Avaringiausių vietų keliuose – 38, sąraše yra ir Šilutė

Kiekvienais metais Lietuvos keliuose išaiškėja avaringiausios vietos, taip susiformuoja vadinamosios juodosios dėmės – koncentruotos eismo įvykių vietos. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) specialistai nustatė, kad 2023 m. valstybinės reikšmės keliuose susiformavo 38 juodos dėmės, t. y. 4 mažiau nei praėjusiais metais.

„Mažėjantis juodųjų dėmių skaičius valstybinės reikšmės byloja apie gerėjančią eismo saugumo situaciją šalyje. Pastebima tendencija, kad didžioji dalis juodųjų dėmių susiformuoja tose pačiose vietose kiekvienais metais (išlikusios 24 juodos dėmės nuo pernai metų). Todėl ypatingai svarbu, kad kelio savininkai atsižvelgtų į specialistų siūlymus ir diegtų priemones, kurios pagerintų eismo saugumą avaringose vietose“ – teigia TKA transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.

Prasta infrastruktūra ir taisyklių nesilaikantys eismo dalyviai

Susiformavusiose juodosiose dėmėse pastebimos pasikartojančios eismo įvykių tendencijos ir infrastruktūros trūkumai. Dažniausia (39 proc.) eismo įvykių schema juodosiose dėmėse, esančiose sankryžose, – susidūrimai sukant į kairę (apsisukant), o ruožuose – trečdalį eismo įvykių sudarė užvažiavimai ant pėsčiojo ar dviratininko. Nagrinėjant juodąsias dėmes pastebėti trūkumai pėsčiųjų perėjose, nesaugūs kairieji posūkiai, visų eismo dalyvių saugumo neužtikrinimas šviesoforu reguliuojamose sankryžose ir kiti trūkumai. Tačiau ne tik dėl prastos infrastruktūros įvyksta eismo įvykiai.

10 iš 38 juodųjų dėmių 2023 m. susidarė dėl eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs, neturintys teisės vairuoti ar pasišalinę iš eismo įvykio vietos asmenys. „Eismo dalyvių atsakomybė – vienas pagrindinių kriterijų, siekiant išvengti eismo įvykių. Kaip rodo tragiški šių metų eismo įvykiai, neblaivūs ir teisės vairuoti neturintys eismo dalyviai vis dar yra opi problema Lietuvoje. Nepagalvojimas apie galimas pasekmes, žalą ne tik sau, bet ir kitiems asmenims parodo, kad žmonėms trūksta atsakomybės jausmo. Todėl svarbu nuolatos kartoti ir vykdyti socialines reklamas apie saugų eismą keliuose“ – sako E. Morkūnas.

Žala Lietuvos ekonomikai

2023 m. susiformavusiose juodose dėmėse žuvo 16 ir sužeista 217 eismo dalyvių. Apskaičiuota, kad žala Lietuvos ekonomikai dėl 2023 m. juodųjų dėmių – 13,59 mln. Eur. Patirti nuostoliai yra didesni nei 2022 m. (12,98 mln. Eur.), nors juodųjų dėmių nustatyta mažiau.

Transporto kompetencijų agentūros inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Per dvi dienas iš anksto balsavo daugiau kaip 91 tūkst. rinkėjų

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad per dvi išankstinio balsavimo dienas, gegužės 7-8 d.), rinkdami Respublikos Prezidentą ir spręsdami referendume dėl pilietybės išsaugojimo, iki gegužės 8 d. 20 valandos vakaro jau balsavo daugiau kaip 91 tūkstantis rinkėjų. „Dėl itin didelio rinkėjų aktyvumo dalyje balsavimo vietų ir gegužės 8 d. po 20 valandos buvo nusidriekusios eilės. Tokiais atvejais rinkimų komisija užfiksuoja eilės pabaigą ir visiems į eilę iki 20 valandos atvykusiems rinkėjams yra leidžiama balsuoti. Todėl esame labai dėkingi rinkėjams už

Daugėja norinčiųjų tapti slaugytojų padėjėjais

Sveikatos priežiūros įstaigoms signalizuojant apie didėjantį medicinos darbuotojų trūkumą, Lietuvoje ateityje gali trūkti daugiau nei 2 tūkstančių slaugytojų padėjėjų. Užimtumo tarnybos duomenys patvirtina didėjantį slaugos specialistų poreikį, tačiau daugėja ir besimokančių šios profesijos. Pastaraisiais metais darbdaviai kas ketvirtį skelbė daugiau nei 300 laisvų darbo vietų slaugytojų padėjėjams. Didžiausia jų paklausa – Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybėse. „Šią profesiją dažniausiai renkasi tie, kurie jau turi asmeninės patirties slaugant artimuosius. Beveik 30 proc. klientų, pasinaudojusių parama slaugytojo padėjėjo mokymo programoms, buvo sulaukę

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja ir praneša apie įvykius Šilutės ir Pagėgių krašte

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per keturis šių metų mėnesius šalyje kilo 2800 gaisrų, juose žuvo 39 žmonės, tarp jų 1 vaikas, o 70 gyventojų patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 72 gyventojus, iš jų 4 vaikus, 197 pastatus, 31 transporto priemonę, 147 gyvūnus. Šiemet kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Sausio mėnesį kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus. Vasario mėnesį kilo vienas gaisras, kuriame žuvo 3 žmonės, o kitas  gaisras pražudė 2

Trys dažniausios priežastys, kodėl draudimas netenkina prašymo atlyginti patirtą žalą

Apsidraudę būstą, namų turtą ar automobilį dažniausiai neplanuojame, kad draudimu teks pasinaudoti, tai yra, kad draudimo laikotarpiu patirsime žalą. Tačiau įvykus nelaimei turimas draudimo polisas atlieka savo paskirtį – padeda sureguliuoti žalą ir amortizuoja dėl jos patirtus kaštus. Visgi pasitaiko atvejų, kai užpildžius prašymą dėl žalos atlyginimo draudikas žalos kompensuoti negali. Dėl kokių priežasčių nutinka tokios situacijos? Verta pasidomėti nedraudžiamaisiais įvykiais Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, draudikai neretai susiduria su situacija, kai negali tenkinti prašymo atlyginti

Taip pat skaitykite