Automobilį statykite neniokodami aplinkos

automobilių statymas

Automobilius statykite neniokodami gamtos.

Nuostabių šalies gamtos kampelių lankytojams Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad saugomose teritorijose netinkamoje vietoje pasistačius automobilį, bauda taisykles pažeidusiam asmeniui gali būti skiriama per dvejus metus, o pažeidimo protokolas surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).

Draudimai ir baudos

„Per reidus vis dar pastebime automobilių, pastatytų per arti vandens telkinių. Norisi priminti, kad pakrančių apsaugos zonose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. O kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos. Jeigu mažesniu atstumu šalia vandens telkinio yra kelias, automobilis gali būti pastatomas kelkraštyje, toliau nuo vandens telkinio ir netrukdant eismo kitiems“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Aistė Savenkovaitė.

Pasak aplinkosaugininkės, šių reikalavimų nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.

Vertėtų prisiminti ir Lankymosi miške taisykles, kurios nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelkraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms“, – primena A. Savenkovaitė.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą.

„Taip pat vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi kartais išvažinėta miško paklotė nėra kelias“, – priduria aplinkosaugininkė.

Bauda – per dvejus metus

Aplinkosaugininkė patikino, kad anksčiau pažeidėjams išsisukti būdavo lengviau – bauda už tvarkos saugomose teritorijose pažeidimą galėjo būti skiriama per tam tikrą trumpą laiko tarpą, taip pat buvo būtina nustatyti konkretų asmenį, pažeidėją. Bet jau keletą metų aplinkosaugininkams išaiškinti šiuos pažeidimus yra paprasčiau.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad nuobauda taisykles pažeidusiam asmeniui gali būti skiriama per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o pažeidimas fiksuojamas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, t. y. protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).

Jei nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas turi per 30 kalendorinių dienų nurodytu būdu pranešti institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, reikiamus duomenis apie asmenį, vairavusį tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas.

Nustatant nurodytus administracinius nusižengimus, daromos transporto priemonės nuotraukos, kuriose užfiksuojami nusižengimai.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite