Aušra Zongailienė: „Juk Pagėgiai – mūsų visų…“

Algimanto Mackaus gimnazijos anglų kalbos mokytoją Aušrą Zongailienę Socialdemokratų partijos Pagėgių skyrius kelia kandidate į Pagėgių savivaldybės merus.

22 metus Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje Aušra Zongailienė moko vaikus anglų kalbos. Su vyru Nerijumi užaugino 3 vaikus. Iš gimtųjų Pagėgių nepabėgo ir nesiruošia to daryti. Geras pavyzdys pastaraisiais metais sparčiai tuštėjančiame Pagėgių krašte.

Gimtinė – Pagėgiai, vaikystės metai pralėkė Natkiškiuose, baigė Pagėgių vidurinę. Studijavo  Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno technologijos universitetuose, kur įgijo  edukulogės, anglų kalbos mokytojos, viešojo administravimo magistrės diplomus. Zongailų šeima susilaukė trijų vaikų: vyriausioji dukra Gabrielė šiemet baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, sūnus Gustavas Vilniaus kolegijoje studijuoja tarptautinį verslą, jauniausias sūnus Emilis mokosi pradinėje mokykloje.

– Esate Pagėgių kraštui ištikima daugiavaikės šeimos motina, iki šiol nestreikuojanti mokytoja… – kalbą apie pagėgiškių gyvenimą pradėjome su Aušra Zongailiene.  

– Juk Pagėgiai – mūsų visų… Užtenka laiko viskam. Su vyru daugiau negu 20 metų šokame vyresniojo amžiaus žmonių šokių kolektyve „Marguva“. Vaikams taip pat skiepijame meilę savo tėvynei, tautos tradicijoms, liaudies šokiui. Dar mokykloje Gabrielė ir Gustavas aktyviai dalyvavo saviveikloje, savanoriavo vaikų dienos centre. Gabrielė tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Gustavas atliko 9 mėnesių privalomąją karo tarnybą.

– „Pamaryje“ ne kartą rašėme, kad Pagėgių kraštas keičiasi, gražėja, tačiau gyventojų kažkodėl vis mažėja ir mažėja. Kaip manote, kodėl?

– Pagal savivaldybių gerovės indeksą, nustatytą Vilniaus politikos analizės instituto, Pagėgių savivaldybė Lietuvoje – dvylikta nuo galo…  Jos bendras indeksas – 3,5, kai tuo tarpu panašiose savivaldybėse šis rodiklis siekia net 6. Ypač žemai įvertintas kokybiško švietimo komponentas. Pagėgiuose nesukuriama naujų darbo vietų, tad jaunoms šeimoms nėra galimybės kurtis šiame mieste. Mažėja  medicinos paslaugų prieinamumas. Žmonės jaučiasi nesaugūs. Lietuva perskelta į dvi dalis: yra Vilnius ir likusi valstybės dalis. Gal Lietuvos valdžios institucijos tai ir žino, tačiau pasigendu veiksmų, kad taip nebūtų. Į jų duris reikėtų belstis labai dažnai ir atkakliai… Rajonų savivaldybių politikai tam turėtų skirti didžiausią dėmesį.

Kodėl Pagėgiuose baigia sunykti verslas?

– Ko mes neturime Pagėgiuose, kad ateitų užsienio investicijos? Sakysite, dirbančiųjų. O kiek jų iš Pagėgių miesto ir kaimų važinėja dirbti į Tauragę, Šilutę, kitur, kiek emigravo? Kodėl  mes negalėtumėme atsivežti trūkstamų darbuotojų iš aplinkinių vietovių, jeigu sulauktume investuotojų? Neturime ryšių su verslininkais, neieškome investuotojų užsienyje…

– Pagėgių krašte gyvena nuoširdūs, ramūs žmonės, tačiau jie bijo atvirai kalbėtis, kritikuoti…

– Dėl to turėtų susimąstyti ir Pagėgių savivaldybės valdžia. Gal tai toks valdymo rezultatas?

Negaliu būti rami ir dėl neaiškumų įvedus etatinį pedagogų darbo apmokėjimą. Mūsų krašto mokytojai vėl lieka nuskriausti, jų atlyginimai skiriasi nuo kitų savivaldybių mokytojų. Kitur Lietuvoje mokytojai streikuoja, Pagėgių savivaldybėje iki šiol dar tylėjo. Gal dėl tos pačios baimės?

– Gal pastebėjote, kokie nesutarimai kamuoja Pagėgių savivaldybę, dėl ko ten kaunamasi, pykstamasi?

– Mano nuomone, dėl noro neprarasti valdžios, galios, įtakos, kai pamirštama, jog visiems savivaldybės gyventojams norisi geresnio, teisingesnio, turtingesnio gyvenimo.

– Ir įvairūs skandalai jūsų neišgąsdino – ryžotės išbandyti jėgas politikoje ir kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose?

– Jeigu taip nutiko, kad savo gimtinėje gyvename ir jaučiamės ne taip, kaip norėtume, vadinasi, mūsų savivaldoje reikia pokyčių. Norėčiau, kad kiekvienas Pagėgių savivaldybėje gyvenantis žmogus, išdidžiai galėtų pasakyti „Aš gyvenu Pagėgiuose ir noriu, kad mano vaikai gyventų Pagėgiuose…“

– Į tai gali vesti kelias, kai juo eina gausus būrys bendraminčių, bendražygių…

– … ir jie neburiami žadant postus, pareigas. Jeigu taip „susipirksi“ bendražygius, jie bus šalia iki pirmo posūkio. Natūralu, kad vyksta rinkimai, keičiasi vietos valdžios politikai, savivaldybių vadovai. Dėl to neturėtų drebėti biudžetinės įstaigos vadovas, darbuotojas, kad nauja valdžia išvarys iš darbo, kitaip kenks. Iš to ir kyla baimė, apie kurią ką tik kalbėjome. Mes renkamės savo valdžią. Mes patikime jai vadovauti, rūpintis mūsų geresniu gyvenimu. Už tai mokame atlyginimą. Už gerą darbą gerbiame ir net „ačiū“ viešai pasakome.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda