Aušra Zongailienė: „Juk Pagėgiai – mūsų visų…“

Algimanto Mackaus gimnazijos anglų kalbos mokytoją Aušrą Zongailienę Socialdemokratų partijos Pagėgių skyrius kelia kandidate į Pagėgių savivaldybės merus.

22 metus Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje Aušra Zongailienė moko vaikus anglų kalbos. Su vyru Nerijumi užaugino 3 vaikus. Iš gimtųjų Pagėgių nepabėgo ir nesiruošia to daryti. Geras pavyzdys pastaraisiais metais sparčiai tuštėjančiame Pagėgių krašte.

Gimtinė – Pagėgiai, vaikystės metai pralėkė Natkiškiuose, baigė Pagėgių vidurinę. Studijavo  Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno technologijos universitetuose, kur įgijo  edukulogės, anglų kalbos mokytojos, viešojo administravimo magistrės diplomus. Zongailų šeima susilaukė trijų vaikų: vyriausioji dukra Gabrielė šiemet baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, sūnus Gustavas Vilniaus kolegijoje studijuoja tarptautinį verslą, jauniausias sūnus Emilis mokosi pradinėje mokykloje.

– Esate Pagėgių kraštui ištikima daugiavaikės šeimos motina, iki šiol nestreikuojanti mokytoja… – kalbą apie pagėgiškių gyvenimą pradėjome su Aušra Zongailiene.  

– Juk Pagėgiai – mūsų visų… Užtenka laiko viskam. Su vyru daugiau negu 20 metų šokame vyresniojo amžiaus žmonių šokių kolektyve „Marguva“. Vaikams taip pat skiepijame meilę savo tėvynei, tautos tradicijoms, liaudies šokiui. Dar mokykloje Gabrielė ir Gustavas aktyviai dalyvavo saviveikloje, savanoriavo vaikų dienos centre. Gabrielė tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Gustavas atliko 9 mėnesių privalomąją karo tarnybą.

– „Pamaryje“ ne kartą rašėme, kad Pagėgių kraštas keičiasi, gražėja, tačiau gyventojų kažkodėl vis mažėja ir mažėja. Kaip manote, kodėl?

– Pagal savivaldybių gerovės indeksą, nustatytą Vilniaus politikos analizės instituto, Pagėgių savivaldybė Lietuvoje – dvylikta nuo galo…  Jos bendras indeksas – 3,5, kai tuo tarpu panašiose savivaldybėse šis rodiklis siekia net 6. Ypač žemai įvertintas kokybiško švietimo komponentas. Pagėgiuose nesukuriama naujų darbo vietų, tad jaunoms šeimoms nėra galimybės kurtis šiame mieste. Mažėja  medicinos paslaugų prieinamumas. Žmonės jaučiasi nesaugūs. Lietuva perskelta į dvi dalis: yra Vilnius ir likusi valstybės dalis. Gal Lietuvos valdžios institucijos tai ir žino, tačiau pasigendu veiksmų, kad taip nebūtų. Į jų duris reikėtų belstis labai dažnai ir atkakliai… Rajonų savivaldybių politikai tam turėtų skirti didžiausią dėmesį.

Kodėl Pagėgiuose baigia sunykti verslas?

– Ko mes neturime Pagėgiuose, kad ateitų užsienio investicijos? Sakysite, dirbančiųjų. O kiek jų iš Pagėgių miesto ir kaimų važinėja dirbti į Tauragę, Šilutę, kitur, kiek emigravo? Kodėl  mes negalėtumėme atsivežti trūkstamų darbuotojų iš aplinkinių vietovių, jeigu sulauktume investuotojų? Neturime ryšių su verslininkais, neieškome investuotojų užsienyje…

– Pagėgių krašte gyvena nuoširdūs, ramūs žmonės, tačiau jie bijo atvirai kalbėtis, kritikuoti…

– Dėl to turėtų susimąstyti ir Pagėgių savivaldybės valdžia. Gal tai toks valdymo rezultatas?

Negaliu būti rami ir dėl neaiškumų įvedus etatinį pedagogų darbo apmokėjimą. Mūsų krašto mokytojai vėl lieka nuskriausti, jų atlyginimai skiriasi nuo kitų savivaldybių mokytojų. Kitur Lietuvoje mokytojai streikuoja, Pagėgių savivaldybėje iki šiol dar tylėjo. Gal dėl tos pačios baimės?

– Gal pastebėjote, kokie nesutarimai kamuoja Pagėgių savivaldybę, dėl ko ten kaunamasi, pykstamasi?

– Mano nuomone, dėl noro neprarasti valdžios, galios, įtakos, kai pamirštama, jog visiems savivaldybės gyventojams norisi geresnio, teisingesnio, turtingesnio gyvenimo.

– Ir įvairūs skandalai jūsų neišgąsdino – ryžotės išbandyti jėgas politikoje ir kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose?

– Jeigu taip nutiko, kad savo gimtinėje gyvename ir jaučiamės ne taip, kaip norėtume, vadinasi, mūsų savivaldoje reikia pokyčių. Norėčiau, kad kiekvienas Pagėgių savivaldybėje gyvenantis žmogus, išdidžiai galėtų pasakyti „Aš gyvenu Pagėgiuose ir noriu, kad mano vaikai gyventų Pagėgiuose…“

– Į tai gali vesti kelias, kai juo eina gausus būrys bendraminčių, bendražygių…

– … ir jie neburiami žadant postus, pareigas. Jeigu taip „susipirksi“ bendražygius, jie bus šalia iki pirmo posūkio. Natūralu, kad vyksta rinkimai, keičiasi vietos valdžios politikai, savivaldybių vadovai. Dėl to neturėtų drebėti biudžetinės įstaigos vadovas, darbuotojas, kad nauja valdžia išvarys iš darbo, kitaip kenks. Iš to ir kyla baimė, apie kurią ką tik kalbėjome. Mes renkamės savo valdžią. Mes patikime jai vadovauti, rūpintis mūsų geresniu gyvenimu. Už tai mokame atlyginimą. Už gerą darbą gerbiame ir net „ačiū“ viešai pasakome.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pritarta direktyvai, pagal kurią tėvai turėtų dalintis laiką vaiko priežiūrai

Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos ministrai Liuksemburge ketvirtadienį galutinai pritarė direktyvai, kuri numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, užtikrina minimalias tėvystės atostogas gimus vaikui, įteisina prižiūrinčio asmens atostogas šeimos nario slaugymui, nurodo, kuriais atvejais darbuotojais gali būti atleistas nuo darbo, kai esama itin svarbių aplinkybių. Valstybės narės savo įstatymus per trejus metus turės pritaikyti prie direktyvos, tačiau šalys, kuriose jau galioja geresnės sąlygos, negalės pabloginti padėties gyventojams, pasiremdamos šiuo dokumentu. „Lietuva daugeliu atvejų užtikrina geresnes sąlygas nei

Iššūkis „Vasara be plastiko“: kviečia per 66 dienas susiformuoti gamtai draugiškus įpročius

Lietuvoje jau ne vieneri metai siekiama netradiciškai ugdyti moksleivių ekologinį sąmoningumą. Šią vasarą pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ bei aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ bendras projektas „Žalioji olimpiada“ kviečia mokyklų bendruomenes, mokinius bei Lietuvos šeimas prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekiama aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais.   „Vasara suteikia mums daug gerų emocijų ir smagios veiklos, tačiau tuo pačiu jos metu sukuriama ir daugiau plastiko pakuočių atliekų, toli

Meldinių nendrinukių Lietuvoje daugėja

Apibendrinti pirmosios meldinių nendrinukių apskaitos rezultatai rodo, kad šių retų paukščių populiacija Lietuvoje didėja. Pirmosios apskaitos metu suskaičiuoti 157 giedantys meldinių nendrinukių patinėliai. Vienas iš meldinių nendrinukių apskaitos vykdytojų, ornitologas dr. Žydrūnas Preikša džiaugiasi retųjų paukščių gausumu šiemet: „Praėjusiais metais pirmosios apskaitos metu buvome suskaičiavę 119 giedančių patinų, o šiemet jų – žymiai daugiau. Labai tikimės, kad antrosios apskaitos metu liepą jų rasime dar daugiau, bet net ir šis skaičius – džiuginantis. Šiuo rezultatu skubame dalintis su ūkininkais ir dedame visas pastangas,

Tropinių karščių pasekmė: pasipylė smulkūs eismo įvykiai, vairuojama tarsi apgirtus

Lietuvą užklupę tropiniai karščiai ir 30°C dienomis viršijanti oro temperatūra keliuose sukėlė smulkių eismo įvykių bangą. Draudikai pastebi, kad nuo karščio kenčiantys vairuotojai ėmė klysti elementariausiose situacijose, todėl ir jiems, ir pėstiesiems pataria būti atsargesniems, atidžiau planuoti keliones net ir įprastais maršrutais. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad pastarąją savaitę smulkių eismo įvykių skaičius išaugęs beveik 50 proc, palyginti su vidutiniais vasaros rodikliais. „Mūsų duomenimis, oro temperatūrai viršijant 24 °C eismo įvykių skaičius išauga maždaug 20 proc. Dabar