Aušra Zongailienė: „Juk Pagėgiai – mūsų visų…“

Algimanto Mackaus gimnazijos anglų kalbos mokytoją Aušrą Zongailienę Socialdemokratų partijos Pagėgių skyrius kelia kandidate į Pagėgių savivaldybės merus.

22 metus Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje Aušra Zongailienė moko vaikus anglų kalbos. Su vyru Nerijumi užaugino 3 vaikus. Iš gimtųjų Pagėgių nepabėgo ir nesiruošia to daryti. Geras pavyzdys pastaraisiais metais sparčiai tuštėjančiame Pagėgių krašte.

Gimtinė – Pagėgiai, vaikystės metai pralėkė Natkiškiuose, baigė Pagėgių vidurinę. Studijavo  Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno technologijos universitetuose, kur įgijo  edukulogės, anglų kalbos mokytojos, viešojo administravimo magistrės diplomus. Zongailų šeima susilaukė trijų vaikų: vyriausioji dukra Gabrielė šiemet baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, sūnus Gustavas Vilniaus kolegijoje studijuoja tarptautinį verslą, jauniausias sūnus Emilis mokosi pradinėje mokykloje.

– Esate Pagėgių kraštui ištikima daugiavaikės šeimos motina, iki šiol nestreikuojanti mokytoja… – kalbą apie pagėgiškių gyvenimą pradėjome su Aušra Zongailiene.  

– Juk Pagėgiai – mūsų visų… Užtenka laiko viskam. Su vyru daugiau negu 20 metų šokame vyresniojo amžiaus žmonių šokių kolektyve „Marguva“. Vaikams taip pat skiepijame meilę savo tėvynei, tautos tradicijoms, liaudies šokiui. Dar mokykloje Gabrielė ir Gustavas aktyviai dalyvavo saviveikloje, savanoriavo vaikų dienos centre. Gabrielė tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Gustavas atliko 9 mėnesių privalomąją karo tarnybą.

– „Pamaryje“ ne kartą rašėme, kad Pagėgių kraštas keičiasi, gražėja, tačiau gyventojų kažkodėl vis mažėja ir mažėja. Kaip manote, kodėl?

– Pagal savivaldybių gerovės indeksą, nustatytą Vilniaus politikos analizės instituto, Pagėgių savivaldybė Lietuvoje – dvylikta nuo galo…  Jos bendras indeksas – 3,5, kai tuo tarpu panašiose savivaldybėse šis rodiklis siekia net 6. Ypač žemai įvertintas kokybiško švietimo komponentas. Pagėgiuose nesukuriama naujų darbo vietų, tad jaunoms šeimoms nėra galimybės kurtis šiame mieste. Mažėja  medicinos paslaugų prieinamumas. Žmonės jaučiasi nesaugūs. Lietuva perskelta į dvi dalis: yra Vilnius ir likusi valstybės dalis. Gal Lietuvos valdžios institucijos tai ir žino, tačiau pasigendu veiksmų, kad taip nebūtų. Į jų duris reikėtų belstis labai dažnai ir atkakliai… Rajonų savivaldybių politikai tam turėtų skirti didžiausią dėmesį.

Kodėl Pagėgiuose baigia sunykti verslas?

– Ko mes neturime Pagėgiuose, kad ateitų užsienio investicijos? Sakysite, dirbančiųjų. O kiek jų iš Pagėgių miesto ir kaimų važinėja dirbti į Tauragę, Šilutę, kitur, kiek emigravo? Kodėl  mes negalėtumėme atsivežti trūkstamų darbuotojų iš aplinkinių vietovių, jeigu sulauktume investuotojų? Neturime ryšių su verslininkais, neieškome investuotojų užsienyje…

– Pagėgių krašte gyvena nuoširdūs, ramūs žmonės, tačiau jie bijo atvirai kalbėtis, kritikuoti…

– Dėl to turėtų susimąstyti ir Pagėgių savivaldybės valdžia. Gal tai toks valdymo rezultatas?

Negaliu būti rami ir dėl neaiškumų įvedus etatinį pedagogų darbo apmokėjimą. Mūsų krašto mokytojai vėl lieka nuskriausti, jų atlyginimai skiriasi nuo kitų savivaldybių mokytojų. Kitur Lietuvoje mokytojai streikuoja, Pagėgių savivaldybėje iki šiol dar tylėjo. Gal dėl tos pačios baimės?

– Gal pastebėjote, kokie nesutarimai kamuoja Pagėgių savivaldybę, dėl ko ten kaunamasi, pykstamasi?

– Mano nuomone, dėl noro neprarasti valdžios, galios, įtakos, kai pamirštama, jog visiems savivaldybės gyventojams norisi geresnio, teisingesnio, turtingesnio gyvenimo.

– Ir įvairūs skandalai jūsų neišgąsdino – ryžotės išbandyti jėgas politikoje ir kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose?

– Jeigu taip nutiko, kad savo gimtinėje gyvename ir jaučiamės ne taip, kaip norėtume, vadinasi, mūsų savivaldoje reikia pokyčių. Norėčiau, kad kiekvienas Pagėgių savivaldybėje gyvenantis žmogus, išdidžiai galėtų pasakyti „Aš gyvenu Pagėgiuose ir noriu, kad mano vaikai gyventų Pagėgiuose…“

– Į tai gali vesti kelias, kai juo eina gausus būrys bendraminčių, bendražygių…

– … ir jie neburiami žadant postus, pareigas. Jeigu taip „susipirksi“ bendražygius, jie bus šalia iki pirmo posūkio. Natūralu, kad vyksta rinkimai, keičiasi vietos valdžios politikai, savivaldybių vadovai. Dėl to neturėtų drebėti biudžetinės įstaigos vadovas, darbuotojas, kad nauja valdžia išvarys iš darbo, kitaip kenks. Iš to ir kyla baimė, apie kurią ką tik kalbėjome. Mes renkamės savo valdžią. Mes patikime jai vadovauti, rūpintis mūsų geresniu gyvenimu. Už tai mokame atlyginimą. Už gerą darbą gerbiame ir net „ačiū“ viešai pasakome.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat