Aušra Zongailienė: „Juk Pagėgiai – mūsų visų…“

Algimanto Mackaus gimnazijos anglų kalbos mokytoją Aušrą Zongailienę Socialdemokratų partijos Pagėgių skyrius kelia kandidate į Pagėgių savivaldybės merus.

22 metus Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje Aušra Zongailienė moko vaikus anglų kalbos. Su vyru Nerijumi užaugino 3 vaikus. Iš gimtųjų Pagėgių nepabėgo ir nesiruošia to daryti. Geras pavyzdys pastaraisiais metais sparčiai tuštėjančiame Pagėgių krašte.

Gimtinė – Pagėgiai, vaikystės metai pralėkė Natkiškiuose, baigė Pagėgių vidurinę. Studijavo  Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno technologijos universitetuose, kur įgijo  edukulogės, anglų kalbos mokytojos, viešojo administravimo magistrės diplomus. Zongailų šeima susilaukė trijų vaikų: vyriausioji dukra Gabrielė šiemet baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, sūnus Gustavas Vilniaus kolegijoje studijuoja tarptautinį verslą, jauniausias sūnus Emilis mokosi pradinėje mokykloje.

– Esate Pagėgių kraštui ištikima daugiavaikės šeimos motina, iki šiol nestreikuojanti mokytoja… – kalbą apie pagėgiškių gyvenimą pradėjome su Aušra Zongailiene.  

– Juk Pagėgiai – mūsų visų… Užtenka laiko viskam. Su vyru daugiau negu 20 metų šokame vyresniojo amžiaus žmonių šokių kolektyve „Marguva“. Vaikams taip pat skiepijame meilę savo tėvynei, tautos tradicijoms, liaudies šokiui. Dar mokykloje Gabrielė ir Gustavas aktyviai dalyvavo saviveikloje, savanoriavo vaikų dienos centre. Gabrielė tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Gustavas atliko 9 mėnesių privalomąją karo tarnybą.

– „Pamaryje“ ne kartą rašėme, kad Pagėgių kraštas keičiasi, gražėja, tačiau gyventojų kažkodėl vis mažėja ir mažėja. Kaip manote, kodėl?

– Pagal savivaldybių gerovės indeksą, nustatytą Vilniaus politikos analizės instituto, Pagėgių savivaldybė Lietuvoje – dvylikta nuo galo…  Jos bendras indeksas – 3,5, kai tuo tarpu panašiose savivaldybėse šis rodiklis siekia net 6. Ypač žemai įvertintas kokybiško švietimo komponentas. Pagėgiuose nesukuriama naujų darbo vietų, tad jaunoms šeimoms nėra galimybės kurtis šiame mieste. Mažėja  medicinos paslaugų prieinamumas. Žmonės jaučiasi nesaugūs. Lietuva perskelta į dvi dalis: yra Vilnius ir likusi valstybės dalis. Gal Lietuvos valdžios institucijos tai ir žino, tačiau pasigendu veiksmų, kad taip nebūtų. Į jų duris reikėtų belstis labai dažnai ir atkakliai… Rajonų savivaldybių politikai tam turėtų skirti didžiausią dėmesį.

Kodėl Pagėgiuose baigia sunykti verslas?

– Ko mes neturime Pagėgiuose, kad ateitų užsienio investicijos? Sakysite, dirbančiųjų. O kiek jų iš Pagėgių miesto ir kaimų važinėja dirbti į Tauragę, Šilutę, kitur, kiek emigravo? Kodėl  mes negalėtumėme atsivežti trūkstamų darbuotojų iš aplinkinių vietovių, jeigu sulauktume investuotojų? Neturime ryšių su verslininkais, neieškome investuotojų užsienyje…

– Pagėgių krašte gyvena nuoširdūs, ramūs žmonės, tačiau jie bijo atvirai kalbėtis, kritikuoti…

– Dėl to turėtų susimąstyti ir Pagėgių savivaldybės valdžia. Gal tai toks valdymo rezultatas?

Negaliu būti rami ir dėl neaiškumų įvedus etatinį pedagogų darbo apmokėjimą. Mūsų krašto mokytojai vėl lieka nuskriausti, jų atlyginimai skiriasi nuo kitų savivaldybių mokytojų. Kitur Lietuvoje mokytojai streikuoja, Pagėgių savivaldybėje iki šiol dar tylėjo. Gal dėl tos pačios baimės?

– Gal pastebėjote, kokie nesutarimai kamuoja Pagėgių savivaldybę, dėl ko ten kaunamasi, pykstamasi?

– Mano nuomone, dėl noro neprarasti valdžios, galios, įtakos, kai pamirštama, jog visiems savivaldybės gyventojams norisi geresnio, teisingesnio, turtingesnio gyvenimo.

– Ir įvairūs skandalai jūsų neišgąsdino – ryžotės išbandyti jėgas politikoje ir kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose?

– Jeigu taip nutiko, kad savo gimtinėje gyvename ir jaučiamės ne taip, kaip norėtume, vadinasi, mūsų savivaldoje reikia pokyčių. Norėčiau, kad kiekvienas Pagėgių savivaldybėje gyvenantis žmogus, išdidžiai galėtų pasakyti „Aš gyvenu Pagėgiuose ir noriu, kad mano vaikai gyventų Pagėgiuose…“

– Į tai gali vesti kelias, kai juo eina gausus būrys bendraminčių, bendražygių…

– … ir jie neburiami žadant postus, pareigas. Jeigu taip „susipirksi“ bendražygius, jie bus šalia iki pirmo posūkio. Natūralu, kad vyksta rinkimai, keičiasi vietos valdžios politikai, savivaldybių vadovai. Dėl to neturėtų drebėti biudžetinės įstaigos vadovas, darbuotojas, kad nauja valdžia išvarys iš darbo, kitaip kenks. Iš to ir kyla baimė, apie kurią ką tik kalbėjome. Mes renkamės savo valdžią. Mes patikime jai vadovauti, rūpintis mūsų geresniu gyvenimu. Už tai mokame atlyginimą. Už gerą darbą gerbiame ir net „ačiū“ viešai pasakome.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš