Sporto klubams leidus atnaujinti veiklą, nemaža dalis žmonių apsidžiaugė, jog pagaliau galės pakilti nuo sofos ir atgauti per karantiną prarastą fizinę formą. Tačiau po daugiau kaip pusės metų „sėdėjimo namie“ ir fizinį aktyvumą sumažinus iki minimumo, grįžimas į sporto klubą gali reikšti ir nemenkas traumas.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šiemet daugiausiai traumų nutiko sporto varžybų ir treniruočių – futbolo, krepšinio, fechtavimosi, šokių – metu. Tarp traumas patyrusiųjų dominuoja vaikai, lankantys įvairius sporto būrelius. Sužeistos kojos, rankos, išmušti dantys, įvairūs lūžiai, po kurių prireikė ne tik gipso, bet ir operacijų. Išmokos siekia nuo 60 iki 600 eurų.

„Šiemet sulaukėme pranešimų ir apie keletą traumų namuose – tarp tokių atvejų įvairūs patempimai ir pirštų lūžiai. Tačiau palyginti su laikotarpiu, kai dar nebuvo karantino ir veikė sporto klubai, traumų sportuojant gerokai sumažėjo. Greičiausiai dėl to, kad užsisėdėjusių namie gyventojų motyvacija sportuoti sumenko, atitinkamai sumažėjo ir traumų – juokais karantiną vadiname „sofos režimu“, – aiškina bendrovės asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Daugiausia traumų – sporto klubuose

Išanalizavus bendrovės turimus 2019 ir 2020 metų duomenis, paaiškėjo, kad daugiau traumų buvo užregistruota 2019 metais, kuomet COVID-19 pandemijos dar nebuvo nė kvapo ir veikė sporto klubai – atitinkamai 4899 ir 4154 įvykių.

„Užsidarė sporto klubai, nustojo veikti būreliai, baseinai – keliais šimtais sumažėjo ir nelaimingų nutikimų. 2020 metais, karantino pradžioje, dar registravome traumų sportuojant namie, bet ilgainiui ir tokių atvejų sumažėjo“, – tikina R. Grizickas.

Pasak jo, sporto klubuose įvyksta gana skaudžios traumos: diagnozuojami rankų pirštų lūžiai sportuojant su treniruokliais ar užkritus svarmenims, čiurnos raiščių patempimai ir rankų lūžiai, galvos sumušimai, galvos smegenų sukrėtimai, nuskilę dantys ir prakirsti akių vokai pargriuvus treniruotės metu, kojų ir pėdų lūžiai bei sutrenkimai nukritus nuo bėgimo takelio, raumenų plyšimai ir sąnarių išnirimai atliekant pratimus, taip pat prakirsti antakiai plaukiant baseine, sulaužytos nosys boksuojantis.

„Sužeistiesiems prireikė ir gipso, ir siūlių, ir net operacijų, taip pat reabilitacijų po traumų. Esame registravę rankos lūžį net po mankštos su lauko treniruokliais. Susižaloja tiek profesionalūs, tiek mėgėjai sportininkai. Kalbant apie traumas namie – jų būta ne mažiau skaudžių, pavyzdžiui, šonkaulių sužalojimas, peties sausgyslių plyšimas, pritūpimų metu nikstelėta koja ir sprando patempimas“, – vardija draudimo ekspertas.

3 klaidos pagal sporto trenerę

Sporto trenerės Kotrynos Rasiukevičiūtės teigimu, trys pagrindinės klaidos yra apšilimas, technika ir atvėsimas. Ji sako pastebinti, kad žmonės apšilimui dažnai teskiria 5 minutes ant bėgimo takelio ar dviračio. Šiek tiek pakėlę pulsą ir kūno temperatūrą jie eina tiesiai prie svorių.

„Reikia nepamiršti apšilti sąnarius ir raumenis, ypatingai tuos, kuriuos ruošiamasi akcentuoti pagrindinėje treniruotės dalyje. Treniruotės metu dažniausiai matomos technikos klaidos, tokios kaip netaisyklingai ar netolygiai atliekami pratimai, kvėpavimo klaidos, per daug ar per mažai didinami svoriai kartojant pratimus“, – vardija ji.

Dažniausia klaida – atvėsimo nebuvimas. Trenerei tenka pastebėti, kai žmonės po treniruotės eina tiesiai į rūbines, pamiršdami šį svarbų treniruotės elementą. Neatlikus jo, žmogaus judesiai tampa riboti, sumažėja kūno mobilumas, judesių amplitudė, kas yra labai svarbu ir kasdieniame gyvenime.

Kad sportas netaptų kančia

Pasak K. Rasiukevičiūtės, tiek pradedant, tiek grįžtant sportuoti į sporto klubą yra svarbu leisti kūnui adaptuotis prie didinamo fizinio krūvio, todėl pirmas dvi savaites reikėtų nepersistengti, tačiau sportuoti reguliariai – 2-3 kartus per savaitę. Taip pat labai svarbu skirti daugiau laiko apšilimui ir atvėsimui.

„Apšilimo metu siūlyčiau akcentuoti pratimus, skirtus kūno mobilumui ir liemens stabilumui. Pagrindinėje treniruotės dalyje tiek naujokams, tiek grįžtantiems iš „sporto atostogų“ svarbu pirmiausia įvaldyti ar prisiminti pratimų techniką bei pradžioje padirbėti su mažais svoriais, taip pat nepraleisti tempimo pratimų ir savimasažo po treniruotės“, – pataria ji.

Drastiškai padidinus fizinį krūvį, anot K. Rasiukevičiūtės, gresia „perdegimas“, dėl kurio padidėja tikimybė, kad stačia galva į sportą nėręs žmogus lygiai taip pat greitai iš jo ir pabėgs. Be to, kai kūnas nėra pasiruošęs dideliems svoriams ir krūviams, smarkiai padidėja traumų tikimybė.

„Dažnai dėl nemokėjimo sportuoti žmonės sportą tapatina su katorga, kadangi jis jiems atneša tik traumas, skausmus, nuovargį ir jokio malonumo. Jeigu žmogus pradeda sportuoti su treneriu, tai jau parodo, kad jis rūpinasi, jog sportas būtų sveikas ir saugus. Paprastai treneriai įvertina žmogaus fizinį pajėgumą ir pagal tai reguliuoja jo fizinį krūvį, tačiau tenka pripažinti, kad šiandien yra nemažai pseudo trenerių, kurie pasportavę pusę metų, jau pradeda treniruoti kitus, neturėdami tinkamų anatomijos ir fiziologijos žinių. Todėl renkantis trenerį, svarbu ne tik jo išvaizda, bet ir kompetencijos“, – atkreipia dėmesį trenerė.