Ar gyvensime be automobilių arba – į darbą elektrobusu, į pajūrį – traukiniu

Visuomenės per ateinančius tris dešimtmečius laukia iššūkis – išmokti gyventi be benzininių ir dyzelių automobilių. Iki 2030 m. pusę Lietuvos transporto priemonių parko turėtų sudaryti elektromobiliai, elektrobusai ir kitos mažataršės transporto priemonės, o 2040 m. miestų centruose turėtų visai nebelikti vidaus degimo varikliais varomo transporto. Tokie žingsniai numatyti Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.

„Gyventojams bus sudarytos galimybės naudotis patogiu viešuoju transportu tiek vietiniuose, tiek tolimojo susisiekimo maršrutuose. Viešojo susisiekimo transporto parkas bus orientuotas į vandenilį ir elektrą naudojančių transporto priemonių plėtrą. Galvojant apie darnų judumą, ruošiame skatinimo priemones žmonėms, kurie naudosis netaršiais automobiliais, viešuoju transportu, dviračiais ir kitais mažiau aplinkai žalingais keliavimo būdais. Valstybės viešuosiuose pirkimuose prioritetas bus teikiamas tiekėjams, kurie rūpinasi tvaria aplinka savo kasdieninėje veikloje. Neabejotinai ir pati valstybė teiks subsidijas bei skatins verslus įsigyti ekologiškas transporto priemones“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Valstybė skatins žymiai žalesnį žmonių ir krovinių vežimą geležinkeliu, vietiniu vandenų transportu. Po 30 metų didžioji keleivių dalis vidutiniais nuotoliais turės būti vežami elektriniais traukiniais, kurie bus itin greiti ir patogūs. Aviacijoje naudojami mažai anglies dioksido išskiriantys degalai turės sudaryti ne mažiau kaip 40 proc.

Pasak aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės, įgyvendinant „teršėjas moka“ principą planuojama panaikinti mokestines lengvatas iškastiniam kurui, įvesti metinį automobilių taršos mokestį. „Atsisakydami žalingos praktikos kartu užtikrinsime alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą, sukursime paskatas, kaip pereiti prie aplinkai palankesnio kuro ir ekologiškesnių transporto priemonių“, – teigia Gintarė Krušnienė.

Nuo 2031 m. viešuosiuose pirkimuose įsigyjamos ar paslaugoms teikti naudojamos kelių transporto priemonės (lengvieji keleiviniai automobiliai, mikroautobusai, autobusai, lengvosios krovininės mašinos) turėtų būti netaršios.

Tokių tikslų valstybė sieks skatindama pažangiųjų biodegalų gamybą ir vartojimą, naudojant alternatyvias kuro rūšis – vandenilį ir elektrą, plėtojant biodujų gamybą, jų valymo ir tiekimo infrastruktūrą. Po dešimties metų 15 proc. sunaudojamos energijos turės sudaryti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Pagal žaliojo kurso nuostatas, palaipsniui pereidami prie tvaraus transporto ir darnaus judumo, tobulindami alternatyvių degalų infrastruktūrą, didinsime energijos šaltinių įvairovę ir mažinsime priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Susisiekimo min. Inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite