Apvogė Švėkšnos kleboniją (atnaujinta)

Kol kunigai Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje aukojo šv. Mišias, klebonijoje apsilankė plėšikai.

Šilutės rajono policija ieško piktadarių, sausio 4 d., ketvirtadienį, pavakare apvogusių Švėkšnos bažnyčios kleboniją.

Policijos departamentas iš pradžių paskelbė, kad pavogta per 11 tūkstančių eurų grynųjų,  tačiau vėliau pasirodė kita informacija – tebuvę keli šimtai eurų…

Vagys įsibrovė sausio 4 d., ketvirtadienį, nuo 17.30 iki 18.30 val., kai ten nebuvo žmonių. Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Saulius Katkus prieš 19 val. kreipėsi į policiją ir pranešė apie vagystę. Į klebonijos pastatą vagys (ar vagis) pateko išdaužę sandėliuko lango stiklą bei išpjovę viduje buvusio seifo duris. Tauragės apskrities VPK atstovė Lina Banienė žiniasklaidai patvirtino, kad policija aiškinasi, kokia suma iš tiesų dingo, taip pat patikino, kad ta suma gerokai mažesnė už skelbtąją. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Seniūno pastebėjimai

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis „Pamariui“ pasakojo, kad apie vagystę sulaukė žinios iš pažįstamų, vėliau paskambinęs ir klebonas. Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo katalikų bažnyčios klebonija yra ant kalnelio netoli bažnyčios. Pastate gyvena klebonas Saulius Katkus ir kitas kunigas, yra raštinė, kur klebonas priima tikinčiuosius, ten yra mirusiųjų šarvojimo patalpos.

Seniūnas A. Šeputis pasakojo: „Į tą senosios klebonijos pastatą įvairūs reikalai atveda daug žmonių. Per laidotuves, kai salėje būna pašarvotas velionis, čia irgi užsuka nemažai. Tikintieji turi reikalų ir raštinėje. Mūsų bažnyčioje tuokiasi poros iš visos Lietuvos, būna daug krikštynų, užsakoma šv. Mišių. Seifas buvo laikomas gerbiamo klebono gyvenamosiose patalpose. Išdaužtas stiklas, atsidarytas langas ir per jį įsmukta į vidų. Tiek ir težinau, tačiau grynųjų pavogta tikrai mažiau negu buvo iš pradžių paskelbta. Vėliau gerbiamas mūsų klebonas apsižiūrėjo. Žinote, vagystė – tai smūgis, kiekvienas žmogus, ją pastebėjęs, susijaudina, sutrinka, pasimeta. Taip dabar suprantu, kad vagims nepasisekė, jie nerado ten tūkstančių. Išnešė net metalinius, juk tikintieji aukoja bažnyčioje ir smulkiais. Vagis ar vagys seifą pjaustė, bet jo neišsinešė. Atrodo, jie ten tūnojo visą valandą, nes tiek laiko ten nebuvo nei klebono, nei kunigo. Dvasininkai buvo bažnyčioje, vyko šventos Mišios. Daugiau tuokart pastate nieko nebuvo.

Matyt, tam buvo ruoštasi, domėtasi, kada nieko nebus. Gal seka, vagystei ruošiasi ilgai ir stropiai? Kyla įvairių spėlionių ir minčių. Ir šios vagystės, ir panašių kitų variantų gali būti įvairių. Policija tiria, jeigu išaiškins vagis, tai sužinosime ir detalių“.

Pasidomėjome, ar daug vagysčių pasitaiko Švėkšnoje. Ilgametis Švėkšnos seniūnas A. Šeputis sakė, kad turguje kokią piniginę nugvelbia, o labai įsimintinų, stambių vagysčių, apiplėšimų nėra buvę. „Prieš kelerius metus per Visus Šventus, kai žmonės išvažiavo lankyti kapų, buvo vagysčių ir Švėkšnos krašte, ir kitur“, – prisiminė A. Šeputis.

Praėjusios kalėdinės ir naujametinės šventės buvo ilgokos, tačiau itin stambių vagysčių Šilutės rajone neužfiksuota. Gal gyventojai labiau saugo namus, turtą?

Seniūnas priminė, kad ir gruodį buvo įeita į klebonijoje esančias klebono Sauliaus Katkaus gyvenamąsias patalpas, tik tuomet pats klebonas ten buvo. Pirmas bandymas apvogti nepavyko. „Tie vagys blaškosi, bando laimę… Tai ne vietiniai gyventojai, nes vietiniai žino, kada klebonas bažnyčioje, kada – ne. Man atrodo, kad vagišiams nepavyko pirmą kartą, tai jie atėjo antrąjį…“ – kalbėjo A. Šeputis, patikinęs, kad švėkšniškiai yra labai pasipiktinę, smerkia išdrįsusius taip pasielgti. Šie pinigai – tai tikinčiųjų aukos bažnyčiai.

Anksčiau vagys buvo įsisukę į Gardamo bažnyčią. Pernai buvo apvogta Priekulės klebonija. Ar buvo kada anksčiau apvogta Švėkšnos bažnyčia, klebonija? Tokio įvykio seniūnas neprisiminė, nors apie kiekvieną seniūnijos gyventoją galėtų papasakoti iki pat smulkmenų… „Policija Švėkšnoje važinėja gana dažnai…“ – pasidžiaugė seniūnas A. Šeputis.

www.pamarys.eu

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima