Aplinkosaugininkai įspėja: viena miške išmesta šiukšlė gali pavirsti sąvartynu

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad miškuose, pamiškėse metamos ne tik įvairios buitinės, bet ir stambiosios, statybinės atliekos, automobilių padangos, plastikas ir kitos šiukšlės. O blogiausia tai, kad ir viena numesta šiukšlė augina atliekų krūvas ir didina taršą.

„Pastebime, kad žmonės, neatsakingai atsikratantys šiukšlėmis, vis dar mąsto: „Kas čia tokio, juk suirs…“ O kad gamtai tokią šiukšlę sunaikinti užtrunka šimtus metų, nesusimąsto. Juo labiau kad kiekviena bet kur numesta atlieka didina užterštumą ir taip viena po kitos auga šiukšlių krūvos“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistas Pranas Bernotas.

Pasak aplinkosaugininko, poilsiautojai, pastebėję aplinką teršiančius asmenis, pirmiausia turėtų paprašyti šiukšles susirinkti. O jei į tokias pastabas nereaguojama, pagal galimybes reikėtų nufotografuoti pažeidėjus, automobilio numerius, užfiksuoti teritorijos koordinates ir pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos tel. (8 5) 273 2995 arba 112, arba el. paštu info@aad.am.lt.

„Kiekvienas poilsiautojas turėtų visas savas ar surastas maisto, gėrimų ir kitas  pakuotes surinkti, pagal galimybes surūšiuoti ir išvežti į jiems priklausančius arba netoli poilsiaviečių esančius konteinerius ar šiukšlių dėžes“, – pabrėžia P. Bernotas.

Be to, ne mažiau svarbu savo pavyzdžiu mokyti vaikus, kaimynus ar draugus reaguoti į neatsakingų poilsiautojų elgesį. Net ir nedideli šiukšlių kiekiai, palikti miške ar kitose vietose, gali paskatinti neatsakingai pasielgti ir kitus asmenis.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už aplinkos teršimą numatytos baudos taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2400 eurų.

Aplinkosaugininkai nuolat vykdo prevencinius reidus, atlieka planinius ir nepalinius patikrinimus. Jei nustatoma aplinkos teršimo atvejų, sklypų savininkai įpareigojami perduoti šiukšles teisėtiems atliekų tvarkytojams, o bešeimininkes šiukšles nurodoma sutvarkyti savivaldybių administracijoms.

Pasak P. Bernoto, pažeidėjus stengiamasi išsiaiškinti: nuodugniai apžiūrima teritorija, kurioje žmonės išmeta atliekas, ieškomas jų savininkas.

„Deja, kiekvieno išmetančio, pavyzdžiui, šokoladinio batonėlio popierėlį, nesužiūrėsi. Tik kad paskui dažnai kažkas kitas irgi sugalvoja ten pat numesti dar vieną popierėlį, ir taip šiukšlių krūvos ima augti. Todėl mūsų tikslas – skatinti žmones elgtis sąmoningai, nes tik nuo jų priklauso mūsų aplinka“, – priduria aplinkosaugininkas.

Primename, kad buitines atliekas, plastiką, metalą, kartoną, popierių ir stiklą galite išmesti tam skirtuose rūšiavimo konteineriuose. O tokias atliekas, kaip automobilių padangos, statybinės ar stambiosios atliekos, galite nemokamai atiduoti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėms.

Kas gresia už šiukšlinimą

Administracinių nusižengimu kodekse numatytos baudos už aplinkos teršimą (ne tik miško) skirstomos pagal išmestų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekos skirstomos į pavojingąsias ir nepavojingas. Pavojingosiomis laikomos tokios atliekos, kurios pasižymi aplinkai toksiškomis arba ardančiomis savybėmis, pavyzdžiui, asbestinis šiferis. Buitinės atliekos paprastai laikomos nepavojingomis.

Aplinkos užteršimas mažesniu negu 100 kub. decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Saugomose teritorijose užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 eurų.

  • Aplinkos užteršimas didesniu nei 100 kub. decimetrų kiekiu užtraukia 150–300 eurų baudą, saugomose teritorijose – 300–850 eurų.
  • Aplinkos užteršimas 1  kubiniu metru ir didesniu kiekiu užtraukia 550–1500 eurų baudą, saugomose teritorijose – 1400–2400 eurų.
  •  Už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis numatytos 60–2900 eurų baudos.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kodėl alergologo konsultacija reikalinga kiekvienam profilaktiškai?

Gera gyventi sveikai ir laimingai, tačiau toli ne kiekvienas gali džiaugtis tokia prabanga. Žinoma, skyrus užtekinai dėmesio savo sveikatai dažniausiai gero gyvenimo kokybė pasiekiama gana greitai, tačiau siūlome nepamiršti, kad skirti dėmesio reikia ne tik internetu skaitant straipsnius, tačiau taip pat ir reguliariai lankantis pas medikus.   Šiuo metu labai dažnas skundžiasi įvairiomis alergijomis, kurias dažniausiai sukelia maistas. Affidea imunologai tikina, kad reguliariai lankytis pas medikus apžiūrai dėl alergijų – verta. Apie tai kalbamės su alergologu-imunologu. Bet kokia alergija –

Viskas, ką reikia žinoti apie čiužinius

Čiužinys yra bene vienas iš dažniausiai naudojamų daiktų namuose. Nuo jo priklauso ir mūsų laimė bei gyvenimo kokybė. Tačiau kai pradedi ieškoti sau tinkamo miego palydovo, paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta. Ką reikia žinoti apie čiužinio medžiagas? Renkantis čiužinį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių susideda čiužinio šerdis, nes jos lemia čiužinio kietumą, jo pritaikomumą prie kūno ir kitas savybes. Šiuo metu yra šiūlomas platus čiužinių asortimentas, įskaitant viskoelastinius, poliuretano putos ir spyruoklinius čiužinius su lateksu, kokosų, arklių

Arkivyskupas G. Grušas išrinktas Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku

2021 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, kuriam rugsėjo 23 d. sukako 60 metų, CCEE pirmininko poste pakeičia italų kardinolą Angelo Bagnasco, vadovavusį šiai organizacijai nuo 2016 iki 2021 metų. Plenarinės asamblėjos Romoje metu išrinkti ir du nauji CCEE vicepirmininkai: Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Hollerich ir Tarptautinės šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos Belgrade pirmininkas vyskupas Ladislav

Saulių Bukantą – į „Auksinės krivūlės riterius“

Šilutės r. savivaldybės taryba svarstys, ar teikti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininko Sauliaus Bukanto kandidatūrą Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimui „Auksinės krivūlės riteris“. Šis apdovanojimas teikiamas Savivaldos dienos proga. S. Bukantas Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininku išrinktas 2017 m. Jis  organizuoja įvairius renginius, į įvairias iniciatyvas įtraukdamas įvairaus amžiaus bendruomenės narius. Savo dideliu noru ir užsidegimu prisidėjo prie naujų bendruomenės namų įkūrimo ir atidarymo šventės. Uostadvario kaime įrengė vaikų žaidimų aikštelę, prisidėjo išleidžiant Stasio Mėlinausko knygą „Rusnė Šaktarpio skaitiniai“, kartu su

Taip pat skaitykite