Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą

Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą tam tikrose savivaldybėse. Eltos nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo paskirti papildomą 30 vilkų sumedžiojimo limitą daugiausia žalos patyrusioms savivaldybėms.

Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, labiausiai nuo vilkų padarytos žalos nukentėjo Alytaus, Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Įregistruotame įstatymo projekte siūloma minėtose savivaldybėse per 2018-2019 metų medžioklės sezoną leisti sumedžioti 60 vilkų (anksčiau leista sumedžioti 30). Čia taip pat teigiama, kad „sprendimas dėl likusių 20 vilkų (anksčiau buvo 50) bus peržiūrimas vilkų medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į nustatyto vilkų sumedžiojimo panaudojimo greitį ir pan.“.
Dokumente teigiama, kad 2018-ųjų spalį patvirtintu ministro įsakymu buvo paskirstyta tik pirmoji 60 vilkų dalis: 30 vilkų leista sumedžioti minėtose 15 savivaldybių, o kitus 30 leista sumedžioti likusioje Lietuvos dalyje.
Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje, kaip rašoma dokumente, pirmoji 60 individų sumedžiojimo limito dalis jau išnaudota.
„15 savivaldybių, kuriose per einamuosius metus buvo daugiausia žalos atvejų, sumedžioti 28 individai iš 30, o likusioje Lietuvos teritorijos dalyje sumedžioti 38 vilkai (buvo leista 30, tačiau viršijimą lėmė vėlavimas pateikti pranešimus apie sumedžiojimą)“, – informuojama aiškinamajame rašte.
Dokumentuose argumentuojama, kad skaičiai netiesiogiai rodo, jog vilkų populiacijos būklė yra gera.
Rašoma, kad medžioklės pastangas koncentruojant pagal vietą kitose vietovėse mažiau nukentės vilkų šeimų struktūra, todėl mažėja tikimybė atsirasti probleminių individų, kurie, likę pavieniai, silpni arba jauni, yra linkę grobio ieškoti pjaudami naminius gyvulius.
„Moksliškai įrodyta, kad suardytų šeimų nariai linkę dažniau užpulti naminius gyvulius“, – rašoma dokumentuose.
ELTA primena, kad nuo Naujųjų metų du kartus padidinti mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifai, taip pat nustatytas kitoks lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymas – 50 proc. lėšų skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. – savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiajai programai. Įstatymų pakeitimais įtvirtinta galimybė atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Anksčiau šios proporcijos buvo atitinkamai 30 ir 70 proc., o vilkų ūkiniam gyvūnams padaryta žala buvo atlyginama iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Trys išbandymai valdžiai: kokie pokyčiai neįgaliųjų laukia 2019-aisiais

Praėjusius metus Lietuvos neįgalieji prisimins kaip tuos, kuriuos ženklino svarbios pergalės, tačiau netrūko ir naujų planų bei skambių valdžios pažadų. Tačiau kas šiemet laukia negalią turinčių žmonių ir ar integracijos skatinimo egzaminas bus išlaikytas pasitikrinti galėsime jau visai greitai, per savivaldos rinkimus kovo mėnesį. Pirmasis išbandymas – rinkimai Pirmasis išbandymas, aiškiai parodysiantis, kaip keičiasi neįgalių žmonių situacija šalyje bei jų galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bus net treji šalyje vyksiantys rinkimai. Kaip dar balandžio mėnesį konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, iki

NAUJIENOS

VYRIAUSIOJI rinkimų komisija apsvarstė Vilniaus mero R. Šimašiaus elgesį dėl feisbuke viešintų veiklos ataskaitų. Pasirodo, politikams, kurie jau įsitraukė į artėjančių rinkimų agitaciją, net feisbuko asmeninėje paskyroje negalima skleisti politinės agitacijos. Savivaldybių vadovai negali naudotis pavaldinių pagalba jų informacijai asmeninėje feisbuko paskyroje tvarkyti. ŠVĖKŠNOJE nuo sausio 2 d. atidaryta UAB „Švėkšnos ambulatorija“, įsikūrusi Liepų a. 22. Čia dirba ne tik šeimos gydytojai, bet ir teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. KRAŠTO apsaugos ministerija primena, kad sausio 10 d. sudaryti šių

Lietuvoje afrikinis kiaulių maras tarp šernų tebeplinta

Lietuvoje šiais metais afrikinis kiaulių maras (AKM) nediagnozuotas kiaulių laikymo vietose, tačiau laukinėje faunoje liga tebeplinta, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Sausio 12-18 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, AKM nustatytas 18 nugaišusių ir 13 sumedžiotų šernų. Sumedžiotiems šernams ar jų gaišenoms diagnozuoto afrikinio kiaulių maro geografija mūsų šalyje plati: Alytaus, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Prienų, Šakių, Šiaulių, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonų savivaldybės.  Tačiau, pasak VMVT pranešimo, su

Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata. Vaistininkai pateikia penkis populiarius su sveikata ir gera savijauta žiemą susijusius mitus, kuriais nederėtų vadovautis, jei norite būti sveiki ir kupini energijos.    Pirmas mitas: peršalus išgelbės antibiotikai Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus dalis žmonių griebiasi antibiotikų. Tačiau įsitikinimas, kad tai vaistas, skirtas