Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą

Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą tam tikrose savivaldybėse. Eltos nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo paskirti papildomą 30 vilkų sumedžiojimo limitą daugiausia žalos patyrusioms savivaldybėms.

Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, labiausiai nuo vilkų padarytos žalos nukentėjo Alytaus, Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Įregistruotame įstatymo projekte siūloma minėtose savivaldybėse per 2018-2019 metų medžioklės sezoną leisti sumedžioti 60 vilkų (anksčiau leista sumedžioti 30). Čia taip pat teigiama, kad „sprendimas dėl likusių 20 vilkų (anksčiau buvo 50) bus peržiūrimas vilkų medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į nustatyto vilkų sumedžiojimo panaudojimo greitį ir pan.“.
Dokumente teigiama, kad 2018-ųjų spalį patvirtintu ministro įsakymu buvo paskirstyta tik pirmoji 60 vilkų dalis: 30 vilkų leista sumedžioti minėtose 15 savivaldybių, o kitus 30 leista sumedžioti likusioje Lietuvos dalyje.
Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje, kaip rašoma dokumente, pirmoji 60 individų sumedžiojimo limito dalis jau išnaudota.
„15 savivaldybių, kuriose per einamuosius metus buvo daugiausia žalos atvejų, sumedžioti 28 individai iš 30, o likusioje Lietuvos teritorijos dalyje sumedžioti 38 vilkai (buvo leista 30, tačiau viršijimą lėmė vėlavimas pateikti pranešimus apie sumedžiojimą)“, – informuojama aiškinamajame rašte.
Dokumentuose argumentuojama, kad skaičiai netiesiogiai rodo, jog vilkų populiacijos būklė yra gera.
Rašoma, kad medžioklės pastangas koncentruojant pagal vietą kitose vietovėse mažiau nukentės vilkų šeimų struktūra, todėl mažėja tikimybė atsirasti probleminių individų, kurie, likę pavieniai, silpni arba jauni, yra linkę grobio ieškoti pjaudami naminius gyvulius.
„Moksliškai įrodyta, kad suardytų šeimų nariai linkę dažniau užpulti naminius gyvulius“, – rašoma dokumentuose.
ELTA primena, kad nuo Naujųjų metų du kartus padidinti mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifai, taip pat nustatytas kitoks lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymas – 50 proc. lėšų skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. – savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiajai programai. Įstatymų pakeitimais įtvirtinta galimybė atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Anksčiau šios proporcijos buvo atitinkamai 30 ir 70 proc., o vilkų ūkiniam gyvūnams padaryta žala buvo atlyginama iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę