Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą

Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą tam tikrose savivaldybėse. Eltos nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo paskirti papildomą 30 vilkų sumedžiojimo limitą daugiausia žalos patyrusioms savivaldybėms.

Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, labiausiai nuo vilkų padarytos žalos nukentėjo Alytaus, Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Įregistruotame įstatymo projekte siūloma minėtose savivaldybėse per 2018-2019 metų medžioklės sezoną leisti sumedžioti 60 vilkų (anksčiau leista sumedžioti 30). Čia taip pat teigiama, kad „sprendimas dėl likusių 20 vilkų (anksčiau buvo 50) bus peržiūrimas vilkų medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į nustatyto vilkų sumedžiojimo panaudojimo greitį ir pan.“.
Dokumente teigiama, kad 2018-ųjų spalį patvirtintu ministro įsakymu buvo paskirstyta tik pirmoji 60 vilkų dalis: 30 vilkų leista sumedžioti minėtose 15 savivaldybių, o kitus 30 leista sumedžioti likusioje Lietuvos dalyje.
Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje, kaip rašoma dokumente, pirmoji 60 individų sumedžiojimo limito dalis jau išnaudota.
„15 savivaldybių, kuriose per einamuosius metus buvo daugiausia žalos atvejų, sumedžioti 28 individai iš 30, o likusioje Lietuvos teritorijos dalyje sumedžioti 38 vilkai (buvo leista 30, tačiau viršijimą lėmė vėlavimas pateikti pranešimus apie sumedžiojimą)“, – informuojama aiškinamajame rašte.
Dokumentuose argumentuojama, kad skaičiai netiesiogiai rodo, jog vilkų populiacijos būklė yra gera.
Rašoma, kad medžioklės pastangas koncentruojant pagal vietą kitose vietovėse mažiau nukentės vilkų šeimų struktūra, todėl mažėja tikimybė atsirasti probleminių individų, kurie, likę pavieniai, silpni arba jauni, yra linkę grobio ieškoti pjaudami naminius gyvulius.
„Moksliškai įrodyta, kad suardytų šeimų nariai linkę dažniau užpulti naminius gyvulius“, – rašoma dokumentuose.
ELTA primena, kad nuo Naujųjų metų du kartus padidinti mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifai, taip pat nustatytas kitoks lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymas – 50 proc. lėšų skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. – savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiajai programai. Įstatymų pakeitimais įtvirtinta galimybė atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Anksčiau šios proporcijos buvo atitinkamai 30 ir 70 proc., o vilkų ūkiniam gyvūnams padaryta žala buvo atlyginama iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais