Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą

Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą tam tikrose savivaldybėse. Eltos nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo paskirti papildomą 30 vilkų sumedžiojimo limitą daugiausia žalos patyrusioms savivaldybėms.

Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, labiausiai nuo vilkų padarytos žalos nukentėjo Alytaus, Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Įregistruotame įstatymo projekte siūloma minėtose savivaldybėse per 2018-2019 metų medžioklės sezoną leisti sumedžioti 60 vilkų (anksčiau leista sumedžioti 30). Čia taip pat teigiama, kad „sprendimas dėl likusių 20 vilkų (anksčiau buvo 50) bus peržiūrimas vilkų medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į nustatyto vilkų sumedžiojimo panaudojimo greitį ir pan.“.
Dokumente teigiama, kad 2018-ųjų spalį patvirtintu ministro įsakymu buvo paskirstyta tik pirmoji 60 vilkų dalis: 30 vilkų leista sumedžioti minėtose 15 savivaldybių, o kitus 30 leista sumedžioti likusioje Lietuvos dalyje.
Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje, kaip rašoma dokumente, pirmoji 60 individų sumedžiojimo limito dalis jau išnaudota.
„15 savivaldybių, kuriose per einamuosius metus buvo daugiausia žalos atvejų, sumedžioti 28 individai iš 30, o likusioje Lietuvos teritorijos dalyje sumedžioti 38 vilkai (buvo leista 30, tačiau viršijimą lėmė vėlavimas pateikti pranešimus apie sumedžiojimą)“, – informuojama aiškinamajame rašte.
Dokumentuose argumentuojama, kad skaičiai netiesiogiai rodo, jog vilkų populiacijos būklė yra gera.
Rašoma, kad medžioklės pastangas koncentruojant pagal vietą kitose vietovėse mažiau nukentės vilkų šeimų struktūra, todėl mažėja tikimybė atsirasti probleminių individų, kurie, likę pavieniai, silpni arba jauni, yra linkę grobio ieškoti pjaudami naminius gyvulius.
„Moksliškai įrodyta, kad suardytų šeimų nariai linkę dažniau užpulti naminius gyvulius“, – rašoma dokumentuose.
ELTA primena, kad nuo Naujųjų metų du kartus padidinti mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifai, taip pat nustatytas kitoks lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymas – 50 proc. lėšų skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. – savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiajai programai. Įstatymų pakeitimais įtvirtinta galimybė atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Anksčiau šios proporcijos buvo atitinkamai 30 ir 70 proc., o vilkų ūkiniam gyvūnams padaryta žala buvo atlyginama iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite