Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą

Aplinkos ministerija siūlo didinti vilkų sumedžiojimo limitą tam tikrose savivaldybėse. Eltos nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo paskirti papildomą 30 vilkų sumedžiojimo limitą daugiausia žalos patyrusioms savivaldybėms.

Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, labiausiai nuo vilkų padarytos žalos nukentėjo Alytaus, Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Įregistruotame įstatymo projekte siūloma minėtose savivaldybėse per 2018-2019 metų medžioklės sezoną leisti sumedžioti 60 vilkų (anksčiau leista sumedžioti 30). Čia taip pat teigiama, kad „sprendimas dėl likusių 20 vilkų (anksčiau buvo 50) bus peržiūrimas vilkų medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į nustatyto vilkų sumedžiojimo panaudojimo greitį ir pan.“.
Dokumente teigiama, kad 2018-ųjų spalį patvirtintu ministro įsakymu buvo paskirstyta tik pirmoji 60 vilkų dalis: 30 vilkų leista sumedžioti minėtose 15 savivaldybių, o kitus 30 leista sumedžioti likusioje Lietuvos dalyje.
Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje, kaip rašoma dokumente, pirmoji 60 individų sumedžiojimo limito dalis jau išnaudota.
„15 savivaldybių, kuriose per einamuosius metus buvo daugiausia žalos atvejų, sumedžioti 28 individai iš 30, o likusioje Lietuvos teritorijos dalyje sumedžioti 38 vilkai (buvo leista 30, tačiau viršijimą lėmė vėlavimas pateikti pranešimus apie sumedžiojimą)“, – informuojama aiškinamajame rašte.
Dokumentuose argumentuojama, kad skaičiai netiesiogiai rodo, jog vilkų populiacijos būklė yra gera.
Rašoma, kad medžioklės pastangas koncentruojant pagal vietą kitose vietovėse mažiau nukentės vilkų šeimų struktūra, todėl mažėja tikimybė atsirasti probleminių individų, kurie, likę pavieniai, silpni arba jauni, yra linkę grobio ieškoti pjaudami naminius gyvulius.
„Moksliškai įrodyta, kad suardytų šeimų nariai linkę dažniau užpulti naminius gyvulius“, – rašoma dokumentuose.
ELTA primena, kad nuo Naujųjų metų du kartus padidinti mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifai, taip pat nustatytas kitoks lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymas – 50 proc. lėšų skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. – savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiajai programai. Įstatymų pakeitimais įtvirtinta galimybė atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Anksčiau šios proporcijos buvo atitinkamai 30 ir 70 proc., o vilkų ūkiniam gyvūnams padaryta žala buvo atlyginama iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,