Apie rašytą-neparašytą istorinę knygą

Perskaitęs Šilutės muziejaus portale, facebook-e, bei vietos laikraštyje produktyvaus Šilutės rajono pasakotojo, fotografo, informacinių technologijų specialisto, žurnalisto, o dabar net muziejininko S. Sodonio popsinį straipsnį „Ką sudėjo Benediktas Orentas į Naumiesčio istoriją“ apie B. Orento (1922-2005) muziejinę veiklą ir mėginimą parašyti istorinę knygą, ryžausi tarti žodį, žinodamas, kaip garbusis pedagogas ir muziejininkas rašė ir ką parašė. Tai leidžia daryti mano turima muziejininko, mokslininko kvalifikacija bei turimos istorinės žinios, kurias yra patvirtinęs Lietuvos istorijos institutas dar 2003 m., nurodęs Šilutės savivaldybei dėl Gardamo vietovės anksčiausio paminėjimo, kreiptis į dr. Z. Malinauską.

Be abejo, kai jaunas muziejininkas domisi miestelio istorija ir B. Orento palikimu yra šaunu. Deja, autorius minėtame straipsnyje kukliai aptarė B. Orento laimėjimus pagrindinėje veikloje – muziejininkystėje. Gi joje B. Orento pasiekimai yra daugiau nei dideli: sukurta darbo vieta, parengta daug istorinių ekspozicijų. Tik gaila, kad dabar liko tik viena ekspozicija ir ta pati etnografinė. Apie tokią šiandieninę situaciją B. Orentas būtų pasakęs: „Mane paniekino“.

Didesnę straipsnio dalį S. Sodonis paskyrė B. Orento rankraštinei medžiagai, kuri talpinama segtuvuose ir saugoma Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje (Benediktas Orentas Medžiaga apie Žemaičių Naumiesčio praeitį, 2002 m.). Apie minėtą B. Orento medžiagą ne kartą rašyta rajoninėje spaudoje (Z. Malinauskas „Apie nesamą plagiatą“, Pamarys, 2005 02 25, nr.16(1880), Z. Malinauskas „Storėjant monografijai „Žemaičių Naumiestis“, mažėja istorinių pasakų“ (Šilutės naujienos, 2011 09 20, nr.71(843), Svečias, 2011 09, Vorutos svetainė „Mažoji Lietuva, 2011 10 05), S.Sodonis „Žemaičių Naumiesčio kraštiečiai rūpinasi atminimo įamžinimu“ (Šilainės sodas, 2011 09 28), L. Burdžiuvienė „Benediktas Orentas – kuklus kalbėjimas darbais“, (Šilainės sodas, 2010 11 24, nr.20(1161) ir kt.).

Tačiau S. Sodonis, matyt, yra ne skaitytojas ar klausytojas, o produktyvus įspūdžių fiksuotojas, prisiminimų mėgėjas, todėl savo rašinyje neišvengė faktinių klaidų ir nepagrįstų samprotavimų. Gaila, kad nesusivokta, jog mokslinės knygos vertė yra ne puslapių skaičiuje, o jo turinyje, kuriame nebūtų pramanytų faktų, klaidingų teiginių, išvedžiojimų ir panašiai.

Pirma netiesa yra, kad B. Orentas nuo pat mokytojo darbo ir muziejaus kūrimo pradžios kaupė medžiagą knygai apie Naumiestį. Išlikusios jo, kaip kraštiečių draugijos pirmininko, ataskaitos, rodo, kad apie knygos rašymą jis pradėjo galvoti ir rinkti jai medžiagą tik nuo 1998 m. Tais ir 1999 m. jis pirmą kartą lankėsi archyvuose. Taigi, iki tų metų neturėta konkrečios archyvinės medžiagos apie Naumiestį iš 16, 17, 18, 19 amžių. Turėta tik keliolikos moksleivių tautosakinių ir etnografinių pastebėjimų. Tų laikotarpių ekspozicijų apibendrinimams naudota spausdintų darbų analogijos. 1998 m. jis kraštiečiams skundėsi: „Blogai, kad Naumiesčio istorijos medžiagos niekas nerinko“ ir kvietė kraštiečius lankyti archyvus, daryti kopijas ir tą medžiagą teikti jam bei taip pat rašyti apibendrinančius straipsnius. Nepaisant B. Orento ir kraštiečių pastangų, daug archyvinės medžiagos buvo nerasta dėl ko ilgi Naumiesčio istorijos laikotarpiai liko neapibūdinti. Numatomos jo knygos pavadinimas buvo: „Žemaičių Naumiestis: įvykiai ir žmonės“.

„Versmės“ leidykla, ruošianti Lietuvos valsčių monografijas, 2000 10 26 pranešė Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugijai ir Šilutės muziejui apie jos norą rengti ir išleisti monografiją „Žemaičių Naumiestis“. Ji prašė leisti susipažinti su turima medžiaga apie valsčių. B. Orentas sutiko bendradarbiauti ir pradėjo ruošti knygą, anksčiau minėtu pavadinimu, pagal pasiūlytą leidyklos temų planą. Vėliau, siekiant gauti iš Šilutės rajono savivaldybės finansinį rėmimą, išryškėjo, kad rėmimui siūlomi du projektai: B. Orento „Žemaičių Naumiestis: įvykiai ir žmonės“ ir „Versmės“ leidyklos „Žemaičių Naumiestis“. Specialaus posėdžio metu tie projektai buvo išnagrinėti ir 2002 03 28 sprendimu Savivaldybė parėmė labiau profesionalų „Versmės“ leidyklos projektą „Žemaičių Naumiestis“. Pakeitęs rankraščio pavadinimą B. Orentas savo rankraštį pateikė leidyklai 2002 05 04.

Leidyklos „Lietuvos valsčiai“ profesionalūs redaktoriai įvertino ir parašė raštiškus atsiliepimus apie pateiktą medžiagą. Jie konstatavo, kad B. Orentas neparašė monografijos, atitinkančios leidyklos leidžiamų knygų reikalavimų. Be to jie rankraštyje aptiko daug klaidingų faktų ir teiginių, dėl kurių išreiškė abejones, kad pagal pateiktą darbą būtų galima parengti autorinį dalykišką leidinį. Kažin, ar reikia abejoti mokslinių leidinių, jau išleidusia 37 tomus valsčių studijų, autorių išvadomis. Tuo tik abejoja nuolatos rotuojami Naumiesčio muziejininkai, matyt, dėl žinių, kompetencijos trūkumo ar tendencingo nusiteikimo.

Šiuo metu „Versmės“ leidykla ir toliau rengia platų ir išsamų, Šilutės Savivaldybės remiamą, mokslinį leidinį „Žemaičių Naumiestis“, kuriame pateiks neabejotinus valsčiaus istorijos faktus, papasakos apie jo žmones, kultūrą, papročius. Todėl keistai atrodo S. Sodonio siūlymas pradėti tobulinti kraštotyrinius saviveiklinius rašinius. Ir keisčiausia, kad pats tobulintojas nežino, jog remiantis kruopščiais archyviniais tyrimais seniai atskleista Naumiesčio vardo kilmė, miestelio ir valsčiaus kaimų radimosi datos, gyventojų juose nuo 1561 m. pavardės bei daugelis kitų nežinomų istorinių faktų. Beje, Naumiesčio vardo atsiradimas, jo gimimo data bei kita jau buvo skelbta ir spaudoje.

O prisimenant B. Orentą ir jo rašytą knygą, tai jos neparašymas nėra joks priekaištas žymiam pedagogui. Jo papildomos jėgos buvo skirtos etnografinių eksponatų rinkimui, muziejaus ekspozicijų kūrimui, kraštotyros būrelio vadovavimui, mokomųjų ekskursijų po Žemaitiją organizavimui ir atlikimui, dalyvavimui visuomeniniuose renginiuose. Ir nerinko jis iki 1998 m. specialiai jokios medžiagos knygai. Nebuvo tada tirti archyvai, o be jų medžiagos neįmanoma parašyti istorinės knygos. Tačiau jis paliko fiksuotas turėtas žinias rankraštyje, kas vertinga būsimiems Naumiesčio muziejininkams ir faktų apie Naumiestį ieškotojams. Beje, kai kurie dalykėliai iš B.Orento rankraščio bus talpinami ir „Versmės“ leidinyje.

Dr. Zigmas Malinauskas, „Versmės“ leidyklos „Žemaičių Naumiestis“ monografijos sudarytojas ir redaktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Šiandien Lietuvoje siaus labai stiprus vėjas, ypač vakariniuose šalies rajonuose. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stiprina budinčias pajėgas ir ruošiasi operatyviai likviduoti galimus gedimus bei prašo gyventojų gamtos stichijų metu būti atidiems. Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui? Svarbu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius laidus, būtinai nedelsiant apie tai pranešti ESO telefonu 1852. Pateikiame keturis svarbiausius elgesio principus, padėsiančius išvengti skaudžių nelaimių. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas, tai pastebėjus nutrūkusį elektros

Vilkyškiuose sekmadienį Mišias aukos vyskupas

Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šį sekmadienį (spalio 24 d.) 14 val. šv. Mišias aukos Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.   Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje bus šventinamas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti. Kunigas Kęstutis Pajaujis kviečia visus dalyvauti.

Taip pat skaitykite