Apie knygnešystę Žemaičių Naumiesčio valsčiuje 1868–1904 m.

Internetinėse dausose, tinklalapyje „zemaiciunaumiestis.lt“ ir Žemaičių Naumiesčio muziejaus facebook-e, talpinamas bibliotekininkės N. Rmkienės parengtas trumpas straipsnis, apibendrinantis duomenis, skelbtus spaudoje ir knygose apie Žemaičių Naumiesčio knygnešius.

Beje, autorei buvo pateiktas ir istoriko K. Misiaus straipsnis „Lietuviškos spaudos perskiojimas Žemaičių Naumiesčio valsčiuje 1868-1904 m.“ iš rengiamos monografijos „Žemaičių Naumiestis“. Tad autorė susidūrė su gausoku medžiagos kiekiu, tačiau sėkmingai su juo susidorojo ir gan gyvai papasakojo apie knygnešystės epochą miestelio apylinkėse. Tik keista, kad nieko nekalbama apie žinias iš Naumiesčio muziejaus fondų. Kažkada L. Burzdžiuvienė pasakojo apie dešimtis tomų surinktos kraštotyrinės medžiagos, o dabar jos neminima. Tad gal jos nėra?

 

Knygnešystė yra unikalus Lietuvos kultūros reiškinys, nukreiptas prieš lietuviškų ir lotyniškų rašmenų draudimą.

Lotynišką šriftą pradėta drausti 1864, o gotišką 1872 m. Knygnešiai 40 metų, rizikuodami laisve ir net gyvybe, atkakliai slapta aktyviai gabeno knygas. Tas padėjo išsaugoti lietuvių kalbą, kultūrą. Knygnešystės fenomenu Lietuva gali didžiuotis pasauliniu mastu. 2004 metais UNESCO knygnešystę pripažino unikalia, pasaulyje neturinčia analogų veikla. Gi įžymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – kovo 16 tapo Knygnešių diena. Taigi, nebūtų buvę kygnešių, nebūtų likę ir lietuvių.

Neatitinka tikrovės tvirtinimas, kad „miestelis (Naumiestis – Z. M.) tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbausių iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją knygnešių kelių“ (N. Rimkienė, 2021). Bendra dėl lietuviškos draudžiamos spaudos platinimo įkliuvusių žmonių statistika to nerodo. Iš viso Lietuvoje įkliuvo 3090 draudžiamų leidinių nešėjų, o iš Naumiesčio apylinkių tik 58. Tai sudaro tik 1,8 % nuo bendro kiekio. Ir iš įkliuvusiųjų dauguma (27 asmenys) nešėsi po vieną draudžiamą leidinį (P. Lileikis, O. Vyšniauskaitė, J. Juraškaitė, A. Laukžemis, J. Ditrichas, J. Oželis, J. Balčytis, P. Mamkus, J. Jokšys, M. Grunavytė, B. Mauricaitė, J. Gečas, A. Stragauskaitė, J. Kasparavičius, P. Vismantas, N. Kurmis, M. Dyglytė, D. Uogintienė, M. Ditrichaitė, P. Ramanauskas, B. Janavičienė, J. Radavičius, V. Vismanas, A. Laukžemis, E. Kudziūtė, J. Murauskas, J. Jokšys). Po 2 nešėsi trys (A. ir O. Nausėdaitės, F. Kaniauskas, A. Dargis), po 3 – septyni (E. Burdžienė, D. Šimonis, M. Margis, O. Šertvytytė, S. Stanelis, P. Freitakas, J. Lileikis ), po 4 – keturi (J. Bamšys, J. Šulcas, J. Gužonas, J. Mockus), 7 nešėsi J. Matonis, 8 – A. Valutis, 18 – A. Mauricas, 19 – J. Ciparis, 45 – J. Valutis, 115 – J. Julis, 224 – A. Razma. Tie, kurie nešėsi po 2-4 ir daugiau religinio turinio kygelių ar kalendorių, gabeno jas per sieną ne tik savo reikmėms, šios knygos galėjo pasiekti tolimesnes vietoves. Beje, 4 asmenys buvo sulaikyti ir su maldaknygėmis gotišku raidynu (J. Neimanas – 1 knygelė), M. Margis (3 kn.), F. Torunskis (219 atsišaukimų), V. Vismanas (1 kn.).

XX a. pr. Žemaičių Naumiesčio apylinkių žemėlapis.

V. Merkys (1994) yra užregistravęs 50 į Žemaičių Naumiesčio muitinę pristatytų pamestų lietuviškos spaudos ryšulių, nesugavus jų nešėjų. O spaudos persekiotojų būta daug. Pačią sieną valsčiuje saugojo 10 sienos apsaugos postų arba kordonų kareiviai. Kordonai buvo įrengti Buikiškėje, Degučiuose, Skučnyj, Gorkij (abu pastarieji postai buvo Palendrių k. – Z. M.), Slomiškėje, Snukuliuose, Bartininkuose, Naumiestyje, Paupariuose, Laukstėnuose.

Kareiviai sargyboje taip stovėdavo, kad galėjo vienas kitą matyti arba išgirsti šaukimą. Ne vienas sieną kertantis asmuo buvo nušautas. Kareiviai galėjo suimti visus įtartinus asmenis ir bet kada daryti kratas gyventojų sodybose. Jiems dar talkindavo akcizo, muitinės pareigūnai, žandermerija bei policija.

Tie faktai bei K. Misiaus tyrimai (2021) rodo, kad „tranzitiniai knygnešiai iš tolimesnių apskričių rečiau gabendavo spaudą per Žemaičių Naumiestį. Tikėtina, kad mažai tesant miškų, pereiti sieną būdavo sunkiau“. Nors Naumiesčio apylinkių bemaž kiekviena sodyba turėjo draudžiamų maldaknygių, šventų paveikslėlių, o kartais ir kalendorių, čia labiau paplitusi buvo lokali kygnešystė. Per Naumiestį nėjo svarbių Lietuvos knygnešių kelių.

Turima Naumiesčio valsčiaus ir Lietuvos knygnešystės epochos medžiaga rodo, kad ji pirmiausia atsirado dėl to, kad nuoširdžiai tikintiems gyventojams buvo reikalinga religinė spauda. Katalikų bažnyčia buvo prisiėmusi sau visą liaudies švietimą. Ji vykdė pradinio vaikų mokymo priežiūrą, kurdama parapijines mokyklas. Buvo mokoma vietos žmonių kalba. Seniausia tokia mokykla Naumiesčio apylinkėse veikė prie Gardamo koplyčios dar 1639 m. (KAKA, b.137, l.171-182).

Ypač mokyklų tinklas buvo išplėtotas Žemaitijoje, vyskupu tapus M. Valančiui. Daug valstiečių mokėjo skaityti gimtąja kalba ir meldėsi iš lietuviškų maldaknygių. Jau 1830 m. buvo pastebėta, kad Žemaitijoje retas kas eina į bažnyčią be maldaknygės. Yra paskelbta Rietavo dekanato statistika.

I853 m. Žemaičių Naumiesčio parapijoje skaityti mokėjo 891, 1863 – 898 parapijiečiai katalikai (K. Misius, 2021).

Nuo 19 a. vidurio daugėjo išleidžiamų knygų, augo jų tiražas. Plito ir pasaulietinė literatūra. Tačiau 1863 m. buvo uždraustos parapijinės mokyklos, vėliau – spauda. Dėl to 1867 m. M. Valančius ėmėsi nelegalios veiklos. Jis suorganizavo maldaknygių spausdinimą Prūsų Lietuvoje, jų gabenimą per sieną ir platinimą. Nors ši organizacija buvo susekta, tačiau atsirado naujų ir caro samdiniai nesugebėjo sustabdyti knygų platinimo.

Knygų spaudos persekiojimui priešinosi ir knygų platinimą rėmė Naumiesčio, Gardamo, Degučių kunigai. Juos, be abejo, slapta sekė. Kratyti buvo kunigai K. Gurklevičius, M. Gelžinis, P. Kazlauskas. Sekami buvo J. Vitkus, A. Vytartas, o Gardamo vikaras knygnešys P. Grigaliūnavičius, priklausęs slaptai M. Valančiaus knygnešių organizacijai, net buvo suimtas ir kalintas. Tik neįrodžius kaltės, buvo perkeltas į Vilniaus vyskupiją, policijos ir dvasinės vyresnybės priežiūrai. Beje, jis net pats gabendavo spaudą per sieną.

Kunigas P. Šilinskis.

Dėmesio nusipelno lietuvybės puoselėtojas, gimęs Venskų k., kunigas, knygnešys P. Šilinskis (1865 –1902), buvęs ir uoliu lietuviškos spaudos gabenimo ir platinimo organizatoriumi. Jis 1889 m. tapo kunigu ir buvo paskirtas vikaru į Rumšiškes. Visur platino spaudą, negailėdamas tam jėgų. Nors rumšiškėnai buvo lietuviai, bet meldėsi lenkiškai. Tačiau naujas vikaras per trumpą laiką juos išmokė melstis ir giedoti lietuviškai (B. Kaluškevičius, K. Misius, 2004).

Dr. Z. Malinauskas, monografijos „Žemaičių Naumiestis“ sudarytojas ir redaktorius

Iliustracijos pateiktos iš K. Misiaus (2021) maketuojamo straipsnio „Versmės“ leidyklos monografijoje „Žemaičių Naumiestis“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto. Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje. Gudrybės šaldytuve Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi

Įspūdžiai po savanorystės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Kiekvienas žmogus savanorystės reikšmę suvokia savaip. Standartinis apibrėžimas skamba taip: įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunama piniginio atlygio.   O kas mums yra savanorystė? Iš pradžių ši veikla mums reiškė papildomą 0,25 balą, kuris būtų priskaičiuojamas stojant į universitetą. Tačiau laikui bėgant supratome, jog savanorystė yra kur kas daugiau. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje praleistos valandos virto ne tik malonumo, džiaugsmo, bet ir pažinimo šaltiniu.

Nagų grybelis ir pedikiūras – suderinama?

Deja, bet dauguma žmonių mano, kad nagų grybelio infekcija nėra didelė problema, kurią reikėtų iš karto spręsti. Tiesa, pradžioje problema yra maža, tačiau palaipsniui ji gali itin smarkiai progresuoti: vietoj vieno užkrėsto nago, turėsite – penkis. Manoma, kad pedikiūras esant nagų grybeliui viską išspręs, tačiau taip manyti nereikėtų.  Ko vertėtų vengti? Dažnai atsiradusias bėdas stengiamės užmaskuoti, o ne išspręsti. Ne išimtis ir nagų grybelinė infekcija. Atsiradus šiai problemai pirmiausiai stengiamės ją nuslėpti, o vėliau pastebėję, kad nieko iš to gero

Aromaterapiniai difuzoriai. Kaip išsirinkti?

Drąsiai galima sakyti, kad aromaterapiniai difuzoriai yra vienas geriausių pirkinių, kokį tik galite padovanoti savo namams. Jei jūsų namuose nuolat veiks toks prietaisas, tokiu atveju, jūs ne tik galėsite mėgautis mėgstamu aromatu, bet ir jausti teigiamą jų poveikį savo sveikatai. Tiesa, aromaterapinių difuzorių asortimentas šiandien labai didelis, todėl nieko keista, kad daugelis norinčių turėtų tokį gaminį savo namuose, nežino, kaip išsirinkti. Išsirinkti bus kur kas lengviau, jei atkreipsite dėmesį į tam tikras detales Tik skleidžia aromatą? Visus aromaterapinius difuzorius galima

Taip pat skaitykite