Antanas Martinkus kandidatuos į rajono merus

Socialdemokratų partijos Šilutės skyriaus konferencijoje kandidatą dalyvauti tiesioginiuose rajono mero rinkimuose partiečiai rinko slaptu balsavimu. Su biuleteniu – Antanas Martinkus.

Taip nusprendė Socialdemokratų partijos Šilutės skyriaus nariai, susirinkę į konferenciją. Kam patikėti varžytis tiesioginiuose mero rinkimuose, rinktasi iš dviejų kandidatų. Abu – dabartiniai Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai Antanas Martinkus ir Tomas Budrikis. Nedidele balsų persvara didesnio pasitikėjimo sulaukė švėkšniškis verslininkas Antanas Martinkus.

„Šis mano žingsnis yra netikėtas, kaip ir netikėti įvykiai rajono socialdemokratų skyriuje. Kai mero pavaduotojas Algis Bekeris atsisakė kandidatuoti rajono mero rinkimuose, partiečiai konferencijoje turėjo apsispręsti, kas bus socialdemokratų kandidatas į merus“, – „Pamariui“ pasakojo Antanas Martinkus.
Konferencijoje balsuota ir rinktasi iš dviejų pretendentų: abu šią kadenciją yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, abu priklauso Tarybos Socialdemokratų frakcijai – tai Antanas Martinkus ir Tomas Budrikis. Vos keliais balsais daugiau gavo A. Martinkus.
Anksčiau šios partijos Šilutės skyriaus taryba yra pavedusi pirmininko pavaduotoju buvusiam A. Martinkui laikinai eiti skyriaus pirmininko pareigas. Mat pirmininkas Sigitas Šeputis ir mero pavaduotojas A. Bekeris sustabdė narystę partijoje, kol išaiškės teisėsaugos pareikštų įtarimų baigtis. „Apie socialdemokratų kandidatų sąrašą savivaldos rinkimuose dar anksti kalbėti, to dar nesvarstėme“, – sakė A. Martinkus. Vardinis sąrašas jau yra, konferencija pavedė skyriaus tarybai sudaryti galutinį kandidatų į Savivaldybės tarybą sąrašą. Savivaldos rinkimai vyks pavasarį.
Gegužės 19 d. švėkšniškiui verslininkui A. Martinkui sukako 52 metai. Su žmona Aušra turi 25 metų dukrą Skaistę, kuri šiuo metu yra Norvegijoje, ir dvylikos metų dukrą Liepą. „Visi, kas ryžtasi dalyvauti rinkimuose, nori ir siekia laimėti. Niekas nenori pasiduoti. Ir aš sieksiu pergalės kartu su dideliu bendraminčių būriu“, – optimistiškai kalbėjo A. Martinkus.
Apie įvykius Savivaldybėje, kai čia apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, A. Martinkus kalbėjo: „Iš šono atrodo, kad baisus skandalas. Žmonės juk dar nieko aiškaus nežino. Lietuvoje gal 5 merus buvo sulaikę, išvežę į areštinę, o kuo tai baigėsi? Kai valdžia nieko nedaro, tylu, kai daro ir dar daug daro, ko tikrai nebepaneigsi, blogai, pasipila skundai… Tarkime, kad paprastas krašto žmogus, kuris toliau nuo vietos politikos, gal ne viską žino, ne į viską įsigilinęs. Tačiau mane stebina toks elgesys. Kalbiesi su Tarybos opozicijai priklausančiu politiku apie rajono biudžetą, pripažįsta, kad jis geras, o kai reikia posėdyje balsuoti, neva „iš principo“ nepritaria… Kokie čia principai? Nesibaiminu rinkimų kovos. Mažai idėjų, nors būtent čia turėtų vykti konkurencija. Įprasta, kad dalyvaujant rinkimuose būna daug pažadų, o gavus valdžią, tie pažadai užmirštami. Aš esu linkęs žadėti tik tai, ką visomis jėgomis sieksiu padaryti“, – kaip visada labai atvirai kalbėjo A. Martinkus.
Spalio pabaigoje iš Socialdemokratų partijos išėjo Arūnas Pupšys, irgi Savivaldybės tarybos narys. „Jis turėjo savo nuomonę, pasitraukė laimės ieškoti kitur…“ – sakė A. Martinkus, neskubantis vertinti ar smerkti kitu keliu pasukusio bendraminčio.
Buvo įdomu sužinoti, kaip dvi dukras turintis A. Martinkus vertina Lietuvoje skandalu virtusį vaikų paėmimą iš šeimų. „Baisu. Kad ir kiek gero besiektų, klaidos nieku paverčia visus darbus, gerus siekius. Įstatymas – žiaurus, neapgalvotas. Mano dukra, kuri gyvena Norvegijoje, pasakojo, kad ir ten tarnybos elgiasi švelniau. Lietuvoje užtenka skundo ir paima vaikus. To mažo vaiko nepaklausia, kaip jis jaučiasi, atimtas iš motinos, tėvo, juk tai – vaiko žalojimas. Ar sunku suvokti, kaip jaučiasi 3-5 metų vaikas, staiga paimtas iš namų, likęs be motinos ir be tėvo… Tokia tvarka ir toks įstatymas smugdo valstybės vardą, užtraukia gėdą ir atneša žalos vaikams, šeimoms“, – tiesmukiškai kalbėjo A. Martinkus.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 550

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite