Alkoholio vartotojų gausėja, vartojimo dažnumas mažėja

„NielsenIQ“ vadovė Baltijos šalyse Ilona Lepp.

Lietuvoje alkoholio vartojimas nemažėja, tačiau įgauna kitokias formas – daugėja retkarčiais jį vartojančių žmonių ir plečiasi pasirenkamų gėrimų spektras. Panaši situacija yra ir Latvijoje bei Estijoje, rodo šiemet rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Pasak „NielsenIQ“ vadovės Baltijos šalyse Ilonos Lepp, alkoholį šiuo metu vartoja daugiau žmonių nei prieš kelerius metus.

„Lygindami 2018 m. ir šių metų pirkėjų elgesio tyrimų duomenis, matome, kad alkoholio vartojimas ne mažėjo, o paaugo. Nors Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis nebepirmaujame Europoje pagal vienam asmeniui tenkantį išgerto alkoholio kiekį, tačiau mūsų šalyje daugėja alkoholio vartotojų, tik jie vartoja rečiau, taip pat renkasi įvairesnius alkoholinius gėrimus“, – sako I. Lepp.

Šiemet alkoholį mažiausiai kartą per savaitę vartojantys sakė 29 proc. 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų (2018 m. – 27 proc.), mažiausiai kartą per mėnesį – 65 proc. (2018 m. – 62 proc.), mažiausiai kartą per metus – 92 proc. (2018 m. – 88 proc.).

Latvijoje ir Estijoje mažiausiai kartą per savaitę alkoholį vartojančių gyventojų yra nežymiai daugiau nei Lietuvoje, vartojančių kartą per mėnesį ar per metus – nedaug mažiau.

Degtinę išstumia viskis

Tyrimas atskleidė populiariausių šiuo metu Lietuvoje alkoholinių gėrimų penketuką. Neabejotini lyderiai yra alus (nors kartą per mėnesį jį renkasi 35 proc. 20-64 m. amžiaus gyventojų) ir vynas (33 proc.), toliau rikiuojasi viskis (13 proc.), brendis (12 proc.) ir degtinė (11 proc.).

Pastaraisiais metais labiausiai mažėja degtinės populiarumas, o vartojančiųjų viskį daugėja. Pasak I. Lepp, tai rodo, kad didėja bendras vartotojų išprusimo lygis – didesnė dalis gyventojų dažniau renkasi kokybiškesnius gėrimus, nes jiems svarbus jų skonis, kokybė, o tikslas nėra tik apsvaigti, bet ir pasimėgauti gėrimu.

„Matome ir nestiprių alkoholinių gėrimų augimą – visi šios grupės gėrimai pritraukė daugiau vartotojų nei prieš trejus metus. Tikėtina, kad tokius pokyčius paskatino pandemija ir karantinai – buvo apribotos susibūrimų galimybės, žmonės daugiau laiko leido namuose, tad dažniau pirko lengvus alkoholinius gėrimus, tokius kaip alų, vyną, putojantį vyną/šampaną, sidrą, arba patys gaminosi kokteilius namuose. Vermuto, džino ir romo paklausos analizė rodo, kad juos dažniau pirko gyventojai, besirenkantys lengvą alkoholį, tad šiuos gėrimus jie greičiausiai naudojo kokteiliams gaminti“, – komentuoja ji.

Palyginus visų trijų Baltijos šalių alkoholio vartojimo tendencijas matyti, kad Lietuvos gyventojai geria daugiau alkoholinio ir nealkoholinio alaus, putojančio vyno, brendžio ir viskio, Latvijos gyventojai dažniau vartoja vyną, traukines ir konjaką, Estijos – sidrą ir džiną.

Renkasi pagal skonį ir prekės ženklą

Skonis yra pagrindinis pasirinkimo kriterijus, kai kalbama apie maistą ir gėrimus, ne išimtis ir alkoholiniai gėrimai – jis svarbus visų Baltijos šalių alkoholio vartotojams. Visgi vienoms alkoholio kategorijoms skonis yra kur kas svarbesnis nei kitoms: pirmiausia produkto skoniu pirkėjai vadovaujasi besirinkdami alkoholinius kokteilius bei sidrą (po 20 proc.), nealkoholinį alų (17 proc.) ir likerį (16 proc.). Antras pagal svarbą – prekės ženklo kriterijus, kuris itin domina perkančius viskį (16 proc.), brendį bei konjaką (po 12 proc.), džiną ir degtinę (po 8 proc.).

Pasak I. Lepp, kiti pasirinkimo kriterijai yra labiau susiję su tam tikromis pavienėmis alkoholinių gėrimų kategorijomis. Pavyzdžiui, renkantis vyną 28 proc. pirkėjų pirmiausia kreipia dėmesį į jo rūšį, nealkoholinio alaus pirkėjams (16 proc.) labai svarbi jo pakuotė, alkoholinio – stiprumas (11 proc. pirkėjų).

Prireikus įsigyti alkoholinių gėrimų, Lietuvos gyventojai dažniausiai vyksta į prekybos centrus. „Esame pastebėję, jog mūsų šalies gyventojai apskritai labiau už kitas prekybos vietas mėgsta didelius prekybos centrus, kur perka ir maistą bei alkoholį. Mažesnes parduotuves dažniau renkasi perkantys alų, sidrą ir degtinę, o į specializuotas parduotuves užsukama ieškoti vyno ar brangesnių tauriųjų gėrimų – konjako, viskio, romo, džino“, – vardija tyrimų kompanijos vadovė.

Latvijos ir Estijos gyventojai alkoholinius gėrimus taip pat labiau linkę pirkti didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau Latvijos gyventojai kur kas labiau nei kaimyninių valstybių mėgsta lankytis specializuotose alkoholio parduotuvėse: tai daro kas antras latvis (50 proc.), 36 proc. lietuvių ir 29 proc. estų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite