Alkoholio vartotojų gausėja, vartojimo dažnumas mažėja

„NielsenIQ“ vadovė Baltijos šalyse Ilona Lepp.

Lietuvoje alkoholio vartojimas nemažėja, tačiau įgauna kitokias formas – daugėja retkarčiais jį vartojančių žmonių ir plečiasi pasirenkamų gėrimų spektras. Panaši situacija yra ir Latvijoje bei Estijoje, rodo šiemet rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Pasak „NielsenIQ“ vadovės Baltijos šalyse Ilonos Lepp, alkoholį šiuo metu vartoja daugiau žmonių nei prieš kelerius metus.

„Lygindami 2018 m. ir šių metų pirkėjų elgesio tyrimų duomenis, matome, kad alkoholio vartojimas ne mažėjo, o paaugo. Nors Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis nebepirmaujame Europoje pagal vienam asmeniui tenkantį išgerto alkoholio kiekį, tačiau mūsų šalyje daugėja alkoholio vartotojų, tik jie vartoja rečiau, taip pat renkasi įvairesnius alkoholinius gėrimus“, – sako I. Lepp.

Šiemet alkoholį mažiausiai kartą per savaitę vartojantys sakė 29 proc. 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų (2018 m. – 27 proc.), mažiausiai kartą per mėnesį – 65 proc. (2018 m. – 62 proc.), mažiausiai kartą per metus – 92 proc. (2018 m. – 88 proc.).

Latvijoje ir Estijoje mažiausiai kartą per savaitę alkoholį vartojančių gyventojų yra nežymiai daugiau nei Lietuvoje, vartojančių kartą per mėnesį ar per metus – nedaug mažiau.

Degtinę išstumia viskis

Tyrimas atskleidė populiariausių šiuo metu Lietuvoje alkoholinių gėrimų penketuką. Neabejotini lyderiai yra alus (nors kartą per mėnesį jį renkasi 35 proc. 20-64 m. amžiaus gyventojų) ir vynas (33 proc.), toliau rikiuojasi viskis (13 proc.), brendis (12 proc.) ir degtinė (11 proc.).

Pastaraisiais metais labiausiai mažėja degtinės populiarumas, o vartojančiųjų viskį daugėja. Pasak I. Lepp, tai rodo, kad didėja bendras vartotojų išprusimo lygis – didesnė dalis gyventojų dažniau renkasi kokybiškesnius gėrimus, nes jiems svarbus jų skonis, kokybė, o tikslas nėra tik apsvaigti, bet ir pasimėgauti gėrimu.

„Matome ir nestiprių alkoholinių gėrimų augimą – visi šios grupės gėrimai pritraukė daugiau vartotojų nei prieš trejus metus. Tikėtina, kad tokius pokyčius paskatino pandemija ir karantinai – buvo apribotos susibūrimų galimybės, žmonės daugiau laiko leido namuose, tad dažniau pirko lengvus alkoholinius gėrimus, tokius kaip alų, vyną, putojantį vyną/šampaną, sidrą, arba patys gaminosi kokteilius namuose. Vermuto, džino ir romo paklausos analizė rodo, kad juos dažniau pirko gyventojai, besirenkantys lengvą alkoholį, tad šiuos gėrimus jie greičiausiai naudojo kokteiliams gaminti“, – komentuoja ji.

Palyginus visų trijų Baltijos šalių alkoholio vartojimo tendencijas matyti, kad Lietuvos gyventojai geria daugiau alkoholinio ir nealkoholinio alaus, putojančio vyno, brendžio ir viskio, Latvijos gyventojai dažniau vartoja vyną, traukines ir konjaką, Estijos – sidrą ir džiną.

Renkasi pagal skonį ir prekės ženklą

Skonis yra pagrindinis pasirinkimo kriterijus, kai kalbama apie maistą ir gėrimus, ne išimtis ir alkoholiniai gėrimai – jis svarbus visų Baltijos šalių alkoholio vartotojams. Visgi vienoms alkoholio kategorijoms skonis yra kur kas svarbesnis nei kitoms: pirmiausia produkto skoniu pirkėjai vadovaujasi besirinkdami alkoholinius kokteilius bei sidrą (po 20 proc.), nealkoholinį alų (17 proc.) ir likerį (16 proc.). Antras pagal svarbą – prekės ženklo kriterijus, kuris itin domina perkančius viskį (16 proc.), brendį bei konjaką (po 12 proc.), džiną ir degtinę (po 8 proc.).

Pasak I. Lepp, kiti pasirinkimo kriterijai yra labiau susiję su tam tikromis pavienėmis alkoholinių gėrimų kategorijomis. Pavyzdžiui, renkantis vyną 28 proc. pirkėjų pirmiausia kreipia dėmesį į jo rūšį, nealkoholinio alaus pirkėjams (16 proc.) labai svarbi jo pakuotė, alkoholinio – stiprumas (11 proc. pirkėjų).

Prireikus įsigyti alkoholinių gėrimų, Lietuvos gyventojai dažniausiai vyksta į prekybos centrus. „Esame pastebėję, jog mūsų šalies gyventojai apskritai labiau už kitas prekybos vietas mėgsta didelius prekybos centrus, kur perka ir maistą bei alkoholį. Mažesnes parduotuves dažniau renkasi perkantys alų, sidrą ir degtinę, o į specializuotas parduotuves užsukama ieškoti vyno ar brangesnių tauriųjų gėrimų – konjako, viskio, romo, džino“, – vardija tyrimų kompanijos vadovė.

Latvijos ir Estijos gyventojai alkoholinius gėrimus taip pat labiau linkę pirkti didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau Latvijos gyventojai kur kas labiau nei kaimyninių valstybių mėgsta lankytis specializuotose alkoholio parduotuvėse: tai daro kas antras latvis (50 proc.), 36 proc. lietuvių ir 29 proc. estų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite