Aktualu susirgus: už pirmas dvi dienas ligos išmoka bus skiriama greičiau ir paprasčiau

Ligos socialiniu draudimu apdrausti žmonės susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi gali gauti ligos išmokas iš „Sodros“. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigalioja susirgusiems darbuotojams aktualūs teisės aktų pakeitimai.

Apdraustam darbuotojui susirgus, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.

Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti 3-iąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.

  • SVARBU. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama tik tuo atveju, jei asmuo turi reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.

Kaip buvo anksčiau?

Iki įstatymo pakeitimo galiojo bendra nuostata, kad darbdavys moka ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku. Tačiau galiojusi nuostata neapibrėžė situacijos tarp darbdavio ir darbuotojo tais atvejais, kai asmuo tik įsidarbina ir, įmonėje neturėdamas pakankamo socialinio draudimo stažo, suserga. Tokiais atvejais darbdaviai, kreipdavosi į „Sodrą“, kad būtų paaiškinta, ar darbdaviui mokėti už darbo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku. „Sodra“ patikrindavo, ar darbuotojas turi stažą iš ankstesnių darboviečių, ar ne.

Tai buvo administracinė našta tiek darbdaviui, tiek socialinio draudimo įstaigoms. Norint darbdaviams palengvinti ligos išmokos skyrimą susirgusiam darbuotojui (sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti ligos išmokos gavimą), įteisinta nuostata, kad darbdaviai mokėtų ligos išmoką iš savo lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, nevertinant asmens turimo ligos socialinio draudimo stažo.

Ligos išmoka dirbantiesiems

Norint gauti ligos išmoką, pirmajai ligos dienai reikia būti sukaupus bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį nei 6 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas išmoką moka darbdavys, o išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už darbo dienas pagal kalendorių, jos dydis siekia 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas išduodamas lapkritį, imamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gautos draudžiamosios pajamos.

SVARBU! Minimali ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų negali būti mažesnė nei 11,64 proc. užpraėjusio ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai negali viršyti 2 užpraėjusio ketvirčio šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Ligos išmoka dirbantiems savarankiškai

Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką. Svarbu žinoti, kad išmoka laikinai nedarbingu tapusiam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama tik tada, kai gyventojas yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.

Tačiau savarankiškai dirbantiems ligos išmoka už pirmąsias dvi ligos dienas nėra mokama. „Sodra“ ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, darbingumo lygio nustatymo ar pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi apdraustais ligos socialiniu draudimu, jei jie yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į ligos išmoką. Tokiu atveju ligos išmoka jam gali būti išmokėta pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.

Savarankiškai dirbantys asmenys apdraustais ligos socialiniu draudimu laikomi ir tais atvejais, kai jie yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį gali susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.

Kitu atveju savarankiškai dirbantys asmenys ligos išmokas gali gauti tik deklaravus pajamas ir sumokėjus socialinio draudimo įmokas, jeigu bus įgiję reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.

Socialinės apsaugos ir darbo min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite