Afrikinis kiaulių maras priartėjo prie Pagėgių

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia. AKM ligos protrūkis pridaro didelių ekonominių nuostolių.

AKM virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, šį virusą išnešioja erkės

Afrikinio kiaulių maro požymiai: karščiavimas (40,5–42 °C); ankstyva  leukopenija ir trombocitopenija (48–72 val.); odos paraudimas (baltosioms kiaulėms) apie ausis, uodegą, galūnių distalinę dalį, pilvą ir krūtinę; anoreksija, cianozė ir koordinacijos sutrikimas (pasireiškia per 24–48 valandas iki mirties); padidėjęs pulsas ir kvėpavimo dažnis; vėmimas, viduriavimas (kartais su krauju); užsikrėtus mirtis dažniausiai ištinka per 6–13 dienų, tačiau gali ir po 20 dienų; paršavedėms gali sukelti abortus; krenta 100 proc. naminių kiaulių.

Iki šiol nėra sukurta jokių afrikinio kiaulių maro gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės negydomos, o utilizuojamos.

Vienintelis būdas apsaugoti savo kiaulių ūkį nuo AKM – griežtai laikytis biosaugos reikalavimų.

Nuostoliai patirti likviduojant ligos židinį kompensuojami tik už registruotas kiaules.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija šalyje ir visame regione išlieka grėsminga. Praėjusiais 2017 m., palyginus  su 2016 m., ligos atvejų skaičius Lietuvos ūkiuose padvigubėjo, o laukinėje faunoje – išaugo daugiau kaip keturis kartus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pernai AKM Lietuvoje buvo nustatytas 32 rajonų savivaldybių teritorijose. Ligos protrūkiai buvo užregistruoti 30 kiaulių laikymo vietų ir 1 328 atvejai – laukinėje faunoje. Liga diagnozuota 2 456 šernams (310 sumedžiotų ir 2 146 nugaišusių). Pernai laukinės faunos AKM atvejų kaimyninėse valstybėse užregistruota: Latvijoje – 947 vietose 1 431 šernas; Estijoje – 637 vietose 865 šernai; Lenkijoje – 740 vietų 1 090 šernų.

Šalia Pagėgių savivaldybės esančioje Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija) AKM nustatyta 12 šernų vietų (Bagrationovsko ir Laduškino savivaldybių teritorijose), bei vienpje kiaulių fermoje (šalia Kaliningrado miesto).

Arčiausiai Pagėgių savivaldybės Lietuvos pusėje AKM esama Jurbarko rajone, kur vieną savaitgalį rastos 26 kritusių šernų gaišenos. Nuo metų pradžios Jurbarko rajone rasta kritę 154, sumedžiota 10 maru užsikrėtusių šernų. AKM ligos yra apimtos 5 seniūnijos.

Ligos sukėlėją natūraliai gamtoje platina šernai. O sergančių šia liga rasta prie pat Pagėgių savivaldybės teritorijos.

Kovo 23 d. Pagėgių VMVT  organizavo pasitarimą su Pagėgių savivaldybės medžiotojais. Pasitarime dalyvavęs svečias iš sostinės VMVT Skubios veiklos skyriaus specialistas Vaidas Jonušaitis pabrėžė, kad virusas plinta per šernieną, kiaulieną, maisto atliekas, gaišenas, kraują,  pernešama ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių, ratų, plinta su ištekėjusiais skysčiais gabenant šernus, mėginius.

Išdorojus sumedžiotus šernus, jų dorojimą vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją aplinkui gyvūnų atliekų duobes, tarą ir kas lietėsi su užkrėstu šernu būtina dezinfekuoti. Šernų atliekas sudėti į gyvūninių atliekų duobes. Pripildžius duobę 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją privalu išvalyti. Pasitarime dalyvavęs Jurbarko VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Mindaugas Tamošaitis  pasidalijo patirtimi, kaip su šia liga kovojama kaimyniniame rajone. Pasak jo, akcentavo, kad geriau šernus medžioti mažinant jų kiekį, negu rinkti lavonus ir laiduoti…

Pagėgių VMVT viršininkas Zenonas Komskis pabrėžė, jog Pagėgių sav. medžiotojai nėra abejingi šiai ligai, į pasitarimą susirinko visų klubų ir medžiotojų atstovai (Rambyno, Santakos, Žukų ir Junos), iš viso apie 50 žmonių. Susirinkimo dalyviai netilpo VMVT patalpose, todėl susirikimas buvo perkeltas į UAB „Agrolira“ patalpas.

Pasireiškus AKM, tiek šios ligos, tiek trichineliozės atžvilgiu mėginiai turės būti pristatomi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Kol bus gautas atsakymas, visa skerdena turės būti laikoma šaldytuve. Nors vienoje skerdenoje nustačius AKM, visa šaldytuve buvusi mėsa naikinama.

Pagėgių VMVT vyriausias  veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Tarasauskas medžiotojus įspėjo, kad plinta ir elnių išsekimo liga, kuri yra diagnozuota Skandinavijoje, todėl šiemet reikės pristatyti sumedžiotų elninių žvėrių kraujo tyrimams bei stebėti parskrendančius paukščius dėl Europoje plintančio paukščių gripo.

Radę šerno gaišeną, nelieskite jos. Apie tai būtina pranešti VMVT nemokamu telefonu visą parą 8 800 40 403  arba vietos tel. (8 441) 57 211. Už rastą šerno gaišeną mokama 30 eurų.         

Pagėgių VMVT inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus