Afrikinis kiaulių maras priartėjo prie Pagėgių

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia. AKM ligos protrūkis pridaro didelių ekonominių nuostolių.

AKM virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, šį virusą išnešioja erkės

Afrikinio kiaulių maro požymiai: karščiavimas (40,5–42 °C); ankstyva  leukopenija ir trombocitopenija (48–72 val.); odos paraudimas (baltosioms kiaulėms) apie ausis, uodegą, galūnių distalinę dalį, pilvą ir krūtinę; anoreksija, cianozė ir koordinacijos sutrikimas (pasireiškia per 24–48 valandas iki mirties); padidėjęs pulsas ir kvėpavimo dažnis; vėmimas, viduriavimas (kartais su krauju); užsikrėtus mirtis dažniausiai ištinka per 6–13 dienų, tačiau gali ir po 20 dienų; paršavedėms gali sukelti abortus; krenta 100 proc. naminių kiaulių.

Iki šiol nėra sukurta jokių afrikinio kiaulių maro gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės negydomos, o utilizuojamos.

Vienintelis būdas apsaugoti savo kiaulių ūkį nuo AKM – griežtai laikytis biosaugos reikalavimų.

Nuostoliai patirti likviduojant ligos židinį kompensuojami tik už registruotas kiaules.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija šalyje ir visame regione išlieka grėsminga. Praėjusiais 2017 m., palyginus  su 2016 m., ligos atvejų skaičius Lietuvos ūkiuose padvigubėjo, o laukinėje faunoje – išaugo daugiau kaip keturis kartus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pernai AKM Lietuvoje buvo nustatytas 32 rajonų savivaldybių teritorijose. Ligos protrūkiai buvo užregistruoti 30 kiaulių laikymo vietų ir 1 328 atvejai – laukinėje faunoje. Liga diagnozuota 2 456 šernams (310 sumedžiotų ir 2 146 nugaišusių). Pernai laukinės faunos AKM atvejų kaimyninėse valstybėse užregistruota: Latvijoje – 947 vietose 1 431 šernas; Estijoje – 637 vietose 865 šernai; Lenkijoje – 740 vietų 1 090 šernų.

Šalia Pagėgių savivaldybės esančioje Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija) AKM nustatyta 12 šernų vietų (Bagrationovsko ir Laduškino savivaldybių teritorijose), bei vienpje kiaulių fermoje (šalia Kaliningrado miesto).

Arčiausiai Pagėgių savivaldybės Lietuvos pusėje AKM esama Jurbarko rajone, kur vieną savaitgalį rastos 26 kritusių šernų gaišenos. Nuo metų pradžios Jurbarko rajone rasta kritę 154, sumedžiota 10 maru užsikrėtusių šernų. AKM ligos yra apimtos 5 seniūnijos.

Ligos sukėlėją natūraliai gamtoje platina šernai. O sergančių šia liga rasta prie pat Pagėgių savivaldybės teritorijos.

Kovo 23 d. Pagėgių VMVT  organizavo pasitarimą su Pagėgių savivaldybės medžiotojais. Pasitarime dalyvavęs svečias iš sostinės VMVT Skubios veiklos skyriaus specialistas Vaidas Jonušaitis pabrėžė, kad virusas plinta per šernieną, kiaulieną, maisto atliekas, gaišenas, kraują,  pernešama ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių, ratų, plinta su ištekėjusiais skysčiais gabenant šernus, mėginius.

Išdorojus sumedžiotus šernus, jų dorojimą vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją aplinkui gyvūnų atliekų duobes, tarą ir kas lietėsi su užkrėstu šernu būtina dezinfekuoti. Šernų atliekas sudėti į gyvūninių atliekų duobes. Pripildžius duobę 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją privalu išvalyti. Pasitarime dalyvavęs Jurbarko VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Mindaugas Tamošaitis  pasidalijo patirtimi, kaip su šia liga kovojama kaimyniniame rajone. Pasak jo, akcentavo, kad geriau šernus medžioti mažinant jų kiekį, negu rinkti lavonus ir laiduoti…

Pagėgių VMVT viršininkas Zenonas Komskis pabrėžė, jog Pagėgių sav. medžiotojai nėra abejingi šiai ligai, į pasitarimą susirinko visų klubų ir medžiotojų atstovai (Rambyno, Santakos, Žukų ir Junos), iš viso apie 50 žmonių. Susirinkimo dalyviai netilpo VMVT patalpose, todėl susirikimas buvo perkeltas į UAB „Agrolira“ patalpas.

Pasireiškus AKM, tiek šios ligos, tiek trichineliozės atžvilgiu mėginiai turės būti pristatomi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Kol bus gautas atsakymas, visa skerdena turės būti laikoma šaldytuve. Nors vienoje skerdenoje nustačius AKM, visa šaldytuve buvusi mėsa naikinama.

Pagėgių VMVT vyriausias  veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Tarasauskas medžiotojus įspėjo, kad plinta ir elnių išsekimo liga, kuri yra diagnozuota Skandinavijoje, todėl šiemet reikės pristatyti sumedžiotų elninių žvėrių kraujo tyrimams bei stebėti parskrendančius paukščius dėl Europoje plintančio paukščių gripo.

Radę šerno gaišeną, nelieskite jos. Apie tai būtina pranešti VMVT nemokamu telefonu visą parą 8 800 40 403  arba vietos tel. (8 441) 57 211. Už rastą šerno gaišeną mokama 30 eurų.         

Pagėgių VMVT inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po