Afrikinis kiaulių maras priartėjo prie Pagėgių

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia. AKM ligos protrūkis pridaro didelių ekonominių nuostolių.

AKM virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, šį virusą išnešioja erkės

Afrikinio kiaulių maro požymiai: karščiavimas (40,5–42 °C); ankstyva  leukopenija ir trombocitopenija (48–72 val.); odos paraudimas (baltosioms kiaulėms) apie ausis, uodegą, galūnių distalinę dalį, pilvą ir krūtinę; anoreksija, cianozė ir koordinacijos sutrikimas (pasireiškia per 24–48 valandas iki mirties); padidėjęs pulsas ir kvėpavimo dažnis; vėmimas, viduriavimas (kartais su krauju); užsikrėtus mirtis dažniausiai ištinka per 6–13 dienų, tačiau gali ir po 20 dienų; paršavedėms gali sukelti abortus; krenta 100 proc. naminių kiaulių.

Iki šiol nėra sukurta jokių afrikinio kiaulių maro gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės negydomos, o utilizuojamos.

Vienintelis būdas apsaugoti savo kiaulių ūkį nuo AKM – griežtai laikytis biosaugos reikalavimų.

Nuostoliai patirti likviduojant ligos židinį kompensuojami tik už registruotas kiaules.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija šalyje ir visame regione išlieka grėsminga. Praėjusiais 2017 m., palyginus  su 2016 m., ligos atvejų skaičius Lietuvos ūkiuose padvigubėjo, o laukinėje faunoje – išaugo daugiau kaip keturis kartus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pernai AKM Lietuvoje buvo nustatytas 32 rajonų savivaldybių teritorijose. Ligos protrūkiai buvo užregistruoti 30 kiaulių laikymo vietų ir 1 328 atvejai – laukinėje faunoje. Liga diagnozuota 2 456 šernams (310 sumedžiotų ir 2 146 nugaišusių). Pernai laukinės faunos AKM atvejų kaimyninėse valstybėse užregistruota: Latvijoje – 947 vietose 1 431 šernas; Estijoje – 637 vietose 865 šernai; Lenkijoje – 740 vietų 1 090 šernų.

Šalia Pagėgių savivaldybės esančioje Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija) AKM nustatyta 12 šernų vietų (Bagrationovsko ir Laduškino savivaldybių teritorijose), bei vienpje kiaulių fermoje (šalia Kaliningrado miesto).

Arčiausiai Pagėgių savivaldybės Lietuvos pusėje AKM esama Jurbarko rajone, kur vieną savaitgalį rastos 26 kritusių šernų gaišenos. Nuo metų pradžios Jurbarko rajone rasta kritę 154, sumedžiota 10 maru užsikrėtusių šernų. AKM ligos yra apimtos 5 seniūnijos.

Ligos sukėlėją natūraliai gamtoje platina šernai. O sergančių šia liga rasta prie pat Pagėgių savivaldybės teritorijos.

Kovo 23 d. Pagėgių VMVT  organizavo pasitarimą su Pagėgių savivaldybės medžiotojais. Pasitarime dalyvavęs svečias iš sostinės VMVT Skubios veiklos skyriaus specialistas Vaidas Jonušaitis pabrėžė, kad virusas plinta per šernieną, kiaulieną, maisto atliekas, gaišenas, kraują,  pernešama ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių, ratų, plinta su ištekėjusiais skysčiais gabenant šernus, mėginius.

Išdorojus sumedžiotus šernus, jų dorojimą vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją aplinkui gyvūnų atliekų duobes, tarą ir kas lietėsi su užkrėstu šernu būtina dezinfekuoti. Šernų atliekas sudėti į gyvūninių atliekų duobes. Pripildžius duobę 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją privalu išvalyti. Pasitarime dalyvavęs Jurbarko VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Mindaugas Tamošaitis  pasidalijo patirtimi, kaip su šia liga kovojama kaimyniniame rajone. Pasak jo, akcentavo, kad geriau šernus medžioti mažinant jų kiekį, negu rinkti lavonus ir laiduoti…

Pagėgių VMVT viršininkas Zenonas Komskis pabrėžė, jog Pagėgių sav. medžiotojai nėra abejingi šiai ligai, į pasitarimą susirinko visų klubų ir medžiotojų atstovai (Rambyno, Santakos, Žukų ir Junos), iš viso apie 50 žmonių. Susirinkimo dalyviai netilpo VMVT patalpose, todėl susirikimas buvo perkeltas į UAB „Agrolira“ patalpas.

Pasireiškus AKM, tiek šios ligos, tiek trichineliozės atžvilgiu mėginiai turės būti pristatomi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Kol bus gautas atsakymas, visa skerdena turės būti laikoma šaldytuve. Nors vienoje skerdenoje nustačius AKM, visa šaldytuve buvusi mėsa naikinama.

Pagėgių VMVT vyriausias  veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Tarasauskas medžiotojus įspėjo, kad plinta ir elnių išsekimo liga, kuri yra diagnozuota Skandinavijoje, todėl šiemet reikės pristatyti sumedžiotų elninių žvėrių kraujo tyrimams bei stebėti parskrendančius paukščius dėl Europoje plintančio paukščių gripo.

Radę šerno gaišeną, nelieskite jos. Apie tai būtina pranešti VMVT nemokamu telefonu visą parą 8 800 40 403  arba vietos tel. (8 441) 57 211. Už rastą šerno gaišeną mokama 30 eurų.         

Pagėgių VMVT inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Garsus fotografas pataria, kaip telefonu padaryti 10 tūkst. eurų vertą nuotrauką

Šimtai „like“ paspaudimų ir susižavėjimu trykštantys komentarai – tokių reakcijų sulaukia kone kiekviena į socialinę erdvę įkelta fotomenininko Ramūno Danisevičiaus nuotrauka. Antakiai pakyla dar aukščiau, kai fotografas pripažįsta kerinčius kadrus padarantis ne profesionalia technika, o paprasčiausiu mobiliuoju telefonu. Nors tarptautiniame fotografijos konkurse „Huawei Next Image“ šiemet dalyvaujantis R. Danisevičius stebuklingo patarimo, kaip savo nuotraukomis pavergti sekėjų širdis neturi, visgi keletą gudrybių išduoda. „Pirmiausia, nereikėtų kalbėti telefonu, – šypteli jis. – Akimirka su mūza gali labai greitai pabėgti“. Svarbi nuotraukų atranka

Per Lietuvą – irkluojama gumine valtele

Pirmadienio vakarą (rugpjūčio 13 d.) Atmatos upės pakrantėje, kur įruošta Rusnės maudykla, iš atplaukusios guminės valtelės, plukdomos baidarės irklu, į krantą išlipo du keliauninkai. Pernai Dailės akademiją baigę Kipras ir Ieva, kelionę Lietuvos upėmis pradėję liepos 11 d. Palūšėje, Ignalinos r., pagaliau pasiekė Pamarį. Rugpjūčio 14 d. šią ilgą savo kelionę jaunieji nuotykių ieškotojai užbaigė Ventės rage. Į Rusnę iš Kintų atvykęs Alfonsas Pekarskas su žmona Danguole atplaukiančiųjų Ievos Tulaitės ir Kipro Černiausko laukė gal tris valandas, vis imdami į

Garsus verslininkas „susirgo“… paukščių fotografavimu

Rusnės bibliotekoje  eksponuojama šilutiškio Stanislovo Liepio fotografijų paroda – keliasdešimt puikios kokybės paukščių fotografijų. Į parodos atidarymą susirinko gana gausus būrys rusniškių. Gal todėl, kad visame Pamario krašte Stanislovą Liepį daugelis pažįsta kaip statybų bendrovės „Stamela“ įkūrėją ir vadovą, o pažintis su jo fotografijomis tik prasideda. <SFS>Pradėdamas renginį F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialo bibliotekininkas Algimantas Čėsna sakė jau seniau žinojęs, kad Stanislovo hobis – gamtos ir paukščių fotografavimas. Neretai šį žmogų matydavo pasienio tarnybos, kur pats tarnavo, užkardoje, kai

Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai. Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių. Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės