Afrikinis kiaulių maras priartėjo prie Pagėgių

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia. AKM ligos protrūkis pridaro didelių ekonominių nuostolių.

AKM virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, šį virusą išnešioja erkės

Afrikinio kiaulių maro požymiai: karščiavimas (40,5–42 °C); ankstyva  leukopenija ir trombocitopenija (48–72 val.); odos paraudimas (baltosioms kiaulėms) apie ausis, uodegą, galūnių distalinę dalį, pilvą ir krūtinę; anoreksija, cianozė ir koordinacijos sutrikimas (pasireiškia per 24–48 valandas iki mirties); padidėjęs pulsas ir kvėpavimo dažnis; vėmimas, viduriavimas (kartais su krauju); užsikrėtus mirtis dažniausiai ištinka per 6–13 dienų, tačiau gali ir po 20 dienų; paršavedėms gali sukelti abortus; krenta 100 proc. naminių kiaulių.

Iki šiol nėra sukurta jokių afrikinio kiaulių maro gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės negydomos, o utilizuojamos.

Vienintelis būdas apsaugoti savo kiaulių ūkį nuo AKM – griežtai laikytis biosaugos reikalavimų.

Nuostoliai patirti likviduojant ligos židinį kompensuojami tik už registruotas kiaules.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija šalyje ir visame regione išlieka grėsminga. Praėjusiais 2017 m., palyginus  su 2016 m., ligos atvejų skaičius Lietuvos ūkiuose padvigubėjo, o laukinėje faunoje – išaugo daugiau kaip keturis kartus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pernai AKM Lietuvoje buvo nustatytas 32 rajonų savivaldybių teritorijose. Ligos protrūkiai buvo užregistruoti 30 kiaulių laikymo vietų ir 1 328 atvejai – laukinėje faunoje. Liga diagnozuota 2 456 šernams (310 sumedžiotų ir 2 146 nugaišusių). Pernai laukinės faunos AKM atvejų kaimyninėse valstybėse užregistruota: Latvijoje – 947 vietose 1 431 šernas; Estijoje – 637 vietose 865 šernai; Lenkijoje – 740 vietų 1 090 šernų.

Šalia Pagėgių savivaldybės esančioje Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija) AKM nustatyta 12 šernų vietų (Bagrationovsko ir Laduškino savivaldybių teritorijose), bei vienpje kiaulių fermoje (šalia Kaliningrado miesto).

Arčiausiai Pagėgių savivaldybės Lietuvos pusėje AKM esama Jurbarko rajone, kur vieną savaitgalį rastos 26 kritusių šernų gaišenos. Nuo metų pradžios Jurbarko rajone rasta kritę 154, sumedžiota 10 maru užsikrėtusių šernų. AKM ligos yra apimtos 5 seniūnijos.

Ligos sukėlėją natūraliai gamtoje platina šernai. O sergančių šia liga rasta prie pat Pagėgių savivaldybės teritorijos.

Kovo 23 d. Pagėgių VMVT  organizavo pasitarimą su Pagėgių savivaldybės medžiotojais. Pasitarime dalyvavęs svečias iš sostinės VMVT Skubios veiklos skyriaus specialistas Vaidas Jonušaitis pabrėžė, kad virusas plinta per šernieną, kiaulieną, maisto atliekas, gaišenas, kraują,  pernešama ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių, ratų, plinta su ištekėjusiais skysčiais gabenant šernus, mėginius.

Išdorojus sumedžiotus šernus, jų dorojimą vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją aplinkui gyvūnų atliekų duobes, tarą ir kas lietėsi su užkrėstu šernu būtina dezinfekuoti. Šernų atliekas sudėti į gyvūninių atliekų duobes. Pripildžius duobę 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją privalu išvalyti. Pasitarime dalyvavęs Jurbarko VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Mindaugas Tamošaitis  pasidalijo patirtimi, kaip su šia liga kovojama kaimyniniame rajone. Pasak jo, akcentavo, kad geriau šernus medžioti mažinant jų kiekį, negu rinkti lavonus ir laiduoti…

Pagėgių VMVT viršininkas Zenonas Komskis pabrėžė, jog Pagėgių sav. medžiotojai nėra abejingi šiai ligai, į pasitarimą susirinko visų klubų ir medžiotojų atstovai (Rambyno, Santakos, Žukų ir Junos), iš viso apie 50 žmonių. Susirinkimo dalyviai netilpo VMVT patalpose, todėl susirikimas buvo perkeltas į UAB „Agrolira“ patalpas.

Pasireiškus AKM, tiek šios ligos, tiek trichineliozės atžvilgiu mėginiai turės būti pristatomi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Kol bus gautas atsakymas, visa skerdena turės būti laikoma šaldytuve. Nors vienoje skerdenoje nustačius AKM, visa šaldytuve buvusi mėsa naikinama.

Pagėgių VMVT vyriausias  veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Tarasauskas medžiotojus įspėjo, kad plinta ir elnių išsekimo liga, kuri yra diagnozuota Skandinavijoje, todėl šiemet reikės pristatyti sumedžiotų elninių žvėrių kraujo tyrimams bei stebėti parskrendančius paukščius dėl Europoje plintančio paukščių gripo.

Radę šerno gaišeną, nelieskite jos. Apie tai būtina pranešti VMVT nemokamu telefonu visą parą 8 800 40 403  arba vietos tel. (8 441) 57 211. Už rastą šerno gaišeną mokama 30 eurų.         

Pagėgių VMVT inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

VMI skelbs pajamų ir turto deklaravimo startą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) netrukus paskelbs apie gyventojų pajamų ir turto deklaravimo startą. VMI praneša šiemet daugiau kaip 1,9 mln. gyventojų jau paruošusi preliminariąsias pajamų deklaracijas. 1,4 mln. gyventojų jas galės pateikti vos keliais mygtukų paspaudimais. Patogiausia ir greičiausia tai padaryti e. būdu – pasinaudojant e.VMI programėle išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, arba Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS), pabrėžia VMI. Deklaravimo pradžią VMI paskelbs specialiame renginyje žiniasklaidai trečiadienį. Tą pačią dieną gyventojų pajamų bei turto deklaravimo naujovės bus pristatomos ir visų

Pažeidimai antrajame merų rinkimų ture: Šilutės rajone galimai suklastotas piliečio parašas

Policijos departamentas praneša, kad kovo 17-ąją Šilutės rajone, Inkaklių kaime rinkimų apylinkėje Nr. 47 biuletenių išdavimo sąraše galimai buvo suklastotas piliečio parašas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai ne vienintelis galimas rinkimų įstatymo pažeidimas. Per pakartotinį merų rinkimų turą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo bendruoju paštu gavo pranešimų apie galimą rinkėjų papirkimą, apie valstybės politikų pasisakymus, dėl galimai neblaivių asmenų pasirodymo, dėl agitacijos arčiau nei 50 metrų, dėl agitacijos socialiniuose tinkluose, dėl išorinės reklamos. Tai tik dalis galimų pažeidimų, apie kuriuos buvo

Nuo naujų mokslo metų didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams. Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose –