6 mln. eurų žala valstybei

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl bankrutavusios atliekų tvarkymo bendrovės.

Įtariama, kad 2013 metais buvo išrašytos fiktyvios pažymos dėl neva surinktų ir sutvarkytų daugiau kaip 5 845 tonų metalinių ir kitų pakuočių atliekų. Skaičiuojama, kad galimai suklastotomis pažymomis pasinaudojusios įmonės, išvengusios mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, valstybės biudžetui padarė daugiau kaip 6 mln. eurų žalą. Kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pareikšti bendrininkams – minėtos bendrovės akcininkui ir vadovybei – buvusiai direktorei ir komercijos direktoriui.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 metais bendrovė atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas ne visada buvo išduodami kasos kvitai ar išrašomi pirkimo–pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai.
FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta užtektinai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad atliekų tvarkymo bendrovė klastojo tarptautinių krovinių važtaraščius (CMR) ir PVM sąskaitas faktūras, nurodydama, kad neva gauti didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekiai išvežami perdirbti į Latviją. Įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į atliekų tvarkymo bendrovės apskaitą, jų pagrindu gamintojams, importuotojams ir jiems atstovaujančioms organizacijoms galimai buvo išduodamos fiktyvios pažymos, įrodančios neegzistuojantį pakuočių atliekų sutvarkymą.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Hits: 98

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite