4,5 milijono – sukčiams

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur. Per praėjusius metus LBA užfiksavo iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos – daugėja.

2020 m. LBA pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, įgyvendino prevencines saugumo internete kampanijas. „Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime tik sutelkę jėgas bei nustoję manyti, kad šis pavojus gresia tik patikliems arba vyresnio amžiaus gyventojams – sukčiai apgauna ir jaunuolius, ir įmonių vadovus“, – akcentavo Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.

Elektroniniai mokėjimai yra patogūs ir greiti, o už jų tvirtinimą asmuo atsakingas pats. Sukčiai mėgina tai išnaudoti saviems tikslams ir siekia paskatinti aukas patvirtinti pavedimą į nurodytą sąskaitą, suvesti mokėjimo kortelės duomenis netikroje svetainėje arba kitaip neapdairiai atskleisti savo asmeninius duomenis.

Sukčiai siūlo investuoti

Daugiausia žalos 2020-aisiais Lietuvos gyventojai patyrė dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia gyventojus neva investuoti į rizikingus instrumentus, o iš tiesų išvilioja pinigus. Šitaip netekta 1,7 mln. eurų. Šio tipo incidentai pernai, lyginant su kitais sukčių scenarijais, buvo ir gausiausi – užfiksuoti net 295 atvejai.

Itin daug nuostolių ne tik gyventojams, bet ir įmonėms pridaro susirašinėjimo el. paštu perėmimas, klastojant sąskaitų faktūrų duomenis. Tokių atvejų per visus praėjusius metus užfiksuota 51, jų padaryta žala siekė daugiau kaip 1 mln. eurų. Pranešta ir apie 9 atvejus, kai sukčiai apsimetė įmonės vadovu ir privertė darbuotojus atlikti pavedimus, šitaip netekta 138 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, prisistatę generaliniu direktoriumi nurodo niekam nepasakoti apie slaptu turintį likti pavedimą, už kurį jums neva bus „atlyginta“ paaukštinimu arba priedu prie atlyginimo; tiekėjo vardu praneša apie pokyčius įmonės rekvizituose ir atsiunčia „pataisytą“ sąskaitą.

Susipažinus prašo paramos

Tebėra paplitę romantiniai sukčiavimai – šių per metus užfiksuota 82, padaryti nuostoliai siekia 451 tūkst. eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko imdavo prašyti paslaugų – pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir t.t.

Piktavaliai ir toliau dažnai pasitelkia telefoną: telefoninio sukčiavimo atvejų pernai nustatyta 163, jų žala – 475 tūkst. eurų. Suklastojus SMS arba el. laišką ir šitaip mėginant išgauti asmeninius prisijungimo duomenis, išviliota 168 tūkst. eurų, per metus pranešta apie 143 tokius incidentus.

Nustatyti ir 593 kitokie sukčiavimai, kurių padaryti nuostoliai sudaro 827 tūkst. eurų.

Patarimas – neskubėti ir nepasiduoti spaudimui

Ekspertai pataria visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją įvertinti kritiškai ir atsakyti sau į 3 esminius klausimus.

1.Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą.

2.Ar mane bandoma paveikti emociškai? Tai nerealiai skambantis pranešimas apie laimėjimą loterijoje, siūlymas solidžiai užsidirbti, dėl visų užduočių susitariant nuotoliniu būdu ir pasitelkiant asmeninę sąskaitą.

3.Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas. Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo.

Kilus įtarimų, kad tapote sukčiavimo auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką bei policiją.

Valerija Kiguolienė, LBA komunikacijos vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite