44-asis tarptautinis fotografijos simpoziumas „NIDA. Sutikti fotografiją“

Rugsėjo 13–19 d. jau 44-ąjį kartą vyks Lietuvos fotomenininkų sąjungos organizuojamas vienas didžiausių fotografijai skirtų renginių Baltijos šalyse „NIDA. Sutikti fotografiją“.

Šių metų programoje – 12 teorinių paskaitų, 17 menininkų prisistatymų, 3 parodos, 3 meistriškumo dirbtuvės, du projekcijų vakarai, „Nida-Off“ renginys, gausybė smulkesnių ir spontaniškų įvykių. Šiųmečiame renginyje penktą kartą bus įteikta Neringos savivaldybės įsteigta mero premija fotografui. Neringos savivaldybė taip stengiasi įvertinti fotografus ir atsidėkoti jiems už ilgalaikį bendradarbiavimą ir nuoseklų krašto garsinimą.

Teorinės paskaitos yra tapusios pagrindine simpoziumo „NIDA. Sutikti fotografiją“ ašimi, ir tai leidžia menininkams ne tik suvokti savo kūrybą platesniame vizualiosios kultūros kontekste, bet ir susipažinti su naujomis kūrybos interpretacijomis bei vertinimais. Renginio dalyviai šiemet klausysis tokių Lietuvos akademinio pasaulio lyderių kaip Agnė Narušytė, Natalija Arlauskaitė, Skaidra Trilupaitytė, Valentinas Klimašauskas, Monika Krikštopaitytė, Virginijus Kinčinaitis, Tomas Pabedinskas, Arvydas Grišinas ir kt. įžvalgų. Taip pat bus galima išgirsti svečių iš užsienio pranešimus. Sonia Voss pristatys savo kuruotą projektą apie Rytų Vokietijos fotografiją Arlio fotografijos festivalyje, kuris, beje, ateinančiais metais bus pristatomas Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG). Indrekas Grigoras kalbės apie senosios fotografijos rekonstektualizavimą ir parodos „Sidabro merginos“ kuravimą. Inga Bruverė, Rygos fotografijos bienalės įkūrėja, pasakos apie savo renginį ir kintančią meno sceną, o Danijos fotografijos centro direktorė Kristine Kern pristatys Šiaurės šalių fotografijos kaitą per paskutinius dešimtmečius.

Teorines paskaitas seminare keis popietiniai vizualiniai menininkų prisistatymai, kuriuose autoriai ne tik demonstruos savo sukurtus darbus, bet kartu ir kalbės apie kūrinių atsiradimo intencijas bei prielaidas. Šiuose susitikimuose bus galimybė pabendrauti su menininkėmis ir menininkais – Laisvyde Šalčiūte, iš Olandijos trumpam grįžtančia Indre Urbonaite, šiais metais tik per atstumą bendrausiančia Jessica Backhaus, būsimu Venecijos bienalės atstovu Lietuvai Robertu Narkumi, per visą pasaulį nuskambėjusio projekto „Laidotuvių traukinys“ autoriumi Reinu Jelle’iu Terpstra, tarpdisciplininiais menininkais – Andrejumi Polukordu, Gerda Paliušyte, Fulbraito stipendijos laimėtoju Jonu Kulikausku iš JAV. Taip pat bus pristatytos dvi fotografijos rezidencijos iš Kauno ir Klaipėdos.

Jau ne pirmą kartą buvo rengtas atviras konkursas projekcijų vakarui tema „Naujos ribos“. Dvidešimt atrinktų fotografijų serijų bei video darbai buvo įtraukti į projekcijų vakaro programą. Komisijai buvo svarbi plati temos interpretacija ir platesnis požiūris į fotografijos medijos temą. Autorius iš Naujosios Zelandijos Chiragas Jindalis surinko daugiausiai balų – jo prisistatymą bus galima išgirsti paskutinę simpoziumo dieną. Renginyje taip pat dalyvaus ir savo kūrybą pristatys praėjusių metų projekcijų vakaro temai „Virus“ laimėtoja Ludovica Bastianini.

Penktadienio vakarą pakviesime į Arlio fotografijos festivalio (Arles Les Rocontres de la Photographie) organizuojamo „Louise Roederer Discovery Award“ konkurso jauniems fotografams finalininkų darbų projekcijų vakarą. Projekciją pristatys konkurso kuratorė Sonia Voss.

Parodos šiais metais vyksta trijose vietose: Rašytojo Tomo Mano memorialiniame muziejuje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje ir K. Mizgirio gintaro galerijoje-muziejuje. Ant Tomo Mano memorialinio muziejaus (Skruzdynės g. 17) laiptų atsidarys Remigijaus Treigio darbų lauko ekspozicija „Krantas, keturios stotelės“. Specialiai 44-ajam fotografų simpoziumui „NIDA. Sutikti fotografiją“ sukurti darbai nenutolsta nuo R. Treigio kūrybinės specifikos ir lieka pamario dienoraščiais.

Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53) atidaroma Vaclovo Strauko fotografijų paroda Paskutinis skambutis“. Ši mokyklai skirta serija buvo kurta 19701987 metais. Ji buvo mėgstama ir populiari sovietiniais laikais, bet nepraranda žavesio ir šiandien.

Gintaro galerijoje-muziejuje (Pamario g. 20) bus eksponuojama Kazimiero Mizgirio fotografijų paroda. Nidoje gyvenantis ir smėlio kopas fotografuojantis Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys K. Mizgiris ne kartą prasitaręs, kad yra Kuršių nerijos kopų metraštininkas. Renginio metu bus pristatyta ir nauja autoriaus išleista knyga. 2020 m. K. Mizgiriui buvo įteikta Neringos mero premija už ilgalaikę fotografinę veiklą.

Trys menininkai simpoziume rengs meistriškumo dirbtuves: Romualdas Požerskis kalbės apie ilgalaikių fotografijos projektų peripetijas, Artūras Šeštokas šiais metais vėl dalinsis analoginių procesų paslaptimis, o Visvaldas Morkevičius provokuos dalyvius, įvairiais kūrybinio proceso momentais skatindamas išeiti iš savo komforto zonos.

Vakarais ir naktimis, kaip ir visuomet simpoziume „NIDA. Sutikti fotografiją“, bus rengiami neformalūs pokalbiai, dalijamasi patirtimi bei informacija.

www.photography.lt

www.facebook.com/NIDAmeetingphotography

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite