Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą.

Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies ne tik dideles išmokas gaunančias žemės ūkio bendroves, bet ir smulkiuosius ūkininkus.

  • Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų ŠESD – apie 1 proc. daugiau nei 2017 m. Didžiausi aplinkos teršėjai buvo transporto (30,9 proc.) ir energetikos (27,5 proc.) sektoriai, trečioje vietoje – žemės ūkis (20,9 proc.).

Dr. Sigita Židonienė.

Naujoje ES žemės ūkio politikoje, kaip bazinis kriterijus gauti finansavimą, yra numatytas poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymas. Žemės ūkis, netaikydamas poveikio klimato kaitai ar bioįvairovei mažinimo priemonių, tiesiog nebegalės funkcionuoti. Būtent ši sritis turi daug potencialo kovojant su klimato kaita – apskaičiuota, kad žemės ūkiui taikyti poveikio klimato kaitai mažinimo priemones kainuoja kur kas mažiau, nei, pavyzdžiui, ŠESD mažinimas transporto sektoriuje“, – teigia „Vesta Consulting“ tvarumo konsultantė dr. Sigita Židonienė.

Norint mažinti ŠESD išmetimą, pirmiausią reikia turėti atskaitos tašką – apskaičiuoti esamą ŠESD kiekį ir tik tuomet galima kurti ŠESD mažinimo strategiją ir numatyti poveikio mažinimo priemones. Žemės ūkyje didžiausią potencialą ŠESD išmetimo mažinimui turi žemės apdirbimo būdo keitimas nuo intensyvaus arimo iki sumažinto arimo ar beariminės žemdirbystės, sėjomainos taikymas, trąšų ir pesticidų naudojimo optimizavimas ir laipsninis mažinimas, galvijų mitybos koregavimas ir pan.

„Skaičiuojant žemės ūkio išskiriamą ŠESD, atsižvelgiama į daugybę skirtingų parametrų. Gyvulininkystės sektoriuje vertinamas galvijų skaičius, jų svoris ir mityba, kiek jų priežiūrai sunaudojama energijos, mėšlo tvarkymo praktika. Augalininkystėje vertinami pasėlių plotai, naudojamos trąšos, žemės apdirbimo intensyvumas, pasėlių likučių tvarkymo praktika ir t. t.“, – vardija dr. S. Židonienė.

Pasak jos, apskaičiuojant ŠESD konkrečioje žemės ūkio bendrovėje, kartu pateikiamos ir bendro pobūdžio rekomendacijos, kaip mažinti ŠESD išmetimus.

„Poveikio klimato kaitai mažinimas vis dėlto yra įvairiapusiškas ir ilgalaikis procesas. Mažinant ŠESD žemės ūkyje nėra kalbama apie tai, ką verta auginti – dobilus ar avižas, jaučius ar avis. Tai yra žemės ūkio bendrovės pasirenkama veiklos kryptis. Konsultantų tikslas – padėti joms įsivertinti esamas veiklas ir pateikti rekomendacijas, kurios leistų koreguoti veiklos procesus, kad išmetamų ŠESD kiekis kasmet būtų vis mažesnis“, – sako dr. S. Židonienė.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje daugiausia ŠESD emisijos susidaro iš ariamos žemės – 2016 m. šis rodiklis siekė 53 proc. visų šalies žemės ūkio išskiriamų ŠESD. Iš galvijų virškinamojo trakto išskiriamos metano dujos (CH4) sudarė apie 40 proc. gyvulininkystės emisijos, iš mėšlo – apie 8 proc.

Tvaresnį ūkininkavimą skatina ne tik naujoji žemės ūkio politika, į kurią integruoti 2019 m. Europos Komisijos priimto Europos žaliojo kurso tikslai žemės ūkiui, bet ir auganti paklausa tvariai užaugintai ir pagamintai žemės ūkio produkcijai.

„Klimato kaitos perspektyvoje net pačios mažiausios iniciatyvos yra sveikintinos. Jei vartotojai rinksis žemės ūkio produkciją, kuri yra tvariai užauginta, kurios tiekėjas žino ir deklaruoja savo poveikį aplinkai ir imasi poveikio aplinkai mažinimo priemonių, jie darys poveikį tokios produkcijos pasiūlai. Kiekvienas mūsų pasirinkimas yra svarbus“, – teigia dr. S. Židonienė.

Eglė Krušinskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite