Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą.

Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies ne tik dideles išmokas gaunančias žemės ūkio bendroves, bet ir smulkiuosius ūkininkus.

  • Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų ŠESD – apie 1 proc. daugiau nei 2017 m. Didžiausi aplinkos teršėjai buvo transporto (30,9 proc.) ir energetikos (27,5 proc.) sektoriai, trečioje vietoje – žemės ūkis (20,9 proc.).

Dr. Sigita Židonienė.

Naujoje ES žemės ūkio politikoje, kaip bazinis kriterijus gauti finansavimą, yra numatytas poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymas. Žemės ūkis, netaikydamas poveikio klimato kaitai ar bioįvairovei mažinimo priemonių, tiesiog nebegalės funkcionuoti. Būtent ši sritis turi daug potencialo kovojant su klimato kaita – apskaičiuota, kad žemės ūkiui taikyti poveikio klimato kaitai mažinimo priemones kainuoja kur kas mažiau, nei, pavyzdžiui, ŠESD mažinimas transporto sektoriuje“, – teigia „Vesta Consulting“ tvarumo konsultantė dr. Sigita Židonienė.

Norint mažinti ŠESD išmetimą, pirmiausią reikia turėti atskaitos tašką – apskaičiuoti esamą ŠESD kiekį ir tik tuomet galima kurti ŠESD mažinimo strategiją ir numatyti poveikio mažinimo priemones. Žemės ūkyje didžiausią potencialą ŠESD išmetimo mažinimui turi žemės apdirbimo būdo keitimas nuo intensyvaus arimo iki sumažinto arimo ar beariminės žemdirbystės, sėjomainos taikymas, trąšų ir pesticidų naudojimo optimizavimas ir laipsninis mažinimas, galvijų mitybos koregavimas ir pan.

„Skaičiuojant žemės ūkio išskiriamą ŠESD, atsižvelgiama į daugybę skirtingų parametrų. Gyvulininkystės sektoriuje vertinamas galvijų skaičius, jų svoris ir mityba, kiek jų priežiūrai sunaudojama energijos, mėšlo tvarkymo praktika. Augalininkystėje vertinami pasėlių plotai, naudojamos trąšos, žemės apdirbimo intensyvumas, pasėlių likučių tvarkymo praktika ir t. t.“, – vardija dr. S. Židonienė.

Pasak jos, apskaičiuojant ŠESD konkrečioje žemės ūkio bendrovėje, kartu pateikiamos ir bendro pobūdžio rekomendacijos, kaip mažinti ŠESD išmetimus.

„Poveikio klimato kaitai mažinimas vis dėlto yra įvairiapusiškas ir ilgalaikis procesas. Mažinant ŠESD žemės ūkyje nėra kalbama apie tai, ką verta auginti – dobilus ar avižas, jaučius ar avis. Tai yra žemės ūkio bendrovės pasirenkama veiklos kryptis. Konsultantų tikslas – padėti joms įsivertinti esamas veiklas ir pateikti rekomendacijas, kurios leistų koreguoti veiklos procesus, kad išmetamų ŠESD kiekis kasmet būtų vis mažesnis“, – sako dr. S. Židonienė.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje daugiausia ŠESD emisijos susidaro iš ariamos žemės – 2016 m. šis rodiklis siekė 53 proc. visų šalies žemės ūkio išskiriamų ŠESD. Iš galvijų virškinamojo trakto išskiriamos metano dujos (CH4) sudarė apie 40 proc. gyvulininkystės emisijos, iš mėšlo – apie 8 proc.

Tvaresnį ūkininkavimą skatina ne tik naujoji žemės ūkio politika, į kurią integruoti 2019 m. Europos Komisijos priimto Europos žaliojo kurso tikslai žemės ūkiui, bet ir auganti paklausa tvariai užaugintai ir pagamintai žemės ūkio produkcijai.

„Klimato kaitos perspektyvoje net pačios mažiausios iniciatyvos yra sveikintinos. Jei vartotojai rinksis žemės ūkio produkciją, kuri yra tvariai užauginta, kurios tiekėjas žino ir deklaruoja savo poveikį aplinkai ir imasi poveikio aplinkai mažinimo priemonių, jie darys poveikį tokios produkcijos pasiūlai. Kiekvienas mūsų pasirinkimas yra svarbus“, – teigia dr. S. Židonienė.

Eglė Krušinskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite