Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Vilniuje surengta spaudos konferencija.

Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, specialistai vieningai sutaria, kad savižudybių skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau šie skaičiai vis tiek išlieka vieni didžiausių Europoje.

2020 metais nusižudžiusių žmonių Lietuvoje buvo 607, mus lenkia tik Pietų Korėja.

Šią visuomenės sveikatos problemą siūloma spręsti susitelkus piliečiams ir valdžios institucijoms ir svarbiausia – tai daryti nuosekliai bei sistemiškai.

• Pagalbos gali ieškoti patys savižudybės grėsmėje esantys žmonės, ar ypač jų artimieji internetiniame puslapyje www.tuesi.lt

 Būtina prieinama psichologinė ir psichoterapinė pagalba

Kaip teigia vaikų ir paauglių psichiatras, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius, buvęs Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras, savižudybės visų pirma yra visuomenės sveikatos, o ne psichiatrijos problema.

„Dėl įvairių istoriškai nulemtų aplinkybių tame regione, kuriame yra ir Lietuva,  ilgai nebuvo kreipiama dėmesio į santykių tarp žmonių kokybę bei emocinį raštingumą. Todėl dabar svarbu kuo daugiau investuoti į įvairius žmogaus teisių principais ir mokslo žiniomis grįstus būdus, kad santykiai tarp žmonių ir jų grupių, pradedant nuo ankstyvos vaikystės, būtų sveiki ir pagarbūs“, – teigia prof. dr. Dainius Pūras.

„Prasidėjus  COVID-19 pandemijai,  dėmesys savižudybių prevencijai sumažėjo, o taip neturėtų būti. Turime žinoti, kad įveikti būtina ne tik  COVID-19 pandemiją, bet ir daug metų besitęsiančią savinaikos epidemiją. Juk ji pareikalavo daugiau gyvybių, nei COVID-19“, – sako psichiatras.

Nerimą kelia paauglių apklausos rezultatai ir augantys moterų savižudybių skaičiai

Jau trečius metus iš eilės Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“   organizuoja įvairiausius renginius, kurių metu garsiai kalbama apie savižudybių prevenciją ir skatinama užmegzti pokalbį su suicidinių minčių turinčiais žmonėmis. Šiemet „Vilnius sveikiau“ organizuoja socialinę akciją „Užmegztas pokalbis gali padėti“ ir per sportą, filmus, diskusijas, mokymus ir atvirus pokalbius kviečia visuomenę prisidėti, siekiant kurti bendruomenę, saugančią nuo savižudybių.

„Vilniaus mieste 2019 metais nusižudžiusių asmenų buvo 69, o  2020 metais – 72 asmenys. Žvelgiant į abiejų metų skaičius matome, kad vyrų yra kur kas daugiau. 2019 metais vyrų buvo daugiau nei 82 proc., o praėjusiais metais siekė beveik 70 proc. Vis dėlto negalime ignoruoti ir to fakto, kad moterų savižudybių skaičiai pandemijos metu išaugo beveik dvigubai – nuo 12 moterų 2019 metais iki 22 moterų 2020 metais. Šiemet renginius organizuojame net dvi dienas, nes smurto, diskriminacijos problemos dabar yra ypač aktualios, žvelgiant į pandemijos ir politinį kontekstą“, – sako Greta Klidziūtė, „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja.

Štai pernai „Planet Youth“ atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 80 proc. Vilniaus miesto dešimtokų. Tyrimas parodė itin liūdnus skaičius – net apie 40 proc. dešimtokų galvojo apie savižudybę…

Pasak Gretos Klidziūtės, nuo šių metų kovo mėnesio Vilniaus miesto gyventojai, kurie susidūrė su artimo žmogaus savižudybe, yra sutrikę ar nežino kaip toliau elgtis, gali kreiptis į Vilniaus miesto savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorę.

„Siekiame aktyviau telkti visuomenę, su savižudybių prevencija susijusias įstaigas, bendruomenių narius, atpažįstant savižudybės riziką, reaguojant ir kuriant pagalbos tinklą“, – sako „Vilnius sveikiau“ biuro atstovė.

Svarbu užmegzti bendradarbiavimo santykį

Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius teigia, kad mirtingumas dėl savižudybių Lietuvoje paskutinį dešimtmetį po truputį mažėja.

„2013 m. mirtingumas 100 tūkst. gyventojų siekė 36,7. Po to kasmet mažėjo ir 2020 metais rodikliai buvo 21,7 savižudybė 100 tūkst. gyventojų. Gali pasirodyti, kad situacija tampa geresnė, tačiau pasauliniame kontekste pagal OECD duomenis Lietuvą lenkia tik Pietų Korėja su 24,6 rodikliu 100 tūkst. Gyventojų, vadinasi, mirtingumas dėl savižudybių išlieka labai aukštas, ypač vyrų,“ – situaciją apžvelgia Savižudybių prevencijos biuro vedėjas.

Anot specialisto, labai svarbu, kokią pagalbą Lietuvoje galime pasiūlyti žmonėms, kurie yra savižudybės rizikoje ir kaip motyvuoti kreiptis pagalbos. Labai svarbūs abu komponentai – prieinama, kokybiška pagalba, ir proaktyvus bendradarbiavimo santykio su tokiu asmeniu užmezgimas.

Specialistas tikina, kad efektyviausia pagalba yra tokia, kai tinkami pagalbos metodai yra grindžiami bendradarbiavimo santykio užmezgimu, taip specialistų pagalbą sujungiant su paties žmogaus motyvacija gyventi.

Tinkamos pagalbos komponentai yra pagalba, kuri turi būti aktyviai pasiūloma savižudybės grėsmėje esančiam žmogui, ji turi būti prieinama, grįsta bendradarbiavimo santykiu, naudojant tinkamus metodus. Kas dar labai svarbu – tai pagalbos tęstinumas, neprarandant žmogaus tarp skirtingų institucijų.

„Pagalbos gali ieškoti patys savižudybės grėsmėje esantys žmonės, ar ypač jų artimieji. Internetiniame puslapyje www.tuesi.lt galima rasti svarbiausią informaciją – ten parašyta paprastai ir kiekvienam prieinamai, todėl būtinai siūlyčiau apsilankyti tiek žmonėms, kurie galvoja apie savižudybę, tiek matantiems savo aplinkoje žmogų, kuris yra šioje rizikoje“, – ragina Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius.