Tyrimais nustatyta ideali temperatūra biure

Moksliniai tyrimai rodo, kad pakanka netinkamos temperatūros įstaigoje, kad būtų sukurtas reikšmingas poveikis darbuotojų veiklos efektyvumui ir jų užtikrinamiems verslo rezultatams.

Šiluma kaulų nelaužo, bet atmintį blogina

Per didelė šiluma gal kaulų ir nelaužo, bet gebėjimą įveikti darbo užduotis gali gerokai sumažinti. Taip teigia mokslo darbe „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“  visapusiškai daugybę tyrimų išanalizavusios ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės prof. dr. Rūta Kazlauskaitė ir doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.

„Įvairiais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis atlikti tyrimai biuruose rodo temperatūros skirtumų tiesioginį sąryšį su žmonių savijauta, gebėjimais ir net bendravimo įgūdžiais. Susisteminę informaciją, matome, kad taip pat užfiksuota, kokia temperatūra biure būtų ideali darbui, o kada krenta konkretūs darbuotojų galimybių rodikliai, pavyzdžiui, atminties, gebėjimo skaičiuoti ar išlaikyti dėmesį“, – sako prof. dr. R. Kazlauskaitė.

Mokslininkių ataskaitoje pažymima, kad skirtingų tyrimų fiksuota optimali temperatūra darbui siekia +21 ar +22°C. Tiek aukštesnės, tiek ir žemesnės temperatūros poveikis darbingumui gali būti neigiamas, tačiau išskiriamas didesnis jautrumas per aukštai nei per žemai temperatūrai.

„Akivaizdžiausiai darbuotojų gebėjimams kerta per didelė temperatūra. Išskyrus teksto spausdinimą, visi kiti veiklos rezultatai – aritmetinės užduotys, atmintis, loginis mąstymas, erdvinis įsivaizdavimas, dėmesio išlaikymas – buvo žemesni esant +30°C temperatūrai, lyginant su +22°C. Kiti tyrimai rodo, kad kritinė riba, nuo kurios veiklos rezultatai akivaizdžiai prastėja, yra 26 laipsniai“, – teigia doc. dr. I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Būtinas mikroreguliavimas

Beveik visų analizuotų tyrimų išvados susivedė į teiginį, jog biuruose reikalingas temperatūros mikroreguliavimas. „Tokio reguliavimo galimybės nebuvimas be prastesnių darbinių savybių dar buvo susijęs ir su aukšta akių, nosies ertmės, gerklės dirginimo simptomų pasireiškimo rizika“, – pastebi doc. dr. I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Ištirti biuro aplinkos poveikį darbuotojams mokslininkes pakvietė vienos didžiausių Lietuvoje patalpas gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ įsteigta gyvenimą mieste visapusiškai analizuojanti ir sprendimų jam gerinti ieškanti „Darnaus miesto laboratorija“. „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas sako, kad tokie tyrimai grindžia nekilnojamojo turto plėtotojų veiksmus priimant sprendimus dėl šiuolaikiškų biurų įrengimo.

„Dažnas to gal net nesuvokia sąmoningai, tačiau tyrimai akivaizdžiai įrodo, kad biuro, kuriame praleidžiamas trečdalis paros, mikroklimatui jautrus yra kiekvienas žmogus. Todėl galimybė individualiai kontroliuoti darbo aplinkos temperatūrą gali lemti tiek darbuotojų nuotaikas, tiek jų sugebėjimą pilnaverčiai išnaudoti savo gebėjimus tiesioginėje veikloje, kas galiausiai reiškia verslo rezultatus“, – pažymi L. Savickas.

Motyvacijai reikia šiek tiek šilumos

Mokslo darbe analizuojami eksperimentai taip pat parodė, kad darbuotojų motyvacija atlikti užduotis reikšmingai krenta termometro stulpeliui kopiant aukštyn, tačiau optimali temperatūra motyvacijai yra šiek tiek aukštesnė – vidutiniškai +24°C. Vis dėlto ši riba yra plona, mat darbuotojų nuotaikos iškart subjūra temperatūrai pakilus smarkiau.

„Visi skaičiai tik išryškina, kad komforto ribos yra pakankamai trapios ir  galimybė parinkti individualias sąlygas kiekvienam darbuotojui yra labai svarbi. Turbūt kiekvienas mūsų žinome kolegą, kuriam nuolat šalta ir jis bamba žemesnėje nei 23 laipsniai temperatūroje, o šalia kas nors būtinai leipsta nuo karščio ir nebegali susikaupti“, – iliustruoja L. Savickas.

Jo teigimu, norėdami užtikrinti geriausias sąlygas nuomininkams, kuriems savo ruožtu reikės kažkaip prisivilioti darbuotojus, NT vystytojai turi numatyti tokius atvejus ir pagalvoti apie menkiausią smulkmeną.

„Pavyzdžiui, kaip pasikeis temperatūra biure saulėtą dieną žiemą? O kaip vasarą? Kokie žmonės dirbs pastate? Šiuos dalykus numatyti sudėtinga, tačiau, tam yra technologijos, kurios jau įgyvendintos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, vienas jų – reguliuojamas individualus darbo vietos mikroklimatas, daviklių pagalba leidžiantis automatiškai palaikyti darbuotojui komfortabilią temperatūrą konkrečioje vietoje“, – teigia L. Savickas.

Jūsų darbuotojas nereaguoja į temperatūrą? Galbūt jis persidirbo

Mokslinio darbo autorės užsimena ir apie įdomius šalutinius tyrimų „atradimus“. Pavyzdžiui, darbuotojų nejautrumas temperatūrai gali tapti rimtu aliarmo signalu darbdaviui.

„Tyrimai taip pat atskleidė, jog didelį darbo krūvį turintys darbuotojai būna mažiau jautrūs patalpos karštumui. Taip yra todėl, kad persidirbę žmonės labiau koncentruojasi į savo darbą ir ignoruoja aplinkos trikdžius nei kiti darbuotojai. O kaip jau minėta, per didelė temperatūra neigiamai veikia darbingumą. Tad tokiomis sąlygomis susidaro užburtas ratas, kai darbuotojas, tikėtina, ir dirba neefektyviai, ir alina save“, – pastebi prof. dr. R. Kazlauskaitė.

Darnaus miesto laboratorija

Hits: 372

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite