Tyrimais nustatyta ideali temperatūra biure

Moksliniai tyrimai rodo, kad pakanka netinkamos temperatūros įstaigoje, kad būtų sukurtas reikšmingas poveikis darbuotojų veiklos efektyvumui ir jų užtikrinamiems verslo rezultatams.

Šiluma kaulų nelaužo, bet atmintį blogina

Per didelė šiluma gal kaulų ir nelaužo, bet gebėjimą įveikti darbo užduotis gali gerokai sumažinti. Taip teigia mokslo darbe „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“  visapusiškai daugybę tyrimų išanalizavusios ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės prof. dr. Rūta Kazlauskaitė ir doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.

„Įvairiais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis atlikti tyrimai biuruose rodo temperatūros skirtumų tiesioginį sąryšį su žmonių savijauta, gebėjimais ir net bendravimo įgūdžiais. Susisteminę informaciją, matome, kad taip pat užfiksuota, kokia temperatūra biure būtų ideali darbui, o kada krenta konkretūs darbuotojų galimybių rodikliai, pavyzdžiui, atminties, gebėjimo skaičiuoti ar išlaikyti dėmesį“, – sako prof. dr. R. Kazlauskaitė.

Mokslininkių ataskaitoje pažymima, kad skirtingų tyrimų fiksuota optimali temperatūra darbui siekia +21 ar +22°C. Tiek aukštesnės, tiek ir žemesnės temperatūros poveikis darbingumui gali būti neigiamas, tačiau išskiriamas didesnis jautrumas per aukštai nei per žemai temperatūrai.

„Akivaizdžiausiai darbuotojų gebėjimams kerta per didelė temperatūra. Išskyrus teksto spausdinimą, visi kiti veiklos rezultatai – aritmetinės užduotys, atmintis, loginis mąstymas, erdvinis įsivaizdavimas, dėmesio išlaikymas – buvo žemesni esant +30°C temperatūrai, lyginant su +22°C. Kiti tyrimai rodo, kad kritinė riba, nuo kurios veiklos rezultatai akivaizdžiai prastėja, yra 26 laipsniai“, – teigia doc. dr. I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Būtinas mikroreguliavimas

Beveik visų analizuotų tyrimų išvados susivedė į teiginį, jog biuruose reikalingas temperatūros mikroreguliavimas. „Tokio reguliavimo galimybės nebuvimas be prastesnių darbinių savybių dar buvo susijęs ir su aukšta akių, nosies ertmės, gerklės dirginimo simptomų pasireiškimo rizika“, – pastebi doc. dr. I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Ištirti biuro aplinkos poveikį darbuotojams mokslininkes pakvietė vienos didžiausių Lietuvoje patalpas gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ įsteigta gyvenimą mieste visapusiškai analizuojanti ir sprendimų jam gerinti ieškanti „Darnaus miesto laboratorija“. „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas sako, kad tokie tyrimai grindžia nekilnojamojo turto plėtotojų veiksmus priimant sprendimus dėl šiuolaikiškų biurų įrengimo.

„Dažnas to gal net nesuvokia sąmoningai, tačiau tyrimai akivaizdžiai įrodo, kad biuro, kuriame praleidžiamas trečdalis paros, mikroklimatui jautrus yra kiekvienas žmogus. Todėl galimybė individualiai kontroliuoti darbo aplinkos temperatūrą gali lemti tiek darbuotojų nuotaikas, tiek jų sugebėjimą pilnaverčiai išnaudoti savo gebėjimus tiesioginėje veikloje, kas galiausiai reiškia verslo rezultatus“, – pažymi L. Savickas.

Motyvacijai reikia šiek tiek šilumos

Mokslo darbe analizuojami eksperimentai taip pat parodė, kad darbuotojų motyvacija atlikti užduotis reikšmingai krenta termometro stulpeliui kopiant aukštyn, tačiau optimali temperatūra motyvacijai yra šiek tiek aukštesnė – vidutiniškai +24°C. Vis dėlto ši riba yra plona, mat darbuotojų nuotaikos iškart subjūra temperatūrai pakilus smarkiau.

„Visi skaičiai tik išryškina, kad komforto ribos yra pakankamai trapios ir  galimybė parinkti individualias sąlygas kiekvienam darbuotojui yra labai svarbi. Turbūt kiekvienas mūsų žinome kolegą, kuriam nuolat šalta ir jis bamba žemesnėje nei 23 laipsniai temperatūroje, o šalia kas nors būtinai leipsta nuo karščio ir nebegali susikaupti“, – iliustruoja L. Savickas.

Jo teigimu, norėdami užtikrinti geriausias sąlygas nuomininkams, kuriems savo ruožtu reikės kažkaip prisivilioti darbuotojus, NT vystytojai turi numatyti tokius atvejus ir pagalvoti apie menkiausią smulkmeną.

„Pavyzdžiui, kaip pasikeis temperatūra biure saulėtą dieną žiemą? O kaip vasarą? Kokie žmonės dirbs pastate? Šiuos dalykus numatyti sudėtinga, tačiau, tam yra technologijos, kurios jau įgyvendintos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, vienas jų – reguliuojamas individualus darbo vietos mikroklimatas, daviklių pagalba leidžiantis automatiškai palaikyti darbuotojui komfortabilią temperatūrą konkrečioje vietoje“, – teigia L. Savickas.

Jūsų darbuotojas nereaguoja į temperatūrą? Galbūt jis persidirbo

Mokslinio darbo autorės užsimena ir apie įdomius šalutinius tyrimų „atradimus“. Pavyzdžiui, darbuotojų nejautrumas temperatūrai gali tapti rimtu aliarmo signalu darbdaviui.

„Tyrimai taip pat atskleidė, jog didelį darbo krūvį turintys darbuotojai būna mažiau jautrūs patalpos karštumui. Taip yra todėl, kad persidirbę žmonės labiau koncentruojasi į savo darbą ir ignoruoja aplinkos trikdžius nei kiti darbuotojai. O kaip jau minėta, per didelė temperatūra neigiamai veikia darbingumą. Tad tokiomis sąlygomis susidaro užburtas ratas, kai darbuotojas, tikėtina, ir dirba neefektyviai, ir alina save“, – pastebi prof. dr. R. Kazlauskaitė.

Darnaus miesto laboratorija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau keliauja į Šilutės H. Šojaus muziejų

Laba diena, turime džiugią žinią! Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau ruošia roges ir elnius kelionei į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Kalėdų senelis visų – mažų ir didelių draugų lauks gruodžio 11 ir 18 d. nuo 10:00 iki 16:00 val., o pagalbininkė Kalėdų Senelio rezidenciją aprodys gruodžio 10 ir 16 d. nuo 10.00 iki 16.00 val. Visus pasitiksime su dovanėlėmis ir šventine nuotaika, o susitikimo akimirkos bus įamžintos nuotrauka. Įėjimo kaina 5 eurai. Išsami informacija tel. 8 682 29145, 8

Švėkšnoje kuriama „Stebuklinga kalėdinė žydinti pieva“

Švėkšnos seniūnijos gyventojai, jauni ir brandaus amžiaus, ruošiasi artėjančioms didžiosioms metų šventėms – Kalėdinės eglės įžiebimui tradicinėje miestelio vietoje šalia šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Ir ne tik… Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakojo, kad eglė būsianti karkasinė, kaip jau įprasta, ne žaliaskarė: „Prisidedame prie medžių išsaugojimo…“ Eglę planuojama įžiebti gruodžio 16 d. 16.30 val. Puošimo darbai prasidės gruodžio 8 d. „Jeigu COVID-19 neplis, jeigu šiek tiek nurimusi banga nepakils, ruošiamės švęsti prie eglės. Susirenka žmonės. Savaitę iki eglės įžiebimo švėkšniškiai puoš

Šilutėje duris atvers paramos valgykla

Šia gera žinia pasidalino Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Tik prieš keliolika metų Šilutėje nepasiturintys gyventojai gaudavo talonus ir eidavo pavalgyti nemokamų pietų į „Šilutės baldų“ valgyklą. Vėliau tokios paramos nebuvo, o artėjant Kalėdų šventėms Savivaldybė kviečia į paramos valgyklos atidarymą. Tilps 20 žmonių Iš A. Šimelionio išgirdome prašymą neviešinti šios valgyklos atidarymo datos, nes ten pavalgyti būsią tik 20 vietų, jeigu susirinktų gausiai, būtų nesmagu palikti žmones už durų. Valgyklos atidarymo renginys planuojamas lapkričio pabaigoje. 

Taip pat skaitykite