„Nemuno žirgyno“ taurė liko namuose

Pagrindinę taurę iškovojo Nemuno žirgyno atstovė Raimonda Samušytė.

Šilgaliuose, Nemuno žirgyno, kuris dabar yra UAB Lietuvos žirgyno filialas, hipodrome praėjusį šeštadienį kaukšėjo žirgų kanopos, girdėjosi įnirtingas šuoliuojančių žirgų šnarpštimas ir žiūrovų susižavėjimo bei nusivylimo šūksniai. Čia vyko tradicinės konkūrų varžybos „Nemuno žirgyno“ taurei laimėti. Į varžybas atvyko net 100 raitelių iš Vakarų Lietuvos regiono bei kaimyninės Latvijos.

„Nemuno žirgyno“ taurę Raimondai Samušytei įteikė ir garbės ženklą nugalėtojos kumelaitei Hetei prisegė UAB Lietuvos žirgyno direktoriaus pavaduotojas Juozas Bučinskas.

Kaip ir praėjusiais metais, pagrindinę taurę iškovojo Nemuno žirgyno atstovė Raimonda Samušytė, svarbiausioje rungtyje per kliūtis skriejusi su širma kumelaite Hete. Pirmąjį kliūčių ruožą įveikusi be baudos taškų, persirungime ji beveik 8 sekundėmis buvo greitesnė už kolegą Mindaugą Bacevičių (taip pat Nemuno žirgyno raitelis bei žirgų treneris) su žirgu Ostu Valniu. Trečias liko Andrius Būzas, ketvirtas – Kostas Gaigalas, penkta – Laura Didus.

Dviejų fazių konkūrą Nr. 3, kuris per klaidą  buvo paskelbtas Pagėgių mero taurei laimėti (tačiau nei mero, nei jo taurės šįkart nebuvo), sėkmingiausiai įveikė jurbarkiškė Gaudenė Janavičiūtė su Žigoleta, antra liko R. Samušytė su Prisma, trečia – Meda Petrošiūtė su Kadriliu, ketvirta – Rūta Milvydaitė su Anna, penkta – Greta Milvydaitė su Rossete.

Konkūre Nr. 2 (greičio konkūras, kliūčių aukštis 0,8 m) varžėsi net 35 raiteliai. Greičiausia buvo Evelina Brazdeikytė su Beriliu, už jos rikiavosi Ieva Šmaižytė, Adrija Valiulytė, Dija Mažeikytė, M. Bacevičius.

Jaunųjų raitelių konkūre Nr. 1 (aukštis 0,6 m) sėkmė lydėjo Vykintą Mikalauską, antra – Vėjūnė Lukošiūtė, trečias – Vykintas Mikalauskas, ketvirta Jūratė Dijokaitė, penkta – Eva Mardasaitė.

Petro Skutulo nuotr.      

Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Planuoja bendrus su latviais projektus

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys, ar pritarti Šilutės Hugo Šojaus muziejaus dalyvavimui projekte „Paveldo horizontai: Švėkšna ir Kuldyga tada ir dabar“ bei kitame projekte „Inovacijos vandens ekosistemų atkūrimui“.  Sinagoga ir rūsys Šilutės Hugo Šojaus muziejus kartu su Kuldygos savivaldybe (Latvija) teiks paraišką siekdami sutvarkyti ir įveiklinti Švėkšnos sinagogą ir konservuoti Kuldygoje vienintelį išlikusį Kuldygos viduramžių pilies objektą – rūsį. Projekto tikslas – atkurti ir įveiklinti kultūros paveldo objektus skatinant dviejų šalių bendradarbiavimą ir kultūros paveldo objektų populiarinimą. Tarybai pritarus, bus

Projektas „Jaunimo pilietiškumo banga“ startavo pilietiškumo žygiu

Gegužės 11-ąją, šeštadienio rytą, Šilutės senojo turgaus aikštėje jaunimas kartu su žygio vadovu Matu Toliušiu (Barzdotas gidas) pradėjo pilietiškumo žygį „Pamario krašto takais“. Dalyviai padarė lengvą mankštą ir, išklausę instrukcijų, leidosi į žygį. Žygio metu aplankytas Vilko vaikų paminklas. Keliauta Bismarko kolonijos/Žalgirių miško Rupkalvių pelkės link. Pabuvota prie rašytojo Hermano Zudermano ąžuolo. Pasiekę pusiaukelę jėgas žygeiviai atgavo valgydami ką tik išvirtą plovą. Pasistiprinus, alternatyvią veiklą vedė Šilutės šaulių 308 kuopos nariai. Bendradarbiaujant su Šilutės pirmosios gimnazijos Nacionalinio saugumo ir krašto

Aplinkosaugininkai ragina keisti tradicijas – švenčių nepuošti balionais

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie gimtadienius, kūdikių sutiktuves, šimtadienius ar kitas svarbias progas mini leisdami į orą balionus ar dangaus žibintus. Aplinkosaugininkai primena, kad tokios tradicijos ne tik atgyvena, bet ir neigiamai veikia aplinką. Žala gyvūnams Absoliučiai visi paleisti balionai ir dangaus žibintai galiausiai kažkur nusileidžia, tik jų atliekas labai retai kas surenka. Daugybė balionų likučių atsiduria upėse, ežeruose, miškuose, jūrose – visur. Sunku įvertinti visą jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, tačiau yra įrodyta, kad jūrą teršiančios šiukšlės neigiamą poveikį

Žiedadulkės gali pakeisti vandens telkinių spalvą ir skaidrumą

Nusistovėjus giedriems orams pastebime daug žiedadulkių ore ir ant įvairių paviršių. Nealergiški žmonės neturėtų baimintis šio reiškinio. Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė. Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad žiedadulkės daugiausia yra didesnės nei 10 µm dydžio ir yra priskiriamos prie suspenduotų kietųjų dalelių frakcijos. Tik nedidelė dalis žiedadulkių patenka į kietųjų dalelių KD10 sudėtį ir įkvepiamos į

Taip pat skaitykite