Dirbantys neįgalieji: esame maitinami pažadais ir palikti nežinomybėje

DNA nuotr.

Pasak Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) atstovų, negalią turintys, bet galintys ir norintys dirbti žmonės bijo, kad jau po Naujųjų gali netekti darbo.  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pateikti du skirtingi socialinių įmonių veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimo projektai ir nei vienas iš jų nebuvo aptartas su tais, kuriuos tiesiogiai palies, – pačiais dirbančiais neįgaliaisiais.

„Šiuo metu esame palikti visiškoje nežinioje. Pateikti projektai su mumis nebuvo aptarti, mūsų nuomonės ir poreikiai, panašu, įstatymo pakeitimo projekto autoriams rūpi mažiausiai. O juk kalbame mažiausiai apie 7 tūkst. socialiai itin pažeidžiamų žmonių, kurie nežino, ar po Naujųjų metų turės pragyvenimo šaltinį. Esame maitinami niekuo nepagrįstais pažadais apie laisvą darbo rinką, tačiau Socialinių reikalų ir darbo ministerija taip ir negali paaiškinti, kaip naujoji sistema veiktų, kokią realią naudą ji neštų dirbantiems neįgaliesiems“, – sako DNA atstovė Simona Kunigonytė.

Įstatymo pakeitimo projektuose be kitų permainų siūloma keisti neįgaliųjų įdarbinimo subsidijavimo tvarką motyvuojant tuo, jog lengvesnę negalią turintys žmonės esą gali paprasčiau įsidarbinti atviroje rinkoje. Tačiau DNA atstovai pastebi, kad šiuo atveju kyla reali grėsmė, netekti darbo vietų, o naujų vietų kūrimas skendi migloje.

„Kol kas negirdėjome jokių nei skaičiais, nei konkrečiais numatomais veiksmais pagrįstų aiškinimų, kodėl situacija turėtų pagerėti. Mes, dirbantys neįgalieji, labai gerai žinome ne tik realias negalią turinčių žmonių galimybes, bet ir darbdavių požiūrį. Galime užtikrintai, remdamiesi savo patirtimi, pasakyti, kad absoliuti dauguma tų dirbančių neįgaliųjų, kurie prarastų dabar turimas galimybes dirbti, nebūtų darbdavių pageidaujami atviroje darbo rinkoje ir jiems tektų tapti socialiniais išlaikytiniais arba skursti. Nesame prieš laisvą darbo rinką, mums svarbiausia, kad dirbantys neįgalieji jaustųsi saugūs dėl ateities, o verslas išsaugotų ir kurtų naujas darbo vietas. Tačiau sistemą siūloma keisti konkrečiai nepaaiškinant, kas pagerės, ir tai labai neramina“, – aiškina S. Kunigonytė.

Taip pat pateiktuose projektuose, pasak jos, yra ir kitų su dabartiniu reguliavimu besikertančių nuostatų, kurios dirbančius neįgaliuosius paverstų situacijos įkaitais.

„Siūloma subsidijas mokėti tik už darbuotojus, dirbančius ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. Tačiau realybė ta, kad didelei daliai neįgaliųjų institucijos suteikdamos teisę dirbti, dėl jų sveikatos būklės riboja galimą darbo laiką ir dalis darbuotojų dėl to dirba mažiau nei 80 valandų. Įsigaliojus siūlomai nuostatai, šių darbuotojų atžvilgiu būtų sukurta situacija, kad valstybė teoriškai leidžia jiems dirbti, tačiau ta pati valstybė nesuteikia jiems galimybės dirbti socialinėje įmonėje, nes jiems leidžiamas dirbti darbo valandų per mėnesį skaičius yra mažesnis nei minimalus numatytas įstatyme“, – sako DNA atstovė.

Jos teigimu, didelį susirūpinimą kelia ir tai, jog nepasitarus su dirbančiais neįgaliaisiais į įstatymo pakeitimus įtrauktos nuostatos, kurių pagrįstumo bei realaus veikimo principų Socialinių reikalų ir darbo ministerija iki šiol nesugebėjo paaiškinti. Socialinio dialogo stoka, skubėjimas ir socialiai jautrių grupių argumentų negirdėjimas gali skaudžiai atsiliepti ateityje.

„Kad prieš pradedant pokyčius būtent aiškaus ir konkretaus plano bei efektyviai veikiančios sistemos dažnai pritrūksta, puikiai įrodo situacija, susiklosčiusi įgyvendinus visuomenėje didelį rezonansą sukėlusią vaikų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje reformą. Klausimas itin jautrus, liečiantis daugybę žmonių, o kaip aiškėja, sistema nesutvarkyta, neveikia sklandžiai ir efektyviai. Taigi, kas gali užtikrinti, kad pakeitus socialinių įmonių veiklą reglamentuojantį įstatymą dirbantys neįgalieji netaps pažeidžiamais neveiksnios sistemos įkaitais“, – klausia DNA atstovė S. Kunigonytė.

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės