Tris kaimų kultūros centrus jungs prie Šilutės kultūros ir pramogų centro?

Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę svarstys, ar prie Šilutės kultūros ir pramogų centro prijungti tris kultūros centrus: Vainute – Senųjų kaimo tradicijų kultūros centrą, Žemaičių Naumiestyje – Žemaičių krašto etnokultūros centrą, Rusnėje – Salos etnokultūros ir informacijos centrą.

Kažkada atjungė, dabar sujungs

Šios trys biudžetinės įstaigos būtų reorganizuotos iki 2024 m. balandžio 30 d. prijungiant jas prie biudžetinės įstaigos Šilutės kultūros ir pramogų centro. Neva, taip siekiama sumažinti savivaldybės juridinių vienetų skaičių, optimizuoti rajono kultūros įstaigų tinklą, jų valdymą ir veiklą. tkslas esąs racionaliai ir tikslingai išnaudoti materialinius, finansinius ir intelektinius kultūros įstaigų išteklius, siekti aukštesnės kultūros ir meno paslaugų kokybės.

Nuo 2023 m balandžio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis šių metų rugpjūčio 17 d. potvarkiu sudarė darbo grupę siūlymams dėl kultūros centrų modelio parengti.

Darbo grupė įvertino Šilutės r. savivaldybės kultūros centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, žmogiškuosius, materialinius, finansinius išteklius, analizavo veiklos prioritetus, veiklos kokybės rezultatus, kitas sąlygas. Situacijai įvertinti lankytasi Usėnų, Gardamo, Saugų ir Švėkšnos seniūnijose.

Darbo grupės nariai šių susitikimų metu diskutavo su kultūros centrų specialistais, seniūnais, bendruomenių pirmininkais. Išvažiuojamajame posėdyje kultūros centrų klausimą spalio mėn. aptarė savivaldybės Tarybos Socialinių reikalų komitetas.

Darbo grupės nariai įvertino, kad įgyvendinant naują veiklos modelį kiekvienoje seniūnijoje bus skatinamas efektyvus seniūnijos kultūrinės veiklos organizatoriaus bendradarbiavimas su kitomis seniūnijoje esančiomis institucijomis (seniūnais, ugdymo įstaigomis, bendruomenių vadovais, kitomis įstaigomis, kūrėjais ir kt.), kultūrinė veikla bus aptariama ir planuojama iš anksto, derinami organizaciniai darbai. Darbo grupė suformulavo pasiūlymus Savivaldybės tarybai dėl kultūros centrų veiklos modelio.

Kokių rezultatų laukiama?

Teigiama, kad būtų optimizuotas administravimas, sumažinta biurokratinė našta, racionaliai naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai ir t. t. Bus siekiama konstruktyvaus, tolygaus ir nuolatinio bendradarbiavimo planuojant ir organizuojant kultūrinę veiklą kiekvienoje seniūnijoje. Įgyvendinant Savivaldybės tarybos sprendimo projektą planuojamos minimalios išlaidos, sietinos su reorganizacijos aprašo viešinimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui. Išlaidos bus padengtos reorganizuojamų biudžetinių įstaigų lėšomis.

Siūlymus dėl kultūros centrų veiklos modelio parengė darbo grupė. Šios grupės nariai: Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis (darbo grupės pirmininkas), vicemerė Daiva Žebelienė, Savivaldybės tarybos naryiai Algirdas Gečas, Lijana Lekavičienė, Alina Urbonienė, Daiva Plikšnienė, Zigmantas Merliūnas, Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus, Savivaldybės mero patarėja Edita Šukytė, Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičienė, Personalo ir teisės skyriaus vedėjas Arvydas Bielskis, Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Tautvydienė, Centralizuotos buhalterijos vedėjos pavaduotoja Sonata Šerpytienė, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.

Galutinį sprendimą priims savivaldybės Taryba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vaistininkė: liaudies medicina gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas ne vieną paskatina imtis papildomų sveikatinimosi priemonių: griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir tradicinių liaudies medicinos receptų. Vaistininkė perspėja, kad derinant liaudies mediciną su įprastomis gydymo priemonėmis svarbu nepamesti saiko, kad besigydydami dar labiau sau nepakenktume. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, į vaistinę užsukantys neretai klausia, ar saugu naudoti vieną ar kitą liaudies medicinoje naudojamą gydymo būdą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina besiskundžiantys įvairiais simptomais, kurių nepavyko įveikti tradicinėmis priemonėmis. „Pavyzdžiui, kilusį kosulį bando

Ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas neįgaliesiems

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos? Draudimas valstybės lėšomis Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos,

Gydytoja įspėja: perštėjimas ir ašarojimas gali būti ne akių nuovargio, o pavojingesnės būklės požymiai

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas. Gydytojų teigimu, svarbu nenumoti į simptomus ranka, nes jie yra būdingi ne tik laikinam akių nuovargiui, bet ir sausų akių sindromui, kuris negydomas gali sutrikdyti regėjimą. „Sausų akių sindromas nėra paprastas akių

Kodėl paukščiai nešioja žiedus?

Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šiuo metodu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena. Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas. Visa ši saugoma teritorija priskirta „Natura 2000“ tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių

Taip pat skaitykite