Perkėlimas per marias dar efektyvesnis: keltai bus švartuojami prie rekonstruotų naujosios Smiltynės perkėlos krantinių

Klaipėdos jūrų uostas vasaros sezoną pasitinka atnaujinta infrastruktūra, skirta perkelti gyventojus ir jų transporto priemones per Kuršių marias. Užbaigta naujosios Smiltynės perkėlos naudojamų krantinių rekonstrukcija užtikrins efektyvesnį perkėlimą per marias bei dar didesnį keltų operacijų saugumą.

Naujosios perkėlos krantinės statytos maždaug prieš keturis dešimtmečius, tad rekonstrukcija, siekiant efektyviau ir saugiau švartuoti keltus, buvo būtina. Projektas įgyvendintas pagal trišalę sutartį, pasirašytą tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB Smiltynės perkėlos ir projektą įgyvendinusios UAB „Tilsta“.

„Vasaros sezoną pradedame įgyvendintu projektu, kuris svarbus nemažai daliai Lietuvos, nes vasarą besikeliančiųjų į Kuršių neriją srautas išauga, ir visi nori kitą krantą pasiekti sklandžiai. Tad Uosto direkcija, būdama atsakinga už uosto krantines, jų būklę, prisideda ir prie tos infrastruktūros, kuri yra skirta gyventojams ir transporto priemonėms perkelti per Kuršių marias. Rekonstruotos krantinės, įrengtos reguliuojamos rampos padės efektyviau švartuoti keltus ir sklandžiau perkelti keleivius ir transporto priemones“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Įgyvendinant projektą, rekonstruota dalis krantinių tiek Klaipėdos, tiek Smiltynės pusėje. Čia įrengti švartavimo stulpeliai, kelio užtvarai, o senosios rampos pakeistos naujomis hidraulinėmis rampomis. Taip pat įrengta apšvietimo infrastruktūra. Smiltynės perkėlos vadovo teigimu, nuo šiol keltų pakrovimo ir iškrovimo procesas bus spartesnis net ir esant nepalankioms oro sąlygoms ar vandens lygio svyravimams.

„Vienas pagrindinių bendrovės tikslų vykdant veiklą – užtikrinti saugų, kokybišką ir nenutrūkstamą keleivių ir transporto priemonių perkėlimą per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos. Siekiant šio tikslo, neužtenka turėti modernius keltus, gerai paruoštas įgulas. Labai svarbus viso veiklos proceso organizavimas, kuris apima keleivių ir transporto srautų valdymą, greitą ir saugų keleivių įlaipinimą (išlaipinimą) bei transporto pakrovimą (iškrovimą) į keltą“, – teigia AB Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas. Kad nebūtų trikdomas keltų darbas, krantinės buvo rekonstruojamos dviem etapais.

„Džiugu, jog šis įgyvendintas projektas kelia šalies infrastruktūrą į kitą lygį, atverdamas patogesnį judėjimą gyventojams ir transporto priemonėms. Taip pat didžiuojamės, jog įgyvendinant tokius projektus, galime taikyti inovatyvius sprendinius. Smiltynės perkėlos rampos, kurios buvo pagamintos Kaune, į Klaipėdą atkeliavo Nemunu, jas atgabenti padėjo AB Vidaus vandens kelių direkcija. Pirmą kartą toks gaminys transportuotas vandens keliu“, – sako UAB „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas.

Bendra sutarties kaina – 5,8 mln. Eur (įskaitant PVM), iš jos Uosto direkcijos finansuojama dalis siekia 3,34 mln. Eur, AB Smiltynės perkėlos – 2,47 mln. Eur. AB Smiltynės perkėlos duomenimis, per praėjusius metus abiejose perkėlose perkelta 725 398 transporto priemonės ir 2 984 196 keleiviai.

Susisiekimo min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: nustatyta 80 šiukščių žvejybos pažeidimų

Per šių metų vasario-balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Per akcijos laikotarpį pažeidėjų padaryta žala aplinkai siekia 41 503 eurus. Daug šiurkščių pažeidimų Iš pažeidėjų paėmė 395 įrankius: 132 ne mėgėjų žvejybos, 254 – mėgėjų žvejybos ir 9 kitus įrankius. Paimtos 9 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. Akcijos metu pareigūnai kryptingai siekė išaiškinti  daromus šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama

Prasidėjus audrų sezonui, draudikai perspėja vairuotojus: automobilis nėra amfibija

Lietuvą siaubusios liūtys ir kruša vėl pridarė nuostolių gyventojų automobiliams. Jie kentėjo nuo vėjo, krušos ir lietaus, o kartais – ir dėl neatsargaus pačių vairuotojų elgesio. Draudikai primena, ką reikėtų daryti patyrus nuostolių, ir pataria, kaip elgtis norint jų išvengti ateityje. Vasaros metu fiksuoja šimtus įvykių Draudimo bendrovės ERGO transporto ir žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, bendrovė jau fiksavo keliasdešimt žalų, sukeltų stiprios liūties. Kruša apgadino automobilių kėbulus, įskėlė stiklą, transporto priemonės nukentėjo ir dėl ant jų užkritusių

Nuo birželio 3 d. 60 000 savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų

„Sodros“ duomenimis, vis dar yra 60 000 savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios. Bendra dėl pandemijos ir karantino atidėtų PSD įmokų skola yra 13,6 mln. eurų. Šiems skolininkams per asmenines „Sodros“ paskyras gegužę dar buvo papildomai siunčiami priminimai-raginimai susimokėti įmokas. Nesumokėjus per šią savaitę, nuo birželio 3 dienos bus pradėtas šių įsiskolinimų išieškojimas. Be to, šie PSD skolininkai bus laikomi nedraustais ir negalės pasinaudoti

Atšilus orams – nelaimių gausa

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad per karščius daugėja skenduolių, gaisų namuose ir miškuose. Štai kokių nelaimių buvo gegužės 24-26 dienomis, savaitgalį. Galime tik būti ramesni, nes Šilutės rajoną šįkart nelaimės aplenkė. Meteorologai žada permainingus orus – bus karšta ir daug kritulių. Šiluma nežada trauktis ir šią savaitę. Prasideda aktyvus maudymosi vandens telkiniuose sezonas. Kad poilsio prie vandens telkinių neaptemdytų skaudūs įvykiai, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų elgtis atsargiai ir saugiai. Šiemet vanduo jau pasiglemžė 34 gyvybes (pernai per tą

Taip pat skaitykite