Prailginti mokslo metai nepasiteisino

Mažiau nei po mėnesio prasidės nauji mokslo metai. Tikėtina mokiniai dar nepamiršo praėjusių mokslo metų pabaigos, kai prailginus mokslo metus vaikus klasėse užklupo 30 laipsnių karštis. Nesenai Lietuvos savivaldybių asociacija surengė savivaldybių apklausą dėl trumpesnių mokslo metų grąžinimo. Tam pritarė net du trečdaliai šalies savivaldybių, tarp jų ir Šilutės r. savivaldybė.

Liepą surengtoje Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausoje iš 49 dalyvavusių (iš viso yra 60) savivaldybių 40 pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą, aštuonios mano, kad mokslo metų trumpinti neverta.

Šilutiškiai pritaria
Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė sutinka, kad ilgesniems mokslo metams nebuvo pasiruošta, tad ir naudos mokiniams iš to jokios naudos. „Šiais metais mokyklos parodė, kad jos nėra pasiruošusios net ir tam karštajam sezonui. Be to, mokiniai per daug apkraunami įvairiomis veiklomis, o mokslo metų pabaigoje nebeturi ko pasiūlyti, ypač kaimiškos mokyklos. Sutinkame, kad reikia grįžti prie senosios tvarkos“, – sakė D. Butvydienė.

Dėl birželio mėnesį tvyrojusių didžiulių karščių šalies ugdymo įstaigos patyrė nemažai problemų. Savivaldybės nurodė, kad dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti, kai temperatūra viršija 28 laipsnius karščio, tad mokiniams buvo sudėtinga ištverti tuo metu vykusias pamokas.
Anot savivaldybių, neįmanoma užtikrinti efektyvaus ugdymo proceso birželio mėnesį, kai tuo pat metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai, pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimas, mat dalis mokytojų negali vesti pamokų.

Savivaldybės taip pat nurodė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktos rekomendacijos dėl ugdymo kitose edukacinėse erdvėse taip pat sukėlė nemažai problemų. Vienu metu muziejai nepajėgūs priimti visų norinčių į ekskursijas ir edukacines programas. Švietimiečiai tikina, kad numatyta valstybės mokymo lėšų dalis pažintinėms veikloms yra nepakankama (vienam mokiniui per metus skiriama tik 4,20 Eur), tad tėvai reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių rinkliavų ekskursijoms ir kelionėms. Dėl šių priežasčių birželį smarkiai suprastėjo ir mokinių pamokų lankomumas.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka, t. y. kad būtų sutrumpinti mokslo metai, pageidauja ir švietimo bendruomenė, ir mokinių tėvai. Ar šilutiškiai tėvai yra kreipęsi dėl mokslo metų trumpinimo? D. Butvydienės atsakymas: „Ne.“ Ji atkreipė dėmesį, kad sulaukta itin daug moksleivių tėvų kreipimosi dėl mokymosi per karščius: „Sulaukėme ir skambučių. Trumpinome pamokas, buvo leista net ir nevykdyti veiklų“.

Taip pat paaiškėjo, kad tik trys mokyklos (iš visų apklausoje dalyvavusių 49 savivaldybių mokyklų) yra pritaikytos ar iš dalies pritaikytos dirbti, kai lauke tvyro karščiai.

Ar šie mokslo metai bus trumpesni? Galima tikėtis. Anot D. Butvydienės, ministras atsargus šia tema, todėl prognozuoti, kaip bus, dar sunku. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai – nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Pagal švietimo mokslo ir sporto ministro patvirtintus ugdymo planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis. „Yra siūlymų pamokas rengti net šeštadieniais, bent kai kurias pamokas. Tačiau tam prieštarauja tėvai, be to ir mokytojams tektų daugiau mokėti…“ – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai