Prailginti mokslo metai nepasiteisino

Mažiau nei po mėnesio prasidės nauji mokslo metai. Tikėtina mokiniai dar nepamiršo praėjusių mokslo metų pabaigos, kai prailginus mokslo metus vaikus klasėse užklupo 30 laipsnių karštis. Nesenai Lietuvos savivaldybių asociacija surengė savivaldybių apklausą dėl trumpesnių mokslo metų grąžinimo. Tam pritarė net du trečdaliai šalies savivaldybių, tarp jų ir Šilutės r. savivaldybė.

Liepą surengtoje Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausoje iš 49 dalyvavusių (iš viso yra 60) savivaldybių 40 pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą, aštuonios mano, kad mokslo metų trumpinti neverta.

Šilutiškiai pritaria
Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė sutinka, kad ilgesniems mokslo metams nebuvo pasiruošta, tad ir naudos mokiniams iš to jokios naudos. „Šiais metais mokyklos parodė, kad jos nėra pasiruošusios net ir tam karštajam sezonui. Be to, mokiniai per daug apkraunami įvairiomis veiklomis, o mokslo metų pabaigoje nebeturi ko pasiūlyti, ypač kaimiškos mokyklos. Sutinkame, kad reikia grįžti prie senosios tvarkos“, – sakė D. Butvydienė.

Dėl birželio mėnesį tvyrojusių didžiulių karščių šalies ugdymo įstaigos patyrė nemažai problemų. Savivaldybės nurodė, kad dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti, kai temperatūra viršija 28 laipsnius karščio, tad mokiniams buvo sudėtinga ištverti tuo metu vykusias pamokas.
Anot savivaldybių, neįmanoma užtikrinti efektyvaus ugdymo proceso birželio mėnesį, kai tuo pat metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai, pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimas, mat dalis mokytojų negali vesti pamokų.

Savivaldybės taip pat nurodė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktos rekomendacijos dėl ugdymo kitose edukacinėse erdvėse taip pat sukėlė nemažai problemų. Vienu metu muziejai nepajėgūs priimti visų norinčių į ekskursijas ir edukacines programas. Švietimiečiai tikina, kad numatyta valstybės mokymo lėšų dalis pažintinėms veikloms yra nepakankama (vienam mokiniui per metus skiriama tik 4,20 Eur), tad tėvai reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių rinkliavų ekskursijoms ir kelionėms. Dėl šių priežasčių birželį smarkiai suprastėjo ir mokinių pamokų lankomumas.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka, t. y. kad būtų sutrumpinti mokslo metai, pageidauja ir švietimo bendruomenė, ir mokinių tėvai. Ar šilutiškiai tėvai yra kreipęsi dėl mokslo metų trumpinimo? D. Butvydienės atsakymas: „Ne.“ Ji atkreipė dėmesį, kad sulaukta itin daug moksleivių tėvų kreipimosi dėl mokymosi per karščius: „Sulaukėme ir skambučių. Trumpinome pamokas, buvo leista net ir nevykdyti veiklų“.

Taip pat paaiškėjo, kad tik trys mokyklos (iš visų apklausoje dalyvavusių 49 savivaldybių mokyklų) yra pritaikytos ar iš dalies pritaikytos dirbti, kai lauke tvyro karščiai.

Ar šie mokslo metai bus trumpesni? Galima tikėtis. Anot D. Butvydienės, ministras atsargus šia tema, todėl prognozuoti, kaip bus, dar sunku. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai – nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Pagal švietimo mokslo ir sporto ministro patvirtintus ugdymo planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis. „Yra siūlymų pamokas rengti net šeštadieniais, bent kai kurias pamokas. Tačiau tam prieštarauja tėvai, be to ir mokytojams tektų daugiau mokėti…“ – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite