Prailginti mokslo metai nepasiteisino

Mažiau nei po mėnesio prasidės nauji mokslo metai. Tikėtina mokiniai dar nepamiršo praėjusių mokslo metų pabaigos, kai prailginus mokslo metus vaikus klasėse užklupo 30 laipsnių karštis. Nesenai Lietuvos savivaldybių asociacija surengė savivaldybių apklausą dėl trumpesnių mokslo metų grąžinimo. Tam pritarė net du trečdaliai šalies savivaldybių, tarp jų ir Šilutės r. savivaldybė.

Liepą surengtoje Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausoje iš 49 dalyvavusių (iš viso yra 60) savivaldybių 40 pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą, aštuonios mano, kad mokslo metų trumpinti neverta.

Šilutiškiai pritaria
Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė sutinka, kad ilgesniems mokslo metams nebuvo pasiruošta, tad ir naudos mokiniams iš to jokios naudos. „Šiais metais mokyklos parodė, kad jos nėra pasiruošusios net ir tam karštajam sezonui. Be to, mokiniai per daug apkraunami įvairiomis veiklomis, o mokslo metų pabaigoje nebeturi ko pasiūlyti, ypač kaimiškos mokyklos. Sutinkame, kad reikia grįžti prie senosios tvarkos“, – sakė D. Butvydienė.

Dėl birželio mėnesį tvyrojusių didžiulių karščių šalies ugdymo įstaigos patyrė nemažai problemų. Savivaldybės nurodė, kad dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti, kai temperatūra viršija 28 laipsnius karščio, tad mokiniams buvo sudėtinga ištverti tuo metu vykusias pamokas.
Anot savivaldybių, neįmanoma užtikrinti efektyvaus ugdymo proceso birželio mėnesį, kai tuo pat metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai, pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimas, mat dalis mokytojų negali vesti pamokų.

Savivaldybės taip pat nurodė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktos rekomendacijos dėl ugdymo kitose edukacinėse erdvėse taip pat sukėlė nemažai problemų. Vienu metu muziejai nepajėgūs priimti visų norinčių į ekskursijas ir edukacines programas. Švietimiečiai tikina, kad numatyta valstybės mokymo lėšų dalis pažintinėms veikloms yra nepakankama (vienam mokiniui per metus skiriama tik 4,20 Eur), tad tėvai reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių rinkliavų ekskursijoms ir kelionėms. Dėl šių priežasčių birželį smarkiai suprastėjo ir mokinių pamokų lankomumas.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka, t. y. kad būtų sutrumpinti mokslo metai, pageidauja ir švietimo bendruomenė, ir mokinių tėvai. Ar šilutiškiai tėvai yra kreipęsi dėl mokslo metų trumpinimo? D. Butvydienės atsakymas: „Ne.“ Ji atkreipė dėmesį, kad sulaukta itin daug moksleivių tėvų kreipimosi dėl mokymosi per karščius: „Sulaukėme ir skambučių. Trumpinome pamokas, buvo leista net ir nevykdyti veiklų“.

Taip pat paaiškėjo, kad tik trys mokyklos (iš visų apklausoje dalyvavusių 49 savivaldybių mokyklų) yra pritaikytos ar iš dalies pritaikytos dirbti, kai lauke tvyro karščiai.

Ar šie mokslo metai bus trumpesni? Galima tikėtis. Anot D. Butvydienės, ministras atsargus šia tema, todėl prognozuoti, kaip bus, dar sunku. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai – nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Pagal švietimo mokslo ir sporto ministro patvirtintus ugdymo planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis. „Yra siūlymų pamokas rengti net šeštadieniais, bent kai kurias pamokas. Tačiau tam prieštarauja tėvai, be to ir mokytojams tektų daugiau mokėti…“ – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Projektas „Jaunimo pilietiškumo banga“ startavo pilietiškumo žygiu

Gegužės 11-ąją, šeštadienio rytą, Šilutės senojo turgaus aikštėje jaunimas kartu su žygio vadovu Matu Toliušiu (Barzdotas gidas) pradėjo pilietiškumo žygį „Pamario krašto takais“. Dalyviai padarė lengvą mankštą ir, išklausę instrukcijų, leidosi į žygį. Žygio metu aplankytas Vilko vaikų paminklas. Keliauta Bismarko kolonijos/Žalgirių miško Rupkalvių pelkės link. Pabuvota prie rašytojo Hermano Zudermano ąžuolo. Pasiekę pusiaukelę jėgas žygeiviai atgavo valgydami ką tik išvirtą plovą. Pasistiprinus, alternatyvią veiklą vedė Šilutės šaulių 308 kuopos nariai. Bendradarbiaujant su Šilutės pirmosios gimnazijos Nacionalinio saugumo ir krašto

Aplinkosaugininkai ragina keisti tradicijas – švenčių nepuošti balionais

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie gimtadienius, kūdikių sutiktuves, šimtadienius ar kitas svarbias progas mini leisdami į orą balionus ar dangaus žibintus. Aplinkosaugininkai primena, kad tokios tradicijos ne tik atgyvena, bet ir neigiamai veikia aplinką. Žala gyvūnams Absoliučiai visi paleisti balionai ir dangaus žibintai galiausiai kažkur nusileidžia, tik jų atliekas labai retai kas surenka. Daugybė balionų likučių atsiduria upėse, ežeruose, miškuose, jūrose – visur. Sunku įvertinti visą jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, tačiau yra įrodyta, kad jūrą teršiančios šiukšlės neigiamą poveikį

Žiedadulkės gali pakeisti vandens telkinių spalvą ir skaidrumą

Nusistovėjus giedriems orams pastebime daug žiedadulkių ore ir ant įvairių paviršių. Nealergiški žmonės neturėtų baimintis šio reiškinio. Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė. Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad žiedadulkės daugiausia yra didesnės nei 10 µm dydžio ir yra priskiriamos prie suspenduotų kietųjų dalelių frakcijos. Tik nedidelė dalis žiedadulkių patenka į kietųjų dalelių KD10 sudėtį ir įkvepiamos į

Parama Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčios remontui

Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę planuoja posėdžiuose svarstyti įvairius reikalus, dėl kurių apsispręs gegužės pabaigoje vyksiančiame posėdyje. Vienas iš sprendimo projektų – skirti lėšų Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčios remontui. Gautas Ramučių evangelikų liuteronų parapijos prašymas prisidėti prie Ramučių bažnyčios vidaus patalpų remonto darbų apmokėjimo. Bažnyčios suolų, balkonų, medinių grindų, sienų ir lubų dažymo darbų vertė viršija 22,4 tūkst. Eur.  Parapija iš surinktų aukų prisidės 3,4 tūkst. Eur, Šiaurės Vokietijos evangelikų bažnyčia prisidės 7 tūkst. Eur. Parapija prašo skirti

Taip pat skaitykite