Rusniškis ichtiologas dr. Arvydas Švagždys surengė plenerą dailininkams. Skirtingų tautybių dailininkai Rusnėje praleido 10 vasaros dienų su saule, lietumi ir daugybe gamtos garsų. Pakerėti Rusnės gamtos tapė, idėjomis ir mintimis praturtino savo kūrybinį lobyną. Iš jo semsis vėlų rudenį, kai jautrią sielą lyg stygą užgaus prisiminimai, o gal žvarbią žiemą, kai iš atminties išplauks Rusnės salos vaizdai: kylanti saulė, medinės architektūros kontūrai, ryto rasos gaiva, apsnūdę nuo vasaros karščio gluosniai, rūkas ant Skirvytėlės upės, netikėtai perskrodžiamas pabaidyto paukščio klyksmo… Gal

Šventiškai išpuoštoje Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje suskambo prieš kelias savaites čia sumontuoti vargonai. Šventinės pamaldos buvo skirtos šio kaimo evangelikų liuteronų mūrinės bažnyčios pašventinimo 280 m. sukakčiai ir šventinimo po rekonstrukcijos 20-mečiui paminėti. Pamaldų metu prisimintas ir Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-metis. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja doc. dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė perskaitė pranešimą, skirtą šiai datai paminėti ir ištremtiems tikintiesiems prisiminti. Evangelikų liuteronų kunigas doc. dr. Darius Petkūnas priminė, kaip atrodė bažnyčia prieš 1958 metų sovietinę

Petrinės – vidurvasario šventė. Laikas, kai pievos skendi medumi kvepiančiuose žieduose. Šienpjoviai jau skuba į pievas. Anksčiau pjovėjai guldydami pradalges, o mergelės grėbdamos vis dainuodavo. Gal todėl gardamiškiai būtent tokiu metu kasmet ir rengia šventę „Sugužėkim, suskambėkim“, į kuriuos sukviečia pavienius muzikantus, pasakorius, dainininkus. Ir susirinko ne tik iš Šilutės rajono – atvyko iš Klaipėdos, Gargždų. Sekmadienį Gardamo Šv. Roko bažnyčioje vyko Šv. Petro ir Šv. Povilo atlaidai, o vakarop Gardamo miestelį sudrebino pavieniai muzikantai, suklegėjo pasakoriai, skubantys į „Sugužėkim,

Joninės – paslaptingiausia metų šventė, ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė. Jonines, vis kitaip vadinamas, švenčia daugelyje krikščioniškojo pasaulio tautų. Joninių šventės ištakos – pagoniškoji Rasų šventė, kuri vėliau dėl krikščionybės įtakos sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena.Anksčiau vasaros saulėgrįžos šventė, kaip ir kitos didžiausios kalendorinės šventės, buvo švenčiamos kelias dienas. Kas gali būti smagiau už paslaptingą Joninių naktį: vainikus, būrimus, liepsnojančius laužus, svajones ir tikėjimą, kad jos išsipildys, kad bus surastas paparčio žiedas? Susitikti ir švęsti

2014 metais Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka daug renginių skiria lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. Kartu su Pamario švietimo, kultūros įstaigomis parengta knygos renginių programa „Kristijono Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambiai“. Viena iš šios programos dalių – konkursas „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ – kvietė Šilutės miesto moksleivius naujai interpretuoti Kristijono Donelaičio gyvenimą ir kūrybą pasitelkus kompiuterinę grafiką ir atkreipti bendruomenės dėmesį į Kristijono Donelaičio 300 m. jubiliejų. Konkurse dalyvavo Šilutės pirmosios gimnazijos (mokytojas

Mažių kaimo kapinaitės, nemačiusios rūpestingų žmonių dėmesio, per ilgą laiką užžėlė ne tik žole, bet ir menkaverčiais krūmais. Kapinaites kasmet vis labiau niokojo naujos vėjavartos, čia dažniau užklysdavo netoliese besiganančios karvės ar miško žvėrys nei žmonės. Prieš kelerius metus kapinaites tvarkyti ėmėsi Šilutės „Rotary“ klubas. Dabartinis klubo prezidentas Audrius Endzinas pasakojo, kad Mažių kapinaites rotariečiai pradėjo tvarkyti prieš trejetą metų. Kilnų darbą paskatino tuometinis klubo prezidentas Arūnas Dikšas. Buvo atlikti kapinaičių tyrinėjimai, architektas Egidijus Vidrinskas parengė darbų planą. Nykstančioms, apleistoms

Šilutės muziejaus Švėkšnos filiale vykusiame renginyje „Archeologija Švėkšnos apylinkėse“ pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto archeologė Indrė Šimkutė ir šio rašinio autorė. Archeologė I. Šimkutė kartu su komanda 2011 m. kasinėjo Švėkšnoje, Liepų aikštėje 25, amatų centro statybvietėje. Ji trumpai pristatė, ką pavyko rasti. Archeologė pasakojo, jog nukasus viršutinį sluoksnį buvo atidengti XX a. pr. statyto gyvenamojo namo pamatai. Pamato kampe aptiktos 7 monetos. Kasant giliau, rasti XIX a. pamatai pastato, kuriame buvo koklinė krosnis. Dar anksčiau, t. y. XVIII a. antroje

„Sekminėmis užsibaigia septynias savaites trukęs Velykų laikotarpis. Mano tėvai prie durų prikaldavo, už medinių lovų užkišdavo berželių, gyvulius vainikuodavo“, – prisimena naumiestiškė pedagogė Jovita Šertvytienė. Po operacijos sunkiai vaikštanti moteris įsitikinusi, kad jos tėviškėje, netoli Stemplių kaimo (Švėkšnos sen.), gal ir dabar namai berželiais papuošiami. Žvilgtelėjusi per savo trobos langą pastebi, kad ir jos namus berželių šakelėmis dailios mergaitės apkaišė. Tai padarė Ieva ir Rugilė, – lydimos mokytojos Ritos Judžentienės, neaplenkė nė vieno Klaipėdos g. namo (Žemaičių Naumiestyje) nepapuošusios beržo

Dvi dienas Senųjų kaimo tradicijų centre, Bikavėnuose, klegėjo vaikų šurmulys. Per dvi dienas stovykloje pabuvojo ir tautinių amatų mokėsi beveik 300 Šilutės rajono vaikų ir juos lydėjusių mokytojų. Daugiausia vaikų (apie 150) buvo antrąją dieną. Amato mokė 10 meistrų. „Sulaukėme bikavėniškių, gorainiškių, žvingiškių, atostogauti į mūsų rajoną pas senelius atvykusių vaikų iš įvairiausių miestų, miestelių. Amatų stovykla susidomėjo gausus būrys vaikų, atostogas leidžiančių Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos vasaros stovykloje. Ypač smagu matyti smalsius miesto vaikų veidus – juk kai kurie,

Šilutiškiai turi puikią galimybę apžiūrėti skulptūrų parodą iš kolekcijos „Skulptoriai skaito Donelaitį“. Ši paroda miesto šventės proga buvo atidaryta Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos meno palėpėje. Šilutėje paroda veiks iki liepos 10 d.   Tarpinė stotelė Šilutėje Jeigu jums įdomus Donelaitis arba manote esąs meno gerbėjas ar bent mėgėjas – turite nueiti į F. Bajoraičio viešąją biblioteką. Tikrai rasit jėgų ir karštą vasaros dieną užkopti į ketvirtą aukštą, į palėpę, statokais laiptais, kuriais keliems nemenkiems vyrams teko įtempus raumenis ir

Dešimtą kartą vykusiame muziejų nakties renginyje šilutiškiai turėjo galimybę pasinerti į beveik nepažįstamą ir jau išnykusį Rytų Prūsijos dvariškių pasaulį, pabandyti suprasti vėduoklėmis duodamus ženklus, pasiklausyti muzikos ir šiaip maloniai praleisti šiltą šeštadienio pavakarę. Tikra šio renginio žvaigžde tapo Šilutės muziejaus muziejininkė-bibliotekininkė Roma Šukienė, supažindinusi su senovine dvarų kultūra. Kas amžiams prarasta Parodos „Jų aplinka ir apranga dvelkė grožiu“ atidarymas ir projekto „Rytų Prūsijos dvaras vakar ir šiandien XIX a. – XX a. pr.“ pristatymas sukėlė didžiulį susirinkusiųjų susidomėjimą. Pasiklausyti

Bitėnuose gyvuojantis Martyno Jankaus muziejus bene septintą kartą pakvietė bitėniškius ir visus kitus, kuriuos domina Mažosios Lietuvos krašto praeitis, į renginį „Muziejų naktis“. Tai buvo puiki proga supažindinti publiką su rekonstruotame muziejaus pastate atnaujinta ekspozicija. Ant kalvelės už atsodinto Martyno Jankaus sodo skambėjo poezija: deklamuojamoji ir dainuojamoji. Nedidelė dulksna renginio negadino. Atvykusieji vaikštinėjo po pievą, kur po medžiais ar lygioje vietoje ištisus metus eksponuojami meno kūriniai po atviru dangumi. Iš muziejaus darbuotojų sužinoję, kad savininkas muziejininkams leido naudotis sodybos teritorijoje

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje į devintosios knygos pristatymą rinkosi Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo nariai ir neabejingi mokytojo profesijai šilutiškiai. Šis klubas parengė ir išleido epistoliarinio žanro knygą „Laiškai mokytojui“ pedagogine tema. Renginio pradžioje klubo narė, mokytoja Dalia Šulcienė susirinkusius pakvietė padiskutuoti mokytojo, mokinio ir jų santykių tema. Būtent ši tema ir nagrinėjama pristatytoje laiškų knygoje. Knygos sudarytoja mokytoja Irena Arlauskienė šio leidinio žanrą įvardijo kaip laiškų apysaką, kurioje anoniminė laiškų autorė įtaigiai pasakoja

Gegužės 5-os popietę Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje prie čia surengtos Rimantės Bučinskaitės kūrybos parodos būrelis susirinkusiųjų diskutavo apie kūrybą, knygą, meną. „Žodžiai yra simboliai, rašant simboliais sąmonė gali aprėpti Visatą ir laiką“, – šios Rimantės parašytos eilutės tiksliai apibūdina ir vykusio renginio pavadinimą ,,Pajausti Visatos skambėjimą“. Renginio metu paklausta, iš kur semiasi kūrybinių idėjų, jaunoji kūrėja tiesiogiai atsakyti negalėjo – tik konstatavo, kad tai ateina tiesiog iš vidaus. Rimantė – buvusi Šilutės pirmosios gimnazijos auklėtinė, todėl neatsitiktinai

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius, istorikas Pranas Avižinis parašė knygą, kuri jau atiduota leidyklai ir netrukus turėtų išvysti dienos šviesą. Skaitytoją pirmiausiai turėtų suintriguoti knygos pavadinimas „Kalėjime 60 metų“. Ar ne įdomu sužinoti, kas, kodėl ir už ką 60 metų praleido kalėjime?.. Knygos pasirodymą inspiravo įdomi sukaktis – 60 metų Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos gyvavimo buvusiuose Šilutės teismo rūmų ir kalėjimo komplekso pastatuose sukaktis.. Nedidelės apimties knyga pateiks istorinių faktų, išsklaidys gandus ir atskleis paslaptis, kurias

Nedaug esama žmonių, kurie savo atsidavimu, darbais, idėjomis pelnytų nuoširdžią aplinkinių pagarbą ir pripažinimą. Būtent tokie yra Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai, tyrinėjantys Mažosios Lietuvos kultūrą, padedantys įamžinti protėvių Lietuvos vaizdus, vertybes, kultūrinį palikimą, įkvepiantys meilę ir pasididžiavimą krašto unikalumu, istorija. Balandžio 18-oji buvo ta diena, kai Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rinkosi Mažosios Lietuvos kultūrai neabejingi žmonės, atėję sutikti 2013 m. išleistą solidžią architekto, etnografo, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro M. Purvino mokslo monografijos „Mažosios Lietuvos

Šiemet rusniškių surengtos Šaktarpio šventės metu potvynio kaip nebūta, o ledai jau buvo atlaisvinę upes ir Kuršių marias. Net parskridę gandrai jau apsitvarkė savo būstuose. Prieš šventę „viežlybi“ salos gyventojai sutvarkė visus pašalius, sugrėbstė senuosius gėlynus ir įrengė naujų, sumeistravo Šaktarpio šventės vėliavą, salą papuošė suoleliais, pasodino medžių… Prieš pat vidurdienį prie buvusio Peterso tilto kūrėsi visokie kiemeliai, pradėjo garuoti puodai. Savo daiktus išrikiavo tautodailininkai, namudininkai, sendaikčius dėliojo blusturgio prekeiviai, pradėjo šurmuliuoti pirmieji šventės dalyviai. Kapitono Algimanto Dirsės laivas, lydimas

Vilniuje įsikūrusi Etninės kultūros globos taryba, norėdama visuomenę geriau supažindinti su atskirų regionų tautodailės, etnografinės architektūros darbais ir tų regionų tapatybės ženklais, kartu su Neringos istorijos muziejumi surengė vėtrungių parodą. Jų autorius Vaidotas Bliūdžius iš Švėkšnos eksponuoja penkiolika unikalių restauruotų vėtrungių. V. Bliūdžius savo kūrybą susiejo su dailiaisiais „vėlukais“, kurie išgarsino jį visame pasaulyje. Pavyzdžiui, švėkšniškio meno kūriniu žavisi ir Romos popiežius Pranciškus. „Vėlukas“ – gražioji laivo karūna Kuršių marių vėtrungės neturi jokių artimų analogų pasaulyje. Kuršių mariose nuo seno

Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos parodų salėje, atidaryta jau trečioji Minijos kaime rengiamo plenero DELTA paroda. Pirmoji tokia paroda buvo eksponuota 2010 m. „DELTA 1“, 2012 m. – „DELTA. Išlikimo taikiniai“, o praėjusią vasarą – „DELTA. 2013-ieji“. Minijos kaime sukurti plenero dalyvių kūriniai pirmiausiai apsuko parodų ratą po Šilutės savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos filialus ir kaimo bendruomenių namus. Vasario mėnesį plenero paveikslai ir fotografijos tradiciškai pristatomos Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos skaitytojams ir Vilniaus miesto visuomenei. Kūrybinis susivienijimas „Atviroji erdvė“

Ne vien Šilutės krašto žmonės žavisi pedagogės, dainų autorės ir atlikėjos Žydrės Adomaitienės kuriamomis ir atliekamomis dainomis. Netrukus pasirodys pirmoji autorinė Žydrės dainų kompaktinė plokštelė „Tu negirdėjai…“. Išleisti kompaktą Žydrę paakino bičiuliai ir jos dainų sužavėti šilutiškiai bei visos šalies muzikos pasaulio žmonės. Dainuoti pradėjo, kaip ir daugelis mergaičių, beveik tuo pat metu, kaip ir kalbėti. Vaikystėje buvo sueiliuoti ir pirmieji posmai. Vėliau, susiejusi savo gyvenimą su muzika, Žydrė ir eiles pavertė dainomis. Įgijusi muzikos pedagogės specialybę ir grįžusi dirbti

Vėl prikelta ir puoselėjama prieš kelis dešimtmečius kilusi idėja sukviesti Šilutės krašto muzikantus į vieną renginį. Prieš kelerius metus muzikantai susirinko klube „Helions“, o jau antrus metus iš eilės – restorane „Gilija“. Muzikantų susitikimus nuspręsta pavadinti „Muzikantų fiesta“. Šilutės kraštas garsus potvyniais ir žmonėmis, kuriančiais įvairiapusį gyvenimą, kurio nemažą dalį užima muzika. Daug muzikuojančių talentingų vaikų išugdė Šilutės meno mokykla. Daugelis vėliau ir savo gyvenimą, ir profesiją susiejo su muzika. Šilutiškiai groja garsiuose šalies orkestruose, prestižiniuose kolektyvuose, kai kurie, įgiję

Kintų Vydūno kultūros centras prisidėjo prie Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vykdomo projekto „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“ ir surengė mokinių piešinių konkursą „Sveiks, svieteli margs“. Geriausi moksleivių piešiniai, kuriuose atsispindi K. Donelaičio kūrinio „Metai“ tema, tapo atvirukais. Konkurse dalyvavo Klaipėdos regiono gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai. Mokinių piešinių konkurso organizatorių tikslas buvo pakviesti 21-ojo amžiaus mokinius pažvelgti savo akimis į K. Donelaičio „Metus“. Tiesa, organizatoriai neslepia, jog nerimavę ir truputį abejoję, ar šių dienų moksleiviai