Muzikantų fiesta su muzikiniais sparnais

FONDAS

Vėl prikelta ir puoselėjama prieš kelis dešimtmečius kilusi idėja sukviesti Šilutės krašto muzikantus į vieną renginį. Prieš kelerius metus muzikantai susirinko klube „Helions“, o jau antrus metus iš eilės – restorane „Gilija“. Muzikantų susitikimus nuspręsta pavadinti „Muzikantų fiesta“.

Kapela „Šilo aidai“, vadovaujama Antano Kmitos.

Šilutės kraštas garsus potvyniais ir žmonėmis, kuriančiais įvairiapusį gyvenimą, kurio nemažą dalį užima muzika. Daug muzikuojančių talentingų vaikų išugdė Šilutės meno mokykla. Daugelis vėliau ir savo gyvenimą, ir profesiją susiejo su muzika. Šilutiškiai groja garsiuose šalies orkestruose, prestižiniuose kolektyvuose, kai kurie, įgiję specialybę, grįžta į savo gimtinę ir perduoda muzikinę estafetę jaunimui. Šilutės krašte yra nemažai muzikuojančių kolektyvų, pavienių muzikantų, kuriems muzika nėra pagrindinis gyvenimo vedlys, bet visada yra greta.

Maestro V. Jovaišos apdovanojimas sudomino koleges Žydrę ir Liudą.

Taigi, sekmadienio popietę visi, kurie jaučia esą muzikantai ar tiesiog mėgsta muziką, skubėjo į Šilutės centre esantį restoraną „Gilija“. Kai kam teko atvažiuoti iš Žemaičių Naumiesčio, Kintų, net iš Klaipėdos. Tad „Gilijoje“ kaip niekada buvo daug muzikos ir geros nuotaikos.
„Nesiginčysime ir nerinksime geriausio ar daugiausiai pasiekusio. Visi susirinkusieji čia esate vienodai svarbūs, visi jūs priklausote muzikuojančiam cechui“, – taip pasisveikino renginio vedėjas Marijus Budraitis, pakvietęs prie savęs ir renginio sumanytoją bei organizatorių Vygantą Stoškų. Nors susirinkusiems šio muzikanto pristatyti nereikia, bet M. Budraičio sustabdyti neįmanoma: „Jis visada šypsosi, nors, manyčiau, kad ne visada jam būna linksma. Jo neįmanoma išvesti iš pusiausvyros ir nublokšti nuo kantri stiliaus balno – jis jame laikosi tvirtai“.

„Muzikinis sparnas“ įteiktas Justinui

Renginio organizatorius V. Stoškus dėkodamas susirinkusiems priminė pirmuosius muzikantų sambūrius ir išreiškė viltį, kad šiųmetis, pavadintas „Muzikantų fiesta“, prigis ir taps tradicinis.
Susirinkusiems jis priminė apie pernai pradėtą gražią tradiciją pagerbti iškiliausias krašto asmenybes bei labiausiai prie krašto populiarinimo prisidėjusius žmones, kuriems skiriami apdovanojimai „Muzikiniai sparnai“.
Ši tradicija pratęsta ir šiemet. „Muzikinis sparnas“ įteiktas ilgamečiui Šilutės meno mokyklos vadovui, Šilutės politinių kalinių ir tremtinių choro „Pamario aidas“ vadovui ir dirigentui, įskiepijusiam meilę muzikai savo ugdytiniams, subūrusiam garbaus amžiaus žmones dainai – Vytautui Jovaišai. „Maloniai nustebinot, maniau, esu nurašytas“, – šmaikštavo V. Jovaiša netylant aplodismentams. Maestro V. Jovaiša pasidžiaugė muzikantų sambūriu, sakė, kad anksčiau tokių nebūdavę. Ne vienas fiestos dalyvis spaudė jam ranką, sveikinosi su buvusiu savo mokytoju, direktoriumi – daugelis susirinkusiųjų patys mokėsi ar vedė į muzikos mokyklą savo vaikus. V. Jovaiša paakino visus atvesti savo vaikus į muzikos mokyklą ir taip prisidėti prie Pamario krašto muzikinio gyvenimo populiarinimo.
„Muzikinis sparnas“ įteiktas nuo 1956 metų tromboną pučiančiam Justinui Juodzevičiui, tituluojamam „pūtikų pūtiku“.

Ansamblis „Karčemėlė“.

„Muzikantų fiestoje“ bandyta išsiaiškinti, kokiame dešimtmetyje susirinkę muzikantai pradėjo muzikuoti. Pradėta ieškoti net nuo 1940-ųjų, tačiau muzikantų rankos pakilo paminėjus 1960-1970 metus. Taigi, prieš 5 dešimtmečius Šilutės muzikinio gyvenimo verpetuose jau sukosi Vytautas Jovaiša. Maestro buvo atsinešęs nuotraukų pluoštelį. Vienoje jų įamžintas pirmasis Šilutės choras, koncertuojantis Lietuvos televizijoje, kitoje – Šilutės politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“ nufotografuotas prieš pat prestižinio rajono apdovanojimo „Sidabrinė nendrė“ įteikimą, dar kitoje – 1963 metais pirmasis vokalinis instrumentinis ansamblis Šilutėje. Minėtame dešimtmetyje muzikos mokyklą pradėjo lankyti Adas Nausėda, muzika paviliojo Praną Radavičių, Arvydą Rimkevičių, grojusį tuomet populiariame Kauno restorane „Trys mergelės“.
1970-1980 dešimtmečiui atstovavo tik naumiestiškis Valerijonas Krutikovas. Kito dešimtmečio atstovais prisipažino esantys Gražvydas Raila ir dar keli muzikantai. Net 8 šio renginio dalyviai į muzikinį gyvenimą įsiliejo 1990-2000 metais. Šiame dešimtmetyje muzikuoti pradėjo ir šio renginio organizatorius V. Stoškus. Nors fiestoje netrūko jaunimo, tačiau jie kuklinosi prisipažinti esantys muzikos gyvenimo naujokai.
„Muzikinę fiestą“ pradėjo akustinės muzikos atlikėjai, o kitų dalyvių pasirodymą lėmė burtai. Smuikininkė Rūta Šerpytytė paruošė savo kaubojišką skrybėlę, iš kurios dalyviai traukė lapelius su pažymėtais eilės numeriais.
Pirmasis po „žvaigždėtu“ restorano dangumi koncertavo verslininkas gyvenime ir muzikantas bei kūrėjas širdyje Adas Nausėda. Kaip ir kiti atlikėjai, jis padainavo tris dainas, sušildė atmosferą ir estafetę perdavė dainų kūrėjai ir atlikėjai Žydrei Adomaitienei. Ji į sceną atėjo su drauge, kolege, talkininke Liuda Kašėtiene. Žydrė patvirtino po Šilutę sklandžiusią viešą paslaptį, kad netrukus pasirodys jos sukurtų ir atliekamų dainų kompaktinė plokštelė. Visus žavėjo Ž. Adomaitienės dainos, kurias ji atliko su L. Kašėtiene. Maestro V. Jovaiša tarstelėjo, kad šitos dainos turėtų skambėti Ispanijoje. Pasiklausęs pučiamųjų instrumentų kvinteto „Pamario brass“ kūrinių V. Jovaiša šūktelėjo: „Bravo!“ ir pašmaikštavo, kad jų vieta Sočio olimpiadoje…
„Muzikinėje fiestoje“ koncertavo penktųjų „Pamario talentų“ nugalėtojai „On the air“, „Karčemėlė“, „Impresija“, „Pamario brass“, Petkų šeimos ansamblis „Vita“, „Karčema“, kapela „Šilo aidai“. Kolektyvų pasirodymai tapo paskatu jų klausantiems muzikantams Valerijonui Krutikovui, broliams Saveljevams, sutuoktiniams Tamašauskams, kurie spontaniškai įsiliejo į fiestą.

Laima PUTRIUVIENĖ

IMGP8610_resize IMGP8609_resize IMGP8607_resize IMGP8606_resize IMGP8605_resize IMGP8603_resize IMGP8602_resize IMGP8601_resize IMGP8600_resize IMGP8599_resize IMGP8596_resize IMGP8594_resize IMGP8590_resize IMGP8589_resize IMGP8587_resize IMGP8586_resize IMGP8585_resize IMGP8584_resize IMGP8583_resize IMGP8580_resize IMGP8576_resize IMGP8575_resize IMGP8572_resize IMGP8571_resize IMGP8570_resize IMGP8566_resize IMGP8565_resize IMGP8564_resize IMGP8563_resize IMGP8562_resize IMGP8561_resize IMGP8560_resize IMGP8557_resize IMGP8555_resize IMGP8550_resize IMGP8549_resize IMGP8547_resize IMGP8546_resize IMGP8541_resize IMGP8537_resize IMGP8536_resize IMGP8534_resize IMGP8533_resize IMGP8532_resize IMGP8530_resize IMGP8529_resize IMGP8525_resize IMGP8524_resize IMGP8523_resize

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite