„Tu negirdėjai…“

FONDAS

Ne vien Šilutės krašto žmonės žavisi pedagogės, dainų autorės ir atlikėjos Žydrės Adomaitienės kuriamomis ir atliekamomis dainomis. Netrukus pasirodys pirmoji autorinė Žydrės dainų kompaktinė plokštelė „Tu negirdėjai…“. Išleisti kompaktą Žydrę paakino bičiuliai ir jos dainų sužavėti šilutiškiai bei visos šalies muzikos pasaulio žmonės.

Dainuoti pradėjo, kaip ir daugelis mergaičių, beveik tuo pat metu, kaip ir kalbėti. Vaikystėje buvo sueiliuoti ir pirmieji posmai. Vėliau, susiejusi savo gyvenimą su muzika, Žydrė ir eiles pavertė dainomis. Įgijusi muzikos pedagogės specialybę ir grįžusi dirbti į gimtąjį miestą, pomėgį muzikai skiepija Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus fortepijono klasę lankantiems vaikams.

F. Bajoraičio viešosios bibliotekos palėpėje poezija ir dainomis su savo klausytojais bendravo Marijus, Liuda ir Žydrė.

Prieš šešerius metus kartu su kolege Liuda Kašėtiene pradėjo dainuoti aktorių trio ir kitų dainuojamosios poezijos atlikėjų dainas. Pedagogės netruko pelnyti šilutiškių pripažinimą. Žydrė vis daugiau laiko skirdavo kūrybai. Mėgstanti gamtą įkvėpimą naujoms dainoms randa vaikštinėdama upės pakrantėmis ar braidydama po rudenėjančių lapų jūrą, sėdėdama ant kriauklėmis nusėto ir girgždančio marių kranto, žvelgdama kaip saulė skęsta raibuliuojančiose jūros bangose. Kartais melodija ją pažadina iš gilaus miego ir nebeleidžia akių sumerkti iki pat ryto. Iš kažkur atklydęs motyvas autorės mintyse subrandina ir eiles. Taip randasi daina. Pirmasis dainą išgirsta jos ištikimiausias draugas – šuo Darkas.
Žydrės eilėse nėra lėkštų žodžių, mintis – brandi, jausmai plaukia iš gelmės, atrodo, pačios išgyventi. Jos dainų klausytojai pasineria į filosofinius apmąstymus ar pasijunta pakylėti virš žemės, kartais meilės sparnu palytėti, o kartais tarsi aštraus durklo sužeisti…
Žydrė pripažįsta, kad joje slypi ne tik filosofiniai gyvenimo apmąstymai, prasiveržiantys eilėmis, bet ir valiūkiška vaikystė. Iš svajingos atlikėjos ji netrukus persikūnija į padūkėlę ir dainuodama apie uodą priverčia dainuoti kartu ar slėpti klausytojus kojas nuo pelės…
Klausytojų ratas – platus. Nemažai jos sukurtų dainų galima išgirsti per Lietuvos radiją, jos sukurtą himną dainuoja širdies ligomis sergantys Lietuvos vaikai.
Jos kūrybos daina laimėjo Šilutės miesto 500 m. jubiliejaus proga surengtą konkursą ir yra tapusi tarsi himnu, o prieš porą metų sukurta daina „Tu negirdėjai“ LRT konkurse „Vilniaus bokštai“ pateko į klausytojų sudarytą dainų penkioliktuką.
Simboliška, kad kompaktinė plokštelė „Tu negirdėjai…“ prasidedantis to paties pavadinimo daina baigiasi posmais „Tu užrašyk“.
Į pirmąjį albumą Žydrė sudėjo 13 dainų, tačiau kūrybos kraitėje jų yra gerokai daugiau. Tikėtina, kad pirmasis albumas – gražus startas tolimesniems sumanymams įgyvendinti.
Leisdama pirmąją kompaktinę plokštelę, Žydrė Adomaitienė sulaukė bičiuliško pritarimo ir nemenkos rėmėjų paramos. Visiems jiems ir buvo skirtas padėkos vakaras Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos palėpėje, romantiškoje žvakių liepsnelių šviesoje, prie vyno taurių.
„Pakvietėme jus išleisti savo sielas pasiganyti po poezijos ir dainuojamosios poezijos erdvę…“ – pasisveikino vakaro vedėjas, krašto poetas Marijus Budraitis, susirinkusiems skaitęs savo kūrybos eilių.
Vakaro metu skambėjo šilutiškių autorių poezija ir dainos, skatinančios klausytojus labiau mylėti potvynių sostinę Šilutę ir čia gyvenančiusbei kuriančius žmones.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite