„Tu negirdėjai…“

FONDAS

Ne vien Šilutės krašto žmonės žavisi pedagogės, dainų autorės ir atlikėjos Žydrės Adomaitienės kuriamomis ir atliekamomis dainomis. Netrukus pasirodys pirmoji autorinė Žydrės dainų kompaktinė plokštelė „Tu negirdėjai…“. Išleisti kompaktą Žydrę paakino bičiuliai ir jos dainų sužavėti šilutiškiai bei visos šalies muzikos pasaulio žmonės.

Dainuoti pradėjo, kaip ir daugelis mergaičių, beveik tuo pat metu, kaip ir kalbėti. Vaikystėje buvo sueiliuoti ir pirmieji posmai. Vėliau, susiejusi savo gyvenimą su muzika, Žydrė ir eiles pavertė dainomis. Įgijusi muzikos pedagogės specialybę ir grįžusi dirbti į gimtąjį miestą, pomėgį muzikai skiepija Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus fortepijono klasę lankantiems vaikams.

F. Bajoraičio viešosios bibliotekos palėpėje poezija ir dainomis su savo klausytojais bendravo Marijus, Liuda ir Žydrė.

Prieš šešerius metus kartu su kolege Liuda Kašėtiene pradėjo dainuoti aktorių trio ir kitų dainuojamosios poezijos atlikėjų dainas. Pedagogės netruko pelnyti šilutiškių pripažinimą. Žydrė vis daugiau laiko skirdavo kūrybai. Mėgstanti gamtą įkvėpimą naujoms dainoms randa vaikštinėdama upės pakrantėmis ar braidydama po rudenėjančių lapų jūrą, sėdėdama ant kriauklėmis nusėto ir girgždančio marių kranto, žvelgdama kaip saulė skęsta raibuliuojančiose jūros bangose. Kartais melodija ją pažadina iš gilaus miego ir nebeleidžia akių sumerkti iki pat ryto. Iš kažkur atklydęs motyvas autorės mintyse subrandina ir eiles. Taip randasi daina. Pirmasis dainą išgirsta jos ištikimiausias draugas – šuo Darkas.
Žydrės eilėse nėra lėkštų žodžių, mintis – brandi, jausmai plaukia iš gelmės, atrodo, pačios išgyventi. Jos dainų klausytojai pasineria į filosofinius apmąstymus ar pasijunta pakylėti virš žemės, kartais meilės sparnu palytėti, o kartais tarsi aštraus durklo sužeisti…
Žydrė pripažįsta, kad joje slypi ne tik filosofiniai gyvenimo apmąstymai, prasiveržiantys eilėmis, bet ir valiūkiška vaikystė. Iš svajingos atlikėjos ji netrukus persikūnija į padūkėlę ir dainuodama apie uodą priverčia dainuoti kartu ar slėpti klausytojus kojas nuo pelės…
Klausytojų ratas – platus. Nemažai jos sukurtų dainų galima išgirsti per Lietuvos radiją, jos sukurtą himną dainuoja širdies ligomis sergantys Lietuvos vaikai.
Jos kūrybos daina laimėjo Šilutės miesto 500 m. jubiliejaus proga surengtą konkursą ir yra tapusi tarsi himnu, o prieš porą metų sukurta daina „Tu negirdėjai“ LRT konkurse „Vilniaus bokštai“ pateko į klausytojų sudarytą dainų penkioliktuką.
Simboliška, kad kompaktinė plokštelė „Tu negirdėjai…“ prasidedantis to paties pavadinimo daina baigiasi posmais „Tu užrašyk“.
Į pirmąjį albumą Žydrė sudėjo 13 dainų, tačiau kūrybos kraitėje jų yra gerokai daugiau. Tikėtina, kad pirmasis albumas – gražus startas tolimesniems sumanymams įgyvendinti.
Leisdama pirmąją kompaktinę plokštelę, Žydrė Adomaitienė sulaukė bičiuliško pritarimo ir nemenkos rėmėjų paramos. Visiems jiems ir buvo skirtas padėkos vakaras Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos palėpėje, romantiškoje žvakių liepsnelių šviesoje, prie vyno taurių.
„Pakvietėme jus išleisti savo sielas pasiganyti po poezijos ir dainuojamosios poezijos erdvę…“ – pasisveikino vakaro vedėjas, krašto poetas Marijus Budraitis, susirinkusiems skaitęs savo kūrybos eilių.
Vakaro metu skambėjo šilutiškių autorių poezija ir dainos, skatinančios klausytojus labiau mylėti potvynių sostinę Šilutę ir čia gyvenančiusbei kuriančius žmones.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite