Eidami į Šilutės miesto šventę nepamirškite kodo…

 Šilutiškiai jau gali kviesti svečius – gegužės paskutinę dieną – 31-ąją, šeštadienį, vyks kasmetinė miesto šventė. Šios šventės kodas – „upė“. Aprangos kodas – toks pat, vadinasi, jūsų aprangoje galėtų vyrauti vandens spalvos, upeivių, žvejų, žuvų, vandens ir pakrančių augmenijos motyvai. Anot vieno elektroninio informatoriaus, į temą būtų vilkėti ir šlapiais marškinėliais…

Puošnūs dvariškiai pakvies šventės dalyvius į kiemą žengti pro naujus vartus.

Ir dar – didelė šventės dalis šurmuliuos prie baigiamų restauruoti Šilutės dvaro pastatų, centrinių rūmų verandoje ir aplinkui. Dvaro kieme sukiosis praėjusio amžiaus dvarininkų bei jų tarnų rūbais išsipusčiusios damos ir ponai, tad neapsiriksite aprangos kodu pasirinkę ir „saikingai prabangų“ XIX-XX a. dvariškių rūbą arba bent skrybėlaitę ar cilindrą…
Kokia buvo Rytų Prūsijos dvarų kultūra, galėsime sužinoti šventei dar tik prasidedant: nuo 10 iki 12 val. Šilutės muziejuje (senosiose patalpose, Lietuvininkų g. 36) vyks paroda „Jų aplinka ir apranga dvelkė grožiu“.
Kam dvarų dvasia tolima ar spaudžia ašarą dėl anuomet sunkiai nugarą dvaruose lenkusių samdinių, taip pat nuo 10 val. gali vykti į mugę, kuri drieksis nuo Lietuvininkų gatvės pradžios gal iki pat pašto, nes įprastinės vietos iki Liepų gatvės, sako, šįkart nepakaks.
Negaliu garantuoti, kad miestelėnas, kaip tolimais Jurgio Tallat laikais, anot Šilutės meno klasiko, grįš iš tos mugės nešinas žąsimi po pažasčia ar su šamu ant peties, kurio uodega vilksis žeme bent porą metrų… Vis tiek šventės organizatoriai, vadovaujami Savivaldybės ir visos Lietuvos kultūros reikalų kanclerės (oficialios pareigos šiek tiek kitaip vadinamos – autoriaus past.) Vilmos Griškevičienės, spaudos konferencijoje garsiai pasidžiaugė šilutiškių politikų sprendimu neapmokestinti šventėje panorusių prekiauti savo gaminiais, dirbiniais, kūriniais ir prekėmis amatininkų, kūrėjų ir prekeivių. Jau prieš savaitę buvo užsiregistravę 107 prekybininkai ir 47 tautodailininkai (net rankas panižo tai parašius – taip norisi ką nors įsigyti, metas pradėt taupyti).
„Pirminė idėja buvo visą šventę perkelti į upę. Bet kai kurie techniniai dalykai neleido visko ant vandens padaryti. Vis tiek didžioji dalis šventės suksis palei Šyšos upę ir Hugo Šojaus dvaro teritorijoje“, – žiniasklaidos darbininkams pasakojo Vilma Griškevičienė.

Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškavičienė spaudos konferencijoje rodė šventinių renginių schemą.

Šeimyniniai pusryčiai Vydūno skverelyje
„Prieš einant į šventę reikia sočiai papusryčiauti…“ – primena F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vadovė Dalia Užpelkienė, o gausus spiečius bibliotekos bitelių darbininkių pritariamai jai linksi galvomis…
Žodžiu, bibliotekininkės 11 val. Vydūno skverelyje įrengtoje Žibų kaimo arbatinėje (jei pils lietus – perkels į skaityklą) miesto šventės proga rengia tradicinius šeimų pusryčius. Mažųjų šilutiškių su tėveliais ir seneliais čia lauks simbolinių šventės žuvyčių formos pyragėliai, kitokie skanėstai, iš Pamario žolynų surinktų žiedų ir lapelių plikyta arbata. Skanumynus gamins čia pat – Ragaišiuko kepyklėlėje (akylesni ir kokį receptą galės nusižiūrėti…). Koncertuos mažyliai. Girdėjau, kad pusryčiautojai dar ir lauktuvių gaus…
Eidami pusryčių pakeliui galėsime apžiūrėti pirmąją parodą šalia bibliotekos jai atitekusiose patalpose – Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių kūrybos „Paveikslus – atgijusioms sienoms“ (nuo 10 val.).
Tame pat Vydūno skverelyje veiks Šilutės ir Pagėgių krašto jaunųjų dailininkų plenero tapybos darbų paroda „Mažosios Lietuvos simboliai“, bus eksponuojami „Donelaitikos“ kompiuterinės grafikos interpretacijos konkurso laureatų darbai.
12.30 val. bibliotekos konferencijų salėje, kuri užims visą ketvirtą aukštą, atidaroma bronzinių skulptūrų paroda „Skulptoriai skaito Donelaitį“. Savaime suprantama, skulptoriai neskaitys, tik parodys, ką skulptūromis „išskaitė“ iš klasiko raštų. Toje pat erdvėje Kristijono Donelaičio kūrybą skaitys aktoriai.

Palei upę
Vidurdienį šventė visiškai priartės prie upės. Šyšoje ir pakrantėje bus rodomos parodos ir instaliacijos „Fotolašas“ ir „Kažkas nutiko“. Pastaba: ilgaaulių neštis ir guminių valčių plukdyti nebūtina – kam plaukti, jei viskas gerai matysis nuo kranto. Organizatoriai sako, kad tie darbai vandenyje galės plūduriuoti iki pat rudens. Jei tik bebrai ar kokie „banderos“ nenusiaubs…
12 val. Šyšos krantinėje pramogaus Šilutės kamerinio teatro aktoriai, kurie kasmet kuo nors nustebina švenčiančius šilutiškius.
12 val. prie Kultūros ir pramogų centro pradės veikti „Mažųjų laimės uostas“, vyks atrakcionai ir pramogos mažiesiems miestelėnams. 17 val. čia pat koncertuos „Yamahos“ muzikos mokyklos atlikėjai.
Oficialus atidarymas
Oficialioji Šilutės miesto šventės atidarymo ceremonija prasidės 13 val. Anot Kultūros ir pramogų centro vadovės Jūratės Pancerovos, šventės atidarymas šįkart laukia „kitoks“. Koks? Ir šio rašinio autorius gerai nežino – belieka patiems išvysti. Galiu tik pridurti, kad pagrindinė šventės scena bus prie dvaro rūmų.
Šventės dalyvius iš oro pasveikins ultralengvųjų orlaivių Šilutės klubo nariai, kurie, beje, siūlo norinčius ir paskraidinti viršum Šilutės.
Naujiena miesto šventėje bus ir senovinių automobilių paroda „Senas kibiras“. Parke prie Kultūros ir pramogų centro žiūrovai galės atidžiai apžiūrėti laiko išbandytas transporto priemones ir išrinkti „teatrališkiausią“, vaikai rinks savo svajonių mašiną.
13.30 val. bus paskelbtas „Miestų turnyras“ – palei Šyšą ir miesto parke kausis ne kokie Europos riteriai, bet Švedijos, Lenkijos ir Šilutės komandos jėgas išbandys etnografinių kliūčių ruože. Tikėtina, kad bus linksma ir smagu.
Senųjų automobilių parodos nominantai ir turnyro nugalėtojai bus apdovanojami 15.30 val. didžiojoje scenoje.
Kodėl „Liūdni slibinai“?
Į šį klausimą šventės organizatoriai atsako paprastai: „Šilutės jaunimas taip norėjo“. Ar tie slibinai išlįs iš vandens, ar atvažiuos limuzinu – nepranešta. Žinoma tik tiek, kad taip vadinasi jaunimui koncertuosianti muzikos grupė, o koncertas vyks scenoje ant vandens prie Kultūros ir pramogų centro. Slibinų pradžia… atsiprašau, grupės „Liūdni slibinai“ koncerto pradžia 18 val.
Prūsiška kafija ir pyragais vidiniame Hugo Šojaus dvaro kieme kvepės nuo 13.30 iki 15.30 val. „Dvariškiai“ (dvariškių rūbais išsipustę Šilutės muziejininkai) svečių lauks improvizuotoje dvaro sodo kavinėje. Čia jau tikrai damos galėtų ateiti už parankių ponams, galvas pridengusios stilingomis skrybėlaitėmis…
Tuo pat metu pagrindinėje scenoje šėls Šilutės vaikų meno kolektyvai.
Nuo 14 val. iki pat 19-os smalsesnius vilios astrologų palapinė „Vėjonių šnabždesys“. Sako, kad ten bus galima sužinoti, ką žada žvaigždės (net kaimynui – autoriaus past.), kam koks amuletas tinka, kuris laimę neša. Kur bus ta stebuklingoji palapinė, nesakysiu – konkrečiai bus nurodyta prieššventiniame „Pamario“ nume

ryje talpinamoje miesto šventės schemoje.
Jaunimui skirta erdvė drieksis Šyšos pakrantėje prie dvaro. 14 val. šią pakrantę užlies „Jaunoji muzikos banga“ – koncertuos net 12 Šilutės jaunimo kolektyvų ir atlikėjų. Taip pat gros S. Šimkaus konservatorijos džiazo ansamblis, kuriame muzikuoja ne vienas šilutiškis.
Muzikinė audra
Šios dalies kitaip ir nepavadinsi, nes muzikos bus daug.
Bibliotekininkai gausų būrį šilutiškių pakvies į savo kiemelį 16 val., ten lauks Naisių vasaros teatro muzikinė programa „Laukuose dobilas raudonas“.
16.30-18.00 val. didžiojoje šventės scenoje matysime Dainų šventėje dalyvausiančius 10 rajono kolektyvų.
Nuo 17 val. į jūsų širdis belsis šilutiškiams gerai pažįstami dainuojamosios poezijos atlikėjai Adolfas Nausėda, Liuda Kašėtienė ir Žydrė Adomaitienė. Jų koncertas vyks Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Didžioji scena nuo 18 val. vieną valandą ilsėsis, bet po to…
Po to bus „Štormas“ – taip pavadinta vakarinio koncerto programa. Atidarymo metu bus rodomas meninis šou „Vandens sūkurio iliuzija“.
Koncertuos: šokių klubai „Lūgnė“, „Žvaigždūnė“, grupės „Vita“, „Karčema“, Klaipėdos džiazo orkestras, grupė BIPLAN.
23 val. – baigiamasis šventės akcentas: pirotechnikos ir ugnies fontanų šou.
Šilutės miesto šventės biudžetas – 93 tūkst. litų, Savivaldybės indėlis kuklesnis – 8000 Lt. O mums visiems ši šventė nekainuos nieko. Tiesa, pats žadu mugėje pirkti žąsį, kvortą alaus ir nusikalti šventinę monetą, jei auksakalys atvažiuos.
Susitiksime!

Petras Skutulas

 

5 komentarai

  • Nuomone

    Programa intriguoja

  • Aviatorius

    Puikus šventės anonsas, būtinai dalyvausime.

  • jes

    Pritariu.

  • hm...

    O kaip dėl Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva” susiėjimo, kuris įvyks gegužės 31 dieną 11.00-13.00 val. Šilutės m. seniūnijos salėje (Lietuvininkų g.17)? Reiktų daugiau informacijos!

  • tataigi

    Smagu buvo skaityti, net pagalvojau nueiti. Pasirodo, pons Skutulas ne toks niūra, kaip atrodo.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite