Rusniškis ichtiologas dr. Arvydas Švagždys surengė plenerą dailininkams. Skirtingų tautybių dailininkai Rusnėje praleido 10 vasaros dienų su saule, lietumi ir daugybe gamtos garsų. Pakerėti Rusnės gamtos tapė, idėjomis ir mintimis praturtino savo kūrybinį lobyną. Iš jo semsis vėlų rudenį, kai jautrią sielą lyg stygą užgaus prisiminimai, o gal žvarbią žiemą, kai iš atminties išplauks Rusnės salos vaizdai: kylanti saulė, medinės architektūros kontūrai, ryto rasos gaiva, apsnūdę nuo vasaros karščio gluosniai, rūkas ant Skirvytėlės upės, netikėtai perskrodžiamas pabaidyto paukščio klyksmo… Gal ne vien akimis pamatyti, bet ir siela pajausti Rusnės gamtos lobynai, menininko atmintyje sugulę reginiais, neleis miegoti, veršis kažkur iš sielos gelmių ir prašysis sugulti ant drobės.

Plenero dalyviai.

Etnografinėje Simo Knapkio sodyboje
Plenero dalyvius, apsistojusius etnografinėje Simo Knapkio sodyboje, aplankėme penktadienio popietę. Po šiaudiniu namo stogu įsikūrusios kregždutės krykštavo, nardė pirmyn atgal. Atrodė, lyg pranašautų lietų, tačiau dangus mėlynas, be debesėlio. Pasigirdo gegutė. Sakoma, kad gegutės, kukuojančios po Petrinių, pranašauja ilgą rudenį, vėlyvą žiemą.
Besidairant po etnografinę aplinką susirenka dailininkai. Kai kurie plenere dalyvavo ir pernai, kai asociacija „Rusnės gamtos fondas“ įgyvendino vietos projektą „Pamario žvejų verslo tradicijų puoselėjimas ir mažosios žuvininkystės veiklos pagrindų tobulinimas“, finansuotą Europos žuvininkystės fondo lėšomis. Tuomet vaikams buvo surengta stovykla – praktinė konferencija. Stovyklautojai susipažino su žvejybos istorija tradicijomis ir bendravo su profesionaliais dailininkais, plenero Rusnėje dalyviais.
„Pajutome abipusę naudą. Man, kaip pedagogui, visada malonu pastebėti jauną žmogų, kuris gali eiti tuo jautriu, menininko keliu, ir jį paakinti, padrąsinti“, – sako tapytojas profesorius Linas Julijonas Jankus. Kartą jis yra tarstelėjęs, kad Rusnė jam, kaip ir visa Pamario gamta, – neišsemiamas kūrybos šaltinis. Ir šįkart su didžiausiu džiaugsmu jis kartu su dailininkų komanda atskubėjo pas Arvydą Švagždį – į Rusnės plenerą.
Kaip ir pernai, plenero dalyviai apsigyveno etnografinėje Simo Knapkio sodyboje, stovinčioje ant Skirvytėlės kranto. Sodyba statyta 1884-aisiais ir prieš keletą metų autentiškai atkurta.
Plenero dalyvius lepino ne tik gamta
„Geriausias Lietuvos akvarelininkas – Osvaldas Jablonskis. Jis – mano studijų draugas, bičiulis. Armėnų tautybės dailininkas Sargis Gogoryan ir pernai dalyvavo plenere Rusnėje. Kai jis tapo atrodo, kad moterį glostytų, taip švelniai, jautriai. Svajūnas Armonas gimęs augęs Vainute, dabar vilnietis, tačiau ne kartą su parodomis lankėsi Šilutėje. Pelnęs daugybę apdovanojimų, 2002 metais tapo Šilutės rajono savivaldybės įsteigtos ,,Sidabrinės nendrės” premijos laureatu. Svajūnas Armonas – tapytojų grupės „Individualistai“ ideologas. Jis ir pats organizuoja plenerus. Rusnėje puikiai jaučiasi ir viešnios iš Latvijos – jos tapo su užsidegimu ne tik salos, bet ir Šilutės vaizdus. Ir ne tik – dar puikiai tvarkosi virtuvėje. Tačiau paslaptį, kaip prižiūrėti keptuvę, atskleidžiau aš“, – su plenero dalyviais supažindina tapytojas, prof. Linas Julijonas Jankus, dažnas svečias Rusnėje ir Šilutėje.
„Mus lepina čia ir gamta, ir žmonės. Gamta įkvepia kūrybai. Kiek čia puikių vietelių, nepaliestų žmonių rankų. Oras – švarus ir lengvas. Šeimininkai gardžiai maitina, šiandien Arvydas virė guliašo sriubą“, – atvirauja dailininkai. Rusnės oras ypač tiko tapytojai Guntai Kalsere iš Latvijos. Ji prisipažino, kad saloje ji ypač gerai jaučiasi ir gerai miega. Šmaikštavo, matyt, dėl čia gyvenančių didžiųjų miegapelių. Jai teko girdėti, kad šie gyvūnėliai savo buveines įkuria ekologiškose vietose.
Plenero dalyviai pasisėmė ne tik kūrybinių minčių, bet ir įgijo mokslinių žinių, išklausę Arvydo Švagždžio paskaitos.
Atsisveikindami su Rusne dailininkai po vieną savo darbą, nutapytą plenero metu, dovanojo plenero organizatoriui.

Laima PUTRIUVIENĖ