Dešimtojoje Šaktarpio šventėje tiestas linkėjimų tiltas iš triušių…

Šiemet rusniškių surengtos Šaktarpio šventės metu potvynio kaip nebūta, o ledai jau buvo atlaisvinę upes ir Kuršių marias. Net parskridę gandrai jau apsitvarkė savo būstuose. Prieš šventę „viežlybi“ salos gyventojai sutvarkė visus pašalius, sugrėbstė senuosius gėlynus ir įrengė naujų, sumeistravo Šaktarpio šventės vėliavą, salą papuošė suoleliais, pasodino medžių…

Prieš pat vidurdienį prie buvusio Peterso tilto kūrėsi visokie kiemeliai, pradėjo garuoti puodai. Savo daiktus išrikiavo tautodailininkai, namudininkai, sendaikčius dėliojo blusturgio prekeiviai, pradėjo šurmuliuoti pirmieji šventės dalyviai.
Kapitono Algimanto Dirsės laivas, lydimas pasieniečių, Atmatos upe atplukdė šventės vedėjas, šokėjus ir naująją Šaktarpio šventės vėliavą. Svečius pasitiko šventės organizatoriai – Rusnės salos seniūnė Dalia Drobnienė ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Raimondas Plikšnys.
Aidint varinių pučiamųjų kvintetui iš Klaipėdos (vadovas Vilmantas Bružas) Šaktarpio šventės vėliavą pakelti patikėta Rusnės saloje gimusiems, užaugusiems ir čia savo vaikus auginantiems Solveigai ir Silvestrui Mockams.
Šventės vedėjos Tantė (Vaida Galinskienė) ir Mergelikė (Indrė Skablauskaitė) „vėlijo“ (linkėjo), kad Šaktarpio „flagė“ plevėsuotų „riktingai“.
Linkėjimai rusniškiams
Tantė ir Mergelikė priminė, kad šiemet Peterso tiltui sukaktų 100 metų, tik kad jo nebeliko po Antrojo pasaulinio karo. Anuomet jis buvo vienintelis kelias, jungęs salą su Šilokarčema. Šienapjūtės metu tiltu per dieną nudardėdavo 700-800 vežimų.
Rusniškiai, geriau negu kas kitas žinantys tilto svarbą Šaktarpio metu, statė „Pavėlijimų tiltą“. Tiltą statė iš nendrių pėdų, anuomet triušiais vadintų. Pirmą pėdą padėti ir palinkėjimą pasakyti pakviesti Rusnės seniūnė ir bendruomenės pirmininkas linkėjo: „Būkit visi pasveikinti. Visą naktį meldėmės, kad saulė nušvistų, norėjome, kad jūs atvažiuotumėte. Mums, rusniškiams, ar šlapia, ar vėjas – visada gerai… Gyvenkime taip, kad negėda būtų mūsų vaikams ir anūkams, būkime draugiški vienas kitam“.
Po nendrių pėdą – simbolinį tiltą klojo rusniškiai ir jų svečiai. Klojo ir linkėjo: sveikatos, gyvavimo, sugrįžtančių Rusnės vaikų, žuvies ir ypač stintų. Šventės svečias dzūkas prisipažino nelabai suprantantis tarmišką šneką, tačiau patikino, kad jam šioje šventėje daug kas patikę.
Tautodailininkų ir amatininkų mugė
Tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių kiemelyje – kaip lietuvininko troboje: mergvakario šviestuvai, drožinėti paukštukai, verbos, margučiai, kurie puikavosi ne tik pintame krepšelyje, bet ir kalendoriuje. Angelė išskutinėjo margučių kalendorių, skirtą K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, o Vytautas padarė mergvakario šviestuvus – tokius, kokie yra išlikę Šilutės muziejuje. Senoviniai šviestuvai papuošti žuvelėmis, paukšteliais, kurie pritaisyti spyruoklėmis juda ir atrodo, kad vienas su kitu tarsi kalbasi. Šie meistro kūriniai dalyvavo ir pelnė pirmąją vietą viename svarbiausių šalies tautodailininkų konkursų „Aukso vainikas“. Šventės dalyviai domėjosi ir pirko tautodailininkų Ismondos ir Juliaus Katauskų paveikslų bei keramikos dirbinių, Violetos ir Kęstučio Demereckų leidinių. Kintų Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė su pagalbininkėmis spalvino vėtrungėles, mažieji šventės dalyviai tapė medinius, į žemę įsmeigtus kiaušinius ir inkilus.
Skanėstai
Šaktarpyje netrūko verbų. Rusnės žolininkė Valentina Baužienė mokė, kaip dilgėlėmis, šalpusniais, svogūnų lukštais nudažyti kiaušinius, o vietos veiklos grupė iš Vilkyčių (Pagėgių savivaldybė) siūlė pirkti įvairiausių džiovintų vaistažolių mišinių, kurie sukomponuoti pagal Rusnės saloje gyvenančio farmacininko Virgilijaus Skirkevičiaus receptūrą.
Rusniškė tautodailininkė Violeta Benetienė paruošė Rusnės punšo, o garsi Rusnės kepėja Danutė Sabeckienė siūlė krosnyje keptų grybukų, kaštonų. Kvepėjo šviežia ir rūkyta žuvimi, netrūko žuvienės. Ragautojų netrūko prie Birutės Servienės duoninės sriubos su bulvėmis ir spirgučiais. Pirmą kartą tokios sriubos paragavusieji buvo paženklinti šaukštu į kaktą.
Bankininkas Aidas Ragelis kepė bulvinių blynų su lašiša. Didžiausius puodus žuvienės ištaisė Algis Svitkinas ir Algimantas Dirsė. Šventė ėjo į pabaigą, o prie virėjų puodų dar vis stoviniavo norintys paragauti žuvienės. Visų šių skanėstų šventės dalyviai galėjo nusipirkti už specialiai Šaktarpio šventei pagamintus ir išplatintus Rusnės pfenigius.
Padėkos ir dovanos
Padėkos įteiktos Dainorai ir Kęstučiui Laukevičiams, padovanojusiems Rusnei eglutę; Matui Vismantui, padariusiam Rusnės herbą ir juo papuošusiam mamos siuvyklėlę; Aušrai Šlažienei – už siekį burti kuriančius ir idėją išleisti garsinantį Rusnės salą leidinį „Rusne, meile mano“; Nidui Pečkiui, kuris visada skuba padėti ir turi stiprią valią; Virginijui Gintarui Pilibavičiui – už ledo kelio gairiavimą; Raimondui Keteriui – už nukaltą ir dovanotą senajam Rusnės parkui kryžių.
Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė padėkas įteikė kelio džentelmenams Ramūnui Lukošaičiui ir Pranui Tumai bei rūpestingai Rusnės seniūnei Daliai Drobnienei.
Rusnės pagrindinės mokyklos pavaduotojos Regina Juškienė ir Solveiga Mockienė paskelbė slaptu balsavimu išrinktus šauniausius mokinius. Mokiniai šauniausiu išrinko aštuntos klasės mokinį Valentiną Silių, o mokytojai – Aistę Laukevičiūtę. Jiems įteiktos padėkos ir dovanos.
Už idėją saloje pastatyti suoliukus padėkota Eimantui Jankauskui, suoliukų meistrui Algiui Tarozai. Rusnės saloje jau yra 17, o netrukus bus 21 suoliukas.
Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis pasveikino Kęstutį Demerecką, kurio sodyba pripažinta gražiausia atstatyta sodyba Nemuno deltoje ir laimėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos konkursą „Gražiausi etnografiniai namai Lietuvos saugomose teritorijose“. K. Demereckas, primindamas, kad prieš 100 metų Rusnėje gyveno triskart daugiau gyventojų nei dabar, palinkėjo tapti didžiausiu Nemuno deltos miestu.

Laima PUTRIUVIENĖ

IMGP1927_resize_resize IMGP1928_resize_resize IMGP1930_resize_resize IMGP1932_resize_resize IMGP1937_resize_resize IMGP1940_resize_resize IMGP1941_resize_resize IMGP1943_resize_resize IMGP1945_resize_resize IMGP1946_resize_resize IMGP1948_resize_resize IMGP1949_resize_resize IMGP1950_resize_resize IMGP1953_resize_resize IMGP1955_resize_resize IMGP1958_resize_resize IMGP1959_resize_resize IMGP1960_resize_resize IMGP1962_resize_resize IMGP1964_resize_resize IMGP1965_resize_resize IMGP1968_resize_resize IMGP1969_resize_resize IMGP1971_resize_resize IMGP1972_resize_resize IMGP1973_resize_resize IMGP1975_resize_resize IMGP1979_resize_resize IMGP1983_resize_resize IMGP1987_resize_resize IMGP1990_resize_resize IMGP1991_resize_resize IMGP1995_resize_resize IMGP1998_resize_resize IMGP2042_resize_resize IMGP2044_resize_resize IMGP2053_resize_resize IMGP2125_resize_resize IMGP2139_resize_resize IMGP2145_resize_resize IMGP2156_resize_resize IMGP2157_resize_resize IMGP2164_resize_resize IMGP2178_resize_resize IMGP2181_resize_resize IMGP2192_resize_resize IMGP2196_resize_resize IMGP2208_resize_resize IMGP2210_resize_resize IMGP2215_resize_resize IMGP2216_resize_resize IMGP2224_resize_resize IMGP2225_resize_resize IMGP2226_resize_resize

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Gaisras medžio apdirbimo įmonėje Klaipėdos rajone

gaisras

Šiandien ryte gautas pranešimas apie gaisrą medžio apdirbimo įmonėje UAB „Dekogama“, Pylos gatvėje, Maciuičiuose, Klaipėdos r. Į įvykio vietą išvyko Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gesinimo darbus atlieka gausios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių pajėgos. Iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija aplinkos ore atlikti lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių matavimus ir nuotekų ėminius. Teršalų sklaidos modeliavimus atliko Aplinkos apsaugos agentūra – daugiau informacijos rasite čia. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Jei esate lauke ir matote

Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoja Aiste Šopiene-Šopa

susitikimas

Vasario 6 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi klaipėdietė rašytoja, ispanų kalbos mokytoja ir vertėja Aistė Šopienė-Šopa. Jos kūryba – tai kelionė po spalvingus pasaulio kraštus, meilės ir tapatybės paieškas, kultūrinius atradimus bei netikėtus likimo vingius. Vakaro metu pristatytas viešnios 2024 m. išleistas romanas „Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“. Rašytoja dalijosi mintimis apie savo kūrybinio kelio vingius, pristatė knygos idėją, pasakojo apie rašymo procesą bei asmeninę patirtį, kuri įkvėpė šios istorijos atsiradimą. Jaukioje vakaro aplinkoje susirinkusieji galėjo

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

2025-02-16, Šilutė  10.00 val. šv. Mišios už Tėvynę Lietuvą Po šv. Mišių  mišraus vokalinio ansamblio „Vox Libri“ muzikinė dovana Lietuvai Šilutės  Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Katalikų bažnyčios g. 1 11.00 val. Lietuvos gimtadienis mažiesiems Šilutės Hugo Šojaus muziejuje Linksmybės su Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriais, kūrybinės dirbtuvės, istoriniai žaidimai, veidų piešimas, nemokamas muziejaus lankymas, saldžios staigmenos. Hugo Šojaus muziejuje, Lietuvininkų g. 4    11.00 val. šaulio amunicijos ir Lietuvos kariuomenės ekipuotės ir ginklų paroda Aikštėje prie Šilutės kultūros centro, Lietuvininkų g. 6

Taip pat skaitykite