Švėkšnos apylinkių archeologija

Šilutės muziejaus Švėkšnos filiale vykusiame renginyje „Archeologija Švėkšnos apylinkėse“ pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto archeologė Indrė Šimkutė ir šio rašinio autorė.archeologija.48.RA_resize

Archeologė I. Šimkutė kartu su komanda 2011 m. kasinėjo Švėkšnoje, Liepų aikštėje 25, amatų centro statybvietėje. Ji trumpai pristatė, ką pavyko rasti. Archeologė pasakojo, jog nukasus viršutinį sluoksnį buvo atidengti XX a. pr. statyto gyvenamojo namo pamatai. Pamato kampe aptiktos 7 monetos. Kasant giliau, rasti XIX a. pamatai pastato, kuriame buvo koklinė krosnis.
Dar anksčiau, t. y. XVIII a. antroje pusėje čia stovėjo kitas namas, kuris turėjo aslą, čia rasta prūsiškų monetų, buitinės keramikos šukių, gyvūnų kaulų, stiklinių dirbinių fragmentų, sagų, metalo atraižėlių ir pan.
Archeologų nuomone, kol tyrinėjama vieta nebuvo apstatyta gyvenamaisiais pastatais, čia galėjo būti „šiukšlių duobė“. Apie tai liudija rastos dvi didelės duobės, kuriose gausu puodų šukių, perdegusio stiklo, koklių ir kt. Gali būti, kad Švėkšnos gyventojai po XVII a. gaisro čia sumetė apdegusių daiktų liekanas.
Klaipėdos universiteto archeologė visus nustebino atsivežtais XIX a. ir XVIII a. radiniais iš Švėkšnos. Susirinkusiems buvo pristatyta keramikos dirbinių: puodų, dubenėlių, indelių, koklių, bei smulkių radinių: metalo dirbinių, papuošalų, antpirščių, adatėlių, sagų. Tarp radinių buvo net hebrajų kalba spausdinto laikraščio liekanų bei nedidelės iš kaulo pagamintos šukytės smulkiais dantukais, skirtos iš plaukų utėlėms šukuoti.
Visi šie radiniai byloja apie šios vietos gyventojų gyvenimo būdą, kuo jie užsiėmė, kokia buvo jų turtinė padėtis.
Man teko pristatyti archeologinius paminklus Švėkšnos apylinkėse.
Beje, archeologinių radinių iš Švėkšnos apylinkių gausu ne tik Švėkšnos muziejuje – jų galima rasti Telšių „Alkos“, Vytauto Didžiojo karo muziejuose, Nacionaliniame bei Palangos „Gintaro“ muziejuose. Plačiau buvo aptartos trys vietovės, kuriose itin gausu ankstyvųjų archeologinių radinių – tai Jurgaičių, Nikėlų ir Vilkų Kampo kaimai. Būtent iš šių vietų muziejuje eksponuojama daugiausia archeologinių radinių.

Monika Žąsytienė
Šilutės muziejaus Švėkšnos filialo muziejininkė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite