Švėkšnos apylinkių archeologija

Šilutės muziejaus Švėkšnos filiale vykusiame renginyje „Archeologija Švėkšnos apylinkėse“ pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto archeologė Indrė Šimkutė ir šio rašinio autorė.archeologija.48.RA_resize

Archeologė I. Šimkutė kartu su komanda 2011 m. kasinėjo Švėkšnoje, Liepų aikštėje 25, amatų centro statybvietėje. Ji trumpai pristatė, ką pavyko rasti. Archeologė pasakojo, jog nukasus viršutinį sluoksnį buvo atidengti XX a. pr. statyto gyvenamojo namo pamatai. Pamato kampe aptiktos 7 monetos. Kasant giliau, rasti XIX a. pamatai pastato, kuriame buvo koklinė krosnis.
Dar anksčiau, t. y. XVIII a. antroje pusėje čia stovėjo kitas namas, kuris turėjo aslą, čia rasta prūsiškų monetų, buitinės keramikos šukių, gyvūnų kaulų, stiklinių dirbinių fragmentų, sagų, metalo atraižėlių ir pan.
Archeologų nuomone, kol tyrinėjama vieta nebuvo apstatyta gyvenamaisiais pastatais, čia galėjo būti „šiukšlių duobė“. Apie tai liudija rastos dvi didelės duobės, kuriose gausu puodų šukių, perdegusio stiklo, koklių ir kt. Gali būti, kad Švėkšnos gyventojai po XVII a. gaisro čia sumetė apdegusių daiktų liekanas.
Klaipėdos universiteto archeologė visus nustebino atsivežtais XIX a. ir XVIII a. radiniais iš Švėkšnos. Susirinkusiems buvo pristatyta keramikos dirbinių: puodų, dubenėlių, indelių, koklių, bei smulkių radinių: metalo dirbinių, papuošalų, antpirščių, adatėlių, sagų. Tarp radinių buvo net hebrajų kalba spausdinto laikraščio liekanų bei nedidelės iš kaulo pagamintos šukytės smulkiais dantukais, skirtos iš plaukų utėlėms šukuoti.
Visi šie radiniai byloja apie šios vietos gyventojų gyvenimo būdą, kuo jie užsiėmė, kokia buvo jų turtinė padėtis.
Man teko pristatyti archeologinius paminklus Švėkšnos apylinkėse.
Beje, archeologinių radinių iš Švėkšnos apylinkių gausu ne tik Švėkšnos muziejuje – jų galima rasti Telšių „Alkos“, Vytauto Didžiojo karo muziejuose, Nacionaliniame bei Palangos „Gintaro“ muziejuose. Plačiau buvo aptartos trys vietovės, kuriose itin gausu ankstyvųjų archeologinių radinių – tai Jurgaičių, Nikėlų ir Vilkų Kampo kaimai. Būtent iš šių vietų muziejuje eksponuojama daugiausia archeologinių radinių.

Monika Žąsytienė
Šilutės muziejaus Švėkšnos filialo muziejininkė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite