Suskambėjo per Petrines

FONDASPetrinės – vidurvasario šventė. Laikas, kai pievos skendi medumi kvepiančiuose žieduose. Šienpjoviai jau skuba į pievas. Anksčiau pjovėjai guldydami pradalges, o mergelės grėbdamos vis dainuodavo. Gal todėl gardamiškiai būtent tokiu metu kasmet ir rengia šventę „Sugužėkim, suskambėkim“, į kuriuos sukviečia pavienius muzikantus, pasakorius, dainininkus. Ir susirinko ne tik iš Šilutės rajono – atvyko iš Klaipėdos, Gargždų.

5510 Gardamo seniūnas T. Balčytis papuošė inkakliškę pasakorę Aureliją Norvilienę seniūnijos marškinėliais.

Sekmadienį Gardamo Šv. Roko bažnyčioje vyko Šv. Petro ir Šv. Povilo atlaidai, o vakarop Gardamo miestelį sudrebino pavieniai muzikantai, suklegėjo pasakoriai, skubantys į „Sugužėkim, suskambėkim“ festivalį.
Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir Degučių kaimo folkloro ansamblio vadovė Adma Baltutienė paporino, kad anksčiau laikotarpis nuo Joninių iki Petrinių ir Povilinių buvo vadinamas Kupolinėmis. Mūsų senoliai per Petrines nukeldavo kupoles nuo kuolo, o ratą su kupole pakabindavo prie svirno. Gardamiškiai neatsilikdami nuo tradicijų kupolėmis išdabino šventinę sceną. „Nuo seno žinoma, kad kupolės apsaugo nuo blogos akies, bėdų ir nelaimių, o svarbiausia, nuo perkūno. Kas šiandyn lipsit ant scenos, tropniai žinau, Perkūns, jūsų nenutrenks, kupolės apsaugos“, – patikino A. Baltutienė.
„Pilutės“ dainoriai apdainavo žolynus, šienpjovius, gegutę ir lengvą poilsėlį. Dainorių lūpomis prisiminti papročiai, liaudies pastebėjimai. Vienas jų – apie gegutę. Manyta, jei gegutė kukuoja ir po Petrinių, lauk ilgo rudens, vėlyvos žiemos. Dainorė Liuda pasakojo, kad anksčiau Petrinės buvo švenčiamos ne ką trumpiau už Jonines. Jaunimas visą naktį nemiegodavęs, prie upių ir ežerų linksmindavosi: vaikinai varžydavosi, kas stipresnis, kilnodami rąstus, traukdami virvę, merginos pindavo vainikus, traukdavo dainą, Petrų duris vainikuodavo. Ir jauniausia „Pilutės“ dainorėlė Guoda žinanti, kad jos močiutė per Petrines iš žąsies sparno ištraukia plunksną, kad žąsis būtų riebesnė ir plunksnuotesnė. Kiti dainoriai priminė, kad Šv. Petras buvęs žvejys, taigi, įvairiose Lietuvos vietose per Petrines buvo rengiami žuvų turgūs. Tikėta, kad Petrinių naktį tinklai virsta šilkiniais, o į juos įkliuvusios žuvys – auksinėmis.
Grojo, porino, sportavo
Šventės vedėjas Marijus Budraitis kalbino ir į sceną kvietė muzikantus, pasakorius. Linksmų melodijų armonika pagriežė Antanas Lukošius, Pranas Lomsargis, Erikas Lorenčas, Laimonas Eičas, o klaipėdietis Romualdas Mačernius griežė armonika ir lūpine armonikėle.
Muzikantas Pranas Lomsargis pademonstravo, kad ne tik muzikuoja, bet ir valdo lietuvišką žodį. Jis prisipažino muzikuoti pradėjęs būdamas 8 metų, kai dovanų gavęs lūpinę armonikėlę. Dažniausiai skubėdavo groti prie kūdros, kur pirmosios klausytojos buvo varlės, paskui – kaimo vaikai. Vėliau į rankas paėmė akordeoną, su kuriuo iki šiol nesisikiria. Sugriežęs kelias linksmas melodijas nuo scenos atskubėjo pasisveikinti su šio rašinio autore, šį pavasarį aplankiusią muzikantą jo namuose, Būviečių kaimo vienkiemyje. Vėl pakvietė į svečius, priminęs pavasarį duotą pažadą parodyti juoduosius gandrus.
Šmaikščiai apie „užbimbalėjusį“ sūnų pasakojo Virginija Rukšnaitienė, švėkšniškių tarme porino inkakliškė Aurelija Norvilienė, o neseniai išleistos knygelės „Iš kartos į kartą“ autorė Teresė Lorenčienė prabilo apie save ir savo močiutę, apie gimtinę Kadagiškius ir Šilmeižių kaimą, kuriame dabar gyvena. „Aš iš tų laikų, kai dar nebuvo elektros, televizoriaus, bet mes turėjome savo namuose šviesulį, mokiusį nepaprastų dalykų, papročių, elgesio normų. Mano močiutė visada sakydavo: ar eini į svečius, ar grįžti į namus, visados neškis dovanų. Laikausi šio prisakymo“, – sakė T. Lorenčienė, į knygelę sudėjusi pasakojimus, legendas apie kaimų, upių, piliakalnių vardų atsiradimą, žuvų vardus.
Pasakorius keitė mišrus kamerinis choras „Vox libri“, vadovaujamas Rasos Lašaitės, smuiku griežė rusniškis Vaclovas Olcvikis, jam akordeonu pritarė Valerijonas Krutikovas, mušamaisiais – Sergėjus Nikonovas. Po skambių melodijų pakalbintas smuikininkas prisipažino, kad grieždamas į natas nesidairo, melodijas atkuria iš klausos. Garbaus amžiaus muzikantas rusniškis Vaclovas prisiminė vaikystę, kai jam, 10-mečiui, baltarusis Mikalojus ant lentelės pritvirtino stygas iš telefono laidų, o stryką padarė iš arklio uodegos. Deja, groti tokiu instrumentu jam tuomet nepavyko. Kiek ūgtelėjusiam Vaclovui į rankas papuolė balalaika, gitara, armonika. Sukūręs šeimą gyveno Klaipėdoje, muzikavo kapeloje „Senoliai“, „Syriaus“ įmonės saviveikloje. Prieš penkerius metus apsigyveno Rusnėje, kasmet mielai atvyksta į pavienių muzikantų šventę. Meilę muzikai paveldėjo ir jo dukra, grojanti Klaipėdos muzikiniame teatre.
Pavienių muzikantų šventę vainikavo Birutės kapela ir instrumentinė grupė „Albatrosas“ iš Klaipėdos.
Atsidėkodami už muzikavimą, pasakojimus Gardamo seniūnas Tomas Balčytis ir seniūno pavaduotoja Birutė Pocevičienė dalyvius papuošė žaliais marškinėliais su Gardamo ženklu, įteikė gėlių.
Gardamiškiai šventė ir sportuodami. Nuo ryto krepšinio, tinklinio aikštelėse varžėsi komandos iš Pajūrio, Švėkšnos, Degučių, Šilutės. Gatvės krepšinio turnyre tarp 7 komandų čempionais pripažinta Arvydo Būdvyčio, Nerijaus Vaitkaus ir Justo Jokšo komanda. Tinklinis geriausiai sekėsi šilutiškių komandai „Arbata“ (dalyvavo 6 komandos). Baudų mėtymo varžybose geriausiai sekėsi Giedriui Bartkui. Padėkos įteiktos nugalėtojams ir sportinių varžybų organizatoriams Vilijai Parnarauskienei ir Giedrei Pupšytei.
Sveikino
Gardamiškius ir svečius pasveikino Gardamo seniūnas Tomas Balčytis. Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis prisipažino, kad Petro vardas jam asmeniškai brangus, mat ne per gimtadienį, bet per Petrines giminės rinkdavosi pasveikinti senelio.
Šventės globėjas Remigijus Žemaitaitis nepamiršo pasveikinti ir medžiotojų bei šienpjovių, pasidžiaugė, kad lietuviški vardai Petras, Povilas, Paulina, Jonas vis dažniau prisimenami ir yra populiarūs. Gardamo Šv. Roko parapijos klebonas Antanas Gylys pasidžiaugė, kad gardamiškiai kasmet vis labiau moka švęsti, linkėjo: „Būkime visi vieningi, supratingi, tolerantiški, vienas kitą mylėkime, supraskime“. Primindamas, kad apaštalas Paulius mokė nešioti vieniems kitų naštas, džiaugtis su besidžiaugiančiais, verkti su verkiančiais, šventės dalyviams linkėjo dvasinės ramybės, šeimoms – Dievo palaimos.
Padėkos raštai ir dovanos įteiktos darnioms šeimoms: Ingridai ir Egidijui Girskiams, Gražinai ir Kęstučiui Liukaičiams, Daivai ir Žydrūnui Paulikams, Jolantai ir Arūnui Žvirbliams bei Janinai Vilidienei. Pagerbtos garbaus amžiaus šeimos, išleidusios į gyvenimą vaikus, sulaukusios anūkų. Už užaugintą ir gražiai išauklėtą šeimą pagerbti Ona ir Juozapas Kinčiai, Lijana Mačijauskienė, Kazimiera Bastakienė, Birutė ir Jonas Šiaudvyčiai, Bronė Dambrauskienė, Alma Elena ir Antanas Nausėdos, Paulina Rapalavičienė, Elvyra Žąsytienė.
Simbolinės dovanos įteiktos varduvininkams. O vakare koncertavo legendinis „Nerijos“ atlikėjas Antanas Čapas.

Laima PUTRIUVIENĖ

IMGP5627_resize_resize IMGP5605_resize_resize IMGP5600_resize_resize IMGP5548_resize_resize IMGP5539_resize_resize IMGP5500_resize_resize IMGP5497_resize_resize IMGP5474_resize_resize IMGP5468_resize_resize

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite