Rotoriai ir vydūniečiai pasirūpino Mažių kapinaitėmis

Mažių kaimo kapinaitės, nemačiusios rūpestingų žmonių dėmesio, per ilgą laiką užžėlė ne tik žole, bet ir menkaverčiais krūmais. Kapinaites kasmet vis labiau niokojo naujos vėjavartos, čia dažniau užklysdavo netoliese besiganančios karvės ar miško žvėrys nei žmonės.

Pranešimą Vydūno gimnazistams skaitė Pranas Avižinis.

Prieš kelerius metus kapinaites tvarkyti ėmėsi Šilutės „Rotary“ klubas.
Dabartinis klubo prezidentas Audrius Endzinas pasakojo, kad Mažių kapinaites rotariečiai pradėjo tvarkyti prieš trejetą metų. Kilnų darbą paskatino tuometinis klubo prezidentas Arūnas Dikšas. Buvo atlikti kapinaičių tyrinėjimai, architektas Egidijus Vidrinskas parengė darbų planą. Nykstančioms, apleistoms kapinaitėms gelbėti rotoriai organizavo talkų – net po kelias kasmet. Taip buvo pasiruošta rimtiems darbams. Į talką pakviesti Šilutės Vydūno gimnazijos mokiniai, kurie, vadovaujami mokytojo Lino Zdanevičiaus, mielai sutiko padėti. Šilutės rotoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Savivaldybe. Šilutiškių projektą finansiškai parėmė Danijos „Rotary“.
Kartu su jaunaisiais talkininkais „Rotary“ klubo nariai išvalė kapinaites: iškirto, išpjovė krūmus, išvalė vėjavartas ir iškuopė šiukšles. Kapinaites aptvėrė panaudodami išlikusios tvoros fragmentus, įstatė vartus.
Atsidėkodami jauniesiems talkininkams, rotoriai pakvietė juos į konferenciją Kintų Vydūno centre. Gimnazistai klausėsi „Rotary“ klubo nario, istoriko Prano Avižinio pranešimo apie Vydūną – iškilią Mažosios Lietuvos asmenybę, jo gyvenimo filosofiją, kūrybą, susipažino su Kintų Vydūno kultūros centro sukaupta muziejaus ekspozicija, bendravo su rotariečiais.
„Gurkšnodami kafiją, klausėmės rotariečių, džiaugėmės pažintimi su jais“, – sakė gimnazistai, neslėpdami, kad jie ir ateityje norėtų išlikti rotorių draugais.
Pasak Šilutės „Rotary“ klubo prezidento A. Endzino, šis projektas buvo sėkmingas ir prasmingas, tačiau jis nėra baigtinis – krūmai ir žolės želia sparčiai, todėl kapinaites tvarkyti reikės nuolatos. Iš gimnazistų sulaukta vieningo pritarimo.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai bus lietingi, vėsūs, vėjuoti

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Birželio 15 d., pirmadienį, dieną daugelyje rajonų protarpiais lietus, kai kur smarkus. Vietomis perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra  bus 14-19 laipsnių šilumos. Birželio 16 d., antradienį, daugelyje rajonų palis, vyraus trumpi lietūs, dieną galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, naktį 5-10 m/s, dieną 8-13 m/s, pajūryje gūsiai 15-17 m/s.  Temperatūra naktį bus 7-12, dieną – 14-19 laipsnių šilumos. Birželio 17 d., trečiadienį, daug kur trumpas lietus.

Studijos, po kurių nereikia ieškoti darbo: kuo jaunimą traukia Lietuvos karo akademija

Stabilus profesinis kelias, finansinis užtikrintumas studijų metu, tarptautinės galimybės ir lyderystės ugdymas – tai tik dalis priežasčių, kodėl jaunuoliai renkasi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (LKA). Per daugiau nei tris dešimtmečius akademija parengė daugiau nei 2800 Lietuvos kariuomenės karininkų, o šiandien ją renkasi tie, kurie ieško ne tik aukštojo mokslo diplomo, bet ir aiškios krypties ateičiai. „Sėkmingai vystant Nacionalinę diviziją ir vykdant Lietuvos kariuomenės modernizavimą, mums reikia ne tik gerai pasirengusių specialistų – reikia žmonių, gebančių priimti sprendimus sudėtingomis

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Taip pat skaitykite