Keletas priežasčių, kodėl jums verta nueiti į bibliotekoje esančią parodą

Šilutiškiai turi puikią galimybę apžiūrėti skulptūrų parodą iš kolekcijos „Skulptoriai skaito Donelaitį“. Ši paroda miesto šventės proga buvo atidaryta Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos meno palėpėje. Šilutėje paroda veiks iki liepos 10 d.

Priešais Sigitą Jačėną – „Donelaičio kondensatorius“ – Ryto Belevičiaus darbas, vaizduojantis besiveržiančią iš geldos duonos tešlą, nuo kurios galėtų būti kildinama pavardė Donelaitis… Už aktoriaus Romualdo Inčirausko „Vaizdasėjis“

 

Tarpinė stotelė Šilutėje
Jeigu jums įdomus Donelaitis arba manote esąs meno gerbėjas ar bent mėgėjas – turite nueiti į F. Bajoraičio viešąją biblioteką. Tikrai rasit jėgų ir karštą vasaros dieną užkopti į ketvirtą aukštą, į palėpę, statokais laiptais, kuriais keliems nemenkiems vyrams teko įtempus raumenis ir išpūtus žandus prakaituoti benešant šimtus kilogramų sveriančius kai kuriuos šios parodos eksponatus.
Paroda jums gali labai patikti. Gali ir mažiau patikti. Tik nepasinaudoję galimybe išvysti skulptūras savo akimis, neturėsite teisės vėliau viešai bambėti: „O man nepatiko, paviršutiniška…“
Gėrėtis šia, sakyčiau, solidžiai unikalia skulptūrų kolekcija donelaitiados tema ir ją vertinti galės tik pamačiusieji.
Tiesa, kai kuriuos darbus jūs jau galėjote regėti Vilniaus Šv. Jono gatvės galerijoje, Karaliaučiuje, Varšuvoje, Seinuose, Gerlice (Vokietija), Klaipėdoje. Iš Šilutės darbai keliaus į Minską. Baltarusijos sostinėje, be kelių dešimčių skulptūrų, bus rodoma ir tapyba, grafika, medaliai K. Donelaičio ir jo kūrybos tema. Po to visa ši didžiulė paroda dundės į Ispaniją, mat K. Donelaičio „Metai“ yra išversti ir į ispanų kalbą, taigi, tema pažįstama ir tenykščiam intelektualui.

Projekto kuratorė Dalia Matulaitė prie savo darbo „Inga Rinau sakito Donelaitį savo dukrai“. Kažin ar pirmine Donelaičio „Metų“ kalba ji skaito dukrai?..

Sukalbėjo lyg maldą
Tarptautinio bronzos liedinimo simpoziumo parodos atidarymo bibliotekoje metu aktoriai Sigitas Jačėnas, Aleksandras Šimanskis (kankliavo klaipėdietė Algytė Merkelienė) skaitė lietuvių poetų ištraukas apie Donelaitį ir Donelaitį (jo kūrybą). Kartu su atėjusiais žiūrovais vienu balsu lyg maldą aktoriai sukalbėjo mokykloje atmintinai išmoktus „Metų“ pirmuosius posmus „Jau saulelė vėl atkopdama…“ Aktoriai skaitė (kai kada ir dainavo – autoriaus past.) stovėdami šalia skulptorių donelaitiškų kūrinių. Žiūrovai, taip pat keturi skulptūrų autoriai vietas atsiųsti rado šalia kolekcijos darbų arba už jų – galėjo darbus ne tik matyti, bet ir paliesti, paglostyti bronzą, medį, akmenį…
Parodos kuratorė profesorė Dalia Matulaitė, kol žiūrovai ir aktoriai rinkosi palėpėje ir akimi glostė čia rodomus mažosios plastikos darbus, „Pamario“ korespondentui papasakojo šiek tiek daugiau negu galima pamatyti ir perskaityti ekspozicijoje. Šiems metams pasibaigus, šios parodos eksponatų turėtų pagausėti iki 50. Tai yra penkerius metus kuriama kolekcija.
Kolekcija „išsivaikščios“?
Projektas buvo sumanytas, kai prieš septynerius metus Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija į Donelaičio 300 m. minėjimo programą įtraukė tęstinį 2010-2014 m. bronzos liedinimo simpoziumų ir parodų projektą „Skulptoriai skaito Donelaitį“. Labiausiai šią temą atitinkančias menininkų idėjas atrenka komisija ir leidžia autoriams pateikti savo darbus minėtai kolekcijai. Šiems metams baigiantis jau bus sukaupta 50 skulptūrų kolekcija, kuri…
„Kur ta visa per penkerius metus sukurta ir sukaupta kolekcija apsistos, baigus įgyvendinti projektą?“ – klausiau projekto kuratorės, kurios darbai taip pat puošia šią kolekciją, prof. Dalios Matulaitės.
„Deja… (pauzė) kiekvienas kolekcijos darbas taps autoriaus nuosavybe. Tik pasvajoti galime, kad atsirastų koks mecenatas ir padovanotų šią kolekciją Nacionaliniam muziejui…“ Tai dar viena paskata nueiti į biblioteką ir pamatyti kolekciją, kol ji dar gyvena, auga ir „neišsivaikščiojo“.

Arvydas Ališanka: „Čia Donelaitis – kaip suarta dirva, į kurią galima daug ką pasėti…“

Apie bankus – donelaitiškai
Projekto kuratorė ir darbų autorė Dalia Matulaitė pasakojo atidžiai studijavusi Donelaičio kūrybą, jo laiškus pastoriui Jordanui, kitus anos epochos dokumentus. Profesorė daro išvadą: „Donelaitis reikalauja kalbėti tiesą apie savo laiką“. Šio savotiško moto skatinama D. Matulaitė sukūrė skulptūrinę kompoziciją, ant kurios, perfrazuodama „Metų“ eilutes, akmenyje iškalė: „Juk jūs, ponai, su nord* seb*ais mus būrus jau taip nustekenot, kad paskiaus mums ėst reiks žiurkes irgi pelėdas…“
Šį kūrinį autorė sukūrė su vienu užsienio banku sudariusi „saugaus būsto kreditą“. Kai vėliau pluoštą sutarties popierių atidžiai perskaitė, suprato, kad ta sutartis yra „saugi“ yra tik bankui, bet ne klientui… Taip ir atsirado būro trobelė vidury rato, supama apgraužtų žiurkių liekanų, netoliese stovi pelėda, o trobelėje matosi būras.
Vis dėlto kūrinio autorė sako, kad darbas turi optimistinę gaidą – trobelėje spindi šviesa, veržiasi dūmai, ten kažkas vyksta, būras badu dar nenumirė…

Petras SKUTULAS

D. Matulaitės „Saugus būstas“.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite