Lietingą penktadienio pavakarę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje laiką leido meno mėgėjai, susirinkę į edukacinę programą „Mažoji Lietuva davė mums kalbą, raštą, pirmąsias knygas“. Tąkart savo fotorefleksijų parodą pristatė žurnalistė, fotografė Lilija Valatkienė. Apie Mažosios Lietuvos tradicijų puoselėjimą ir saugojimą kalbėjo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Parodos autorė, baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, savo karjerą pradėjo Šilutės rajono laikraštyje. Vėliau karjerą tęsė Vilniuje, redaguodama įvairius laikraščius ir internetinius naujienų portalus. Šiuo metu dirba Lietuvos dailininkų sąjungoje, dalyvauja menininkų

Kasmet, kai tik Kuršių mariose įsisiautėja rudeniškas Vėjopatis, į Rusnės salą suplūsta autorinės dainos kūrėjai ir atlikėjai. Šios tradicijos iniciatorės – Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ dainininkės, vadovaujamos Aušros Šlažienės. Šiemet skambėjo jau į antrą dešimtmetį įkopusio autorinės dainos kūrėjų ir atlikėjų festivalio „Vėjopatis“ akordai. „Luotužės“ moterys sakė, kad ir pačios pasimetė beskaičiuodamos metus, kiek kartų buvo rengiamas šis autorinės dainos kūrėjų ir atlikėjų festivalis… Kaip ten bebūtų, festivalis yra puiki proga susitikti kūrėjams ir atlikėjams, atverti savo kūrybinio kraičio

Prieš 21-erius metus savo veiklą pradėjęs šokių kolektyvas „Juknaičiai“ šeštadienį pakvietė į šventinį – 265-ąjį koncertą. Juknaičių šokėjų kolektyvas žinomas ne tik Šilutės rajone, bet ir šalyje, net ir už jos ribų. Kolektyvas yra nuolatinis Pasaulio lietuvių dainų šventės, įvairių konkursų dalyvis. Juknaitiškiai pelnė ne vieną apdovanojimą, už aktyvią veiklą ir kūrybiškumą pagerbti Lietuvos liaudies kultūros centro „Aukso paukšte“. Prieš 21 metus kolektyvą subūrė ir jam vadovauja choreografė Loreta Margarita Černeckienė. Vadovė į savo suburto kolektyvo repeticijas, koncertus kartu su

Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje dar vienas renginys priminė apie jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus – bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į rašytojo Rimanto Černiausko paminėjimo vakarą ir jo knygos „Tolminkiemio istorijos“ sutiktuves. Prieš trejetą metų mirusio rašytojo knygos skaitytojus lydi nuo vaikystės – jis puikiai rašė vaikams, ne viena jo knyga pelnytai sulaukė puikių literatūros kritikų įvertinimų ir apdovanojimų, už mažo žmogaus gyvenimo vaizdavimą jo kūrybą mėgsta suaugusieji. „Visą gyvenimą rašau apie mažus miestelius. Mažam miestely kaip vandens laše gali įžvelgti visą

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knygininkai, įgyvendindami Valstybinės programos finansuotą tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, išvykoje į Karaliaučių vykdė projekto dalį „Pas bičiulius…“. Kaliningrado A. Gaidaro vaikų bibliotekoje atidaryta Kaliningrado lietuvių Liudviko Rėzos draugijos ekspozicija „Karaliaučiaus rašytojai – Kristijonui Donelaičiui“. Hegzametrą skaito Pristatydama parodą, bibliotekos direktorė Oksana Vasiljeva pasidžiaugė, kad lietuvių literatūros klasiko „Metų“ hegzametrą lietuvių ir rusų kalbomis aktyviau nei bet kada skaito šeimos, jaunuomenė, vietos intelektualai. Šilutiškiams buvo pristatyti ne tik Kaliningrado

Vakar, spalio 23 d., Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos aktų salėje buvo pristatyta Prano Avižinio parengta knyga „Kalėjime 60 metų“. Leidinio įžangoje rašoma: „Teismo rūmų ir kalėjimo pastatų komplekso perdavimo Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklai 60-ies metų paminėjimo proga mokyklos direktoriaus Prano Avižinio parengtas leidinys yra vertinga dovana mokyklos kolektyvui, Šilutės gyventojams, jaunimui bei miesto svečiams“. Pateikiame ištraukų iš šio leidinio ir „Pamario“ laikraščio skaitytojams. Pranas Avižinis Įžanginis žodis Daugelis šilutiškių ir Šilutės svečių, vaikščiodami po Šilutę, praeina

Šeštadienį Vydūno kultūros centro muziejaus durų varpelis skimbčiojo dažniau nei įprasta. Atvykusius svečius iš Latvijos ypač domino kasmet vykstantys emalio simpoziumai. Išgirdę, kad yra galimybė atvykti, apsigyventi centro patalpose ir stebėti kūrybinės laboratorijos užsiėmimus, sukluso. Čia apsigyvenę galės mėgautis Pamario gamta ir gilintis į kūrybinės laboratorijos procesą. Iš Klaipėdos atvykę neįgalieji užsuko į Muzikos klasę, kur vyko edukacinis užsiėmimas. Viena po kitos į edukacinį užsiėmimą mokytis vėlimo technikos skubėjo Kintų seniūnijos moterys. Kintų Vydūno kultūros centro įgyvendinamą projektą „Kūrybinė edukacija

Rugsėjo pabaigoje per Lietuvą nuvilnijo renginių ciklas „Vardai“. Ši iniciatyva visiems priminė, jog Holokausto aukos nėra tik skaičius. Rugsėjo 23 d. „Vardai“ buvo skaitomi Švėkšnos muziejuje. Holokaustas Švėkšnoje minimas kasmet, tačiau „Vardai“ buvo skaitomi pirmą kartą. Kasmet, minint šią tragišką datą, būdavo vardijami skaičiai: skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus skaičius. Apie 300, netoli 400, per 400… Šiemet buvo perskaityti 147 žmonių vardai. Visi šie asmenys susiję su Švėkšna: gimę, gyvenę ar nužudyti Holokausto metu Švėkšnoje. Apie kai kuriuos žmones galima pasakyti

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtuose rudens lygiadienio skaitymuose jaunieji šilutiškiai klausėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, eseisto, poeto Aido Marčėno kūrybos ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiojo redaktoriaus literatūros kritiko Valentino Sventicko, kuris yra parašęs monografiją „Šitas Aidas, šitas Marčėnas“, minčių. Pristatydamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, poetą Aidą Marčėną ir jo kūrybą literatūros kritikas Valentinas Sventickas kalbėjo: „Aidas Marčėnas yra atpažįstamas. Jis turi Dievo dovaną savitai jungti gyvenimo konkretybes, bendrinantį mąstymą ir asmeniškus vaizdinius, kurie vadinami

Šio rašinio temą padiktavo „Pamario“ laikraščio skaitytojas, besidomintis krašto istorija ir dabartimi, stoniškietis Viktoras Milašauskas. Jo pastebėjimu, „Pamario“ (Nr. 72) publikacijos „Lumpėnų ir Natkiškių seniūnijos pasipuošė nauja heraldika“ pats pavadinimas esąs netikslus. Skaitytojas pasiūlė perskaityti LR Prezidento dekretus dėl Natkiškių ir Lumpėnų herbo patvirtinimo. Labiau įsigilinę į heraldikos subtilybes, turime pripažinti, kad mūsų skaitytojas yra teisus. Kita vertus, didelės klaidos ir mes nepadarėme. Tad papasakosime apie tai ir dar kai ką išsamiau. Seniūnijos ar miestelio herbas? Pasirodo, atidžiau tuo nesidomėjusiam

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje šįkart šilutiškiai rinkosi į kraštiečio R. Flick naujo istorinio romano „Emma, pastoriaus duktė“ sutiktuves. Rokas Flick skaitytojui žinomas kaip vienaveiksmės monologinės dramos apie garsias Lietuvos moteris „Ištiesk pagalbos ranką man“, publicistikos knygų „Mitingų metas, sudrebinęs Lietuvą“, „Atrastoji žemė“ bei istorinių romanų „Šiaurės Sachara“ ir „Paskutinis traukinys“ autorius. Už abi pastarąsias knygas 2012 m. R. Flick įteikta tarptautinio literatūrinio rudens konkurso „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ Prozos nominacija. Šiais metais leidykla „Alma littera“ išleido naujausią trečiąjį R.

Šiemet Lietuvoje ir pasaulyje minimi Kristijono Donelaičio metai, todėl Lietuvos rašytojų sąjunga pasiūlė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialui padėti įgyvendinti literatūros projektą ,,Donelaičio atlasas“. Pagrindinis šio projekto tikslas – skaityti K. Donelaičio kūrybą Rusnėje, Kristijono Donelaičio gatvėje. Rugsėjo 18-osios pavakarį Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale apsilankė svečiai iš Lietuvos rašytojų sąjungos. Gal teisingiau būtų juos vadinti knygnešiais ir duonos dalintojais, mat jie su didžiuliais knygų ryšuliais ant pečių ir kvepiančiu naminės juodos duonos kepalu patraukė K. Donelaičio

Rugsėjo 13-ąją Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros puoselėtojai traukė į Plaškius, mažą kaimelį Stoniškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje. Čia surengtos naujo leidinio „Kaimas rašo savo istoriją. PLAŠKIAI“ sutiktuvės. Ketverius metus to siekusi Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė didžiavosi, nes leidinys – jau rankose, kad parengtas pagal jos buvusio mokytojo, Stoniškių gyventojo Broniaus Bagdono rankraščius. Šiandien Plaškiai – kaimelis su keliolika sodybų, neveikiančia bažnyčia, vietoj mokyklos turintis bendruomenės namus. O praeitis – didinga. Bažnyčia, spindėjusi vitražais, anuomet sutraukdavusi karietomis

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka parengė programą „Kristijono Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambiai“. Visus metus vyksta renginiai, kviečiama į parodas, knygų sutiktuves. Bibliotekininkai rugsėjo pradžioje pakvietė į dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijų Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ parodą bei naujo Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ leidinio K. Donelaičio „Metai“ pristatymą. Susižavėjusiems paroda dailininkas Šarūnas Leonavičius atviravo, kad keletą iliustracijų K. Donelaičio „Metams“ buvo sukūręs dar studijų laikais. Prie K. Donelaičio sugrįžo ir iškėlė sau uždavinį pavaizduoti Donelaičio laikų būrų gyvenimą, neapsunkinti

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Šylių filiale eksponuojama Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“. Vos už kelių šimtų metrų nuo Šuldiakovų sodybos yra senos Žagatpurvių kaimo kapinaitės, kuriose – apie 40 kapų. Jos buvo visiškai apleistos, Eugenijus ėmė lankytis ir jas tvarkyti. Dabar kapinaičių kapai prižiūrėti, sutvarkyti antkapių kryžiai. Visa entuziasto šeima ir draugai talkino tvarkant kapinaites. E. Šuldiakovas atkasinėjo žemėn prasmegusius antkapius, metalinių kryžių postamentus, rankiojo nulaužtas jų dalis. Gražiausius ir įspūdingiausius kryžius vežė

Šilutės muziejus tęsia renginių ciklą apie atgimstantį Šilokarčemos dvarą ir pristatydamas buvusio šio dvaro savininko Hugo Šojaus kolekcijas. Kartu muziejininkai visuomenei pristato būsimų muziejaus ekspozicijų atnaujintose dvaro patalpose koncepcijas. Padeda pažinti kraštą Šįkart supažindinta su gamtos ekspozicijos koncepcija, apie Šilokarčemos dvarininkų surinktą ragų kolekciją pasakojo muziejininkas istorikas Ignas Giniotis, o apie H. Šojaus pomėgį botanikai kalbėjo Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius. „Geriau pažinti kraštą padeda domėjimasis jo vertybėmis“, – sakė

Vienas šios vasaros šeštadienis kintiškiams buvo ypatingas – po šv. Mišių evangelikų liuteronų bažnyčioje duris atvėrė parapijos bendruomenės namai. Vakarop į Kintus suplūdo dar daugiau žmonių – jie rinkosi į paskutinį Kintų muzikos festivalio „Marių audra“ koncertą.   Kodėl Donelaičio namai? Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia 2008 m. šventė 100 metų gyvavimo sukaktį. Prieš 12 metų tarnystę Kintų evangelikų liuteronų parapijoje pradėjęs kunigas Mindaugas Žilinskis mena, kad bažnyčios gaivinimas prasidėjo nuo supuvusių grindų. Joms pakeisti reikėjo lėšų. Susitelkė parapijos bendruomenė, su

Laikas – gilus ir talpus įvykių indas, talpesnis nei žmogaus atmintis. Bet ko neišsaugo mūsų galvos, kažkiek lieka senovės dokumentuose, knygose, laikraščiuose, tereikia anuose pasiknisti. Pamario krašto istorija – iš dalies žvejybos ir žvejų gyvenimas, kuris labai skyrėsi nuo šiandienos. Žūklautojai žodžio kišenėje neieškodavo, bet buvo dievobaimingi bei prietaringi. Žvejyba Kuršių mariose susekama nuo XIII amžiaus pradžios. Viename to laiko dokumente pažymėta, kad senųjų prūsų žynys, dar vadinamas sigonotu, stebėdavo vėjo kryptį ir nurodydavo, kur kokią dieną žvejoti. Žvejai jo

Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918): istorinių įvykių atspindžiai Rytų Prūsijoje”. Pasak muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, ši tema aktuali ir šiandien, taikos metais, ypač pastaraisiais mėnesiais ryšium su karo veiksmais Ukrainoje. Paroda parengta minint 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Eksponuojamos autentiškos 1914-1918 m. nuotraukos iš muziejaus fondų, XX a. pr. numizmatika, spaudiniai bei apdovanojimai už karo tarnybą, leidžiantys susidaryti vaizdą apie to meto įvykius, ekonominę ir politinę visuomenės padėtį Europoje. „Šilutėje žmonės taip pat bijojo

Rugpjūčio 23-iąją į Baltijos kelio atkarpą automagistralėje Vilnius – Panevėžys – Saločiai išvyko didelis būrys Šilutės krašto žmonių. Baltijos kelio jubiliejų šilutiškiai pasitiko susikibę rankomis Pumpėnuose, Pasvalio gatvės gale, kartu su Tauragės, Pagėgių delegacijų pasiuntiniais. Kaip ir prieš 25 metus, vienas iš Baltijos kelio gyvosios grandinės buvo „Pamario“ laikraščio ilgametis žurnalistas Stasys Mėlinauskas. Sugrįžęs jis pasidalijo gyvais bei prieš 25 metus patirtais įspūdžiais. „1989 m. Baltijos kelyje dalyvavo apie 3-4 tūkstančius Šilutės rajono žmonių“, – sakė S. Mėlinauskas, primindamas, kad

Dėl vasaros karščių ar prasidėjusių lietų pritilusius Bikavos žiogelius pabudino tradicinė Bikavėnų kaimo šventė „Grajikit, Bikavos žiogeliai“. Koncertuoti pas bikavėniškius atvyko artimiausi kaimynai iš Žemaičių Naumiesčio ir Natkiškių (Pagėgių sav.), jų pasiklausyti susirinko bikavėniškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. Laikydamiesi senųjų tradicijų, bikavėniškiai kaimo šventę pradėjo malda Šv. Roko koplyčioje. Šv. Mišiose dalyvavęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pasveikino jauną katalikišką Nomedos ir Antano Briedžių šeimą, auginančią 4 vaikus. Po pamaldų sėdo į vežimaičius ir su muzika leidosi per Bikavėnus į įprastinę

Kintų Vydūno kultūros centras ir meno gerbėjai atsisveikino su dvyliktojo emalio meno laboratorijos kūrėjais. Skambant pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario bras“ muzikai, kūrėjams dėkota už sukurtas emalio miniatiūras, praturtinusias emalio darbų kolekciją „Pamario ženklai“. K. Donelaičio garbei Emalio meno simpoziumai Kintų Vydūno kultūros centre rengiami nuo 2003 metų. Šiemet jau 12 kartą menininkai į Kintus, į emalio simpoziumą atskubėjo iš Lietuvos ir saulėtųjų Gruzijos bei Italijos. Simboliška, kad simpoziumo dalyviai dvyliktą kartą 12 dienų kūrė šiemet 300-ąsias gimimo metines mininčio Kristijono

Į Kintų Vydūno kultūros centrą skubėjome susitikti su 12-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ kūrėjais. Šiemet į plenerą atvyko 8 menininkai iš Lietuvos, Gruzijos, Italijos. Linksmai klegančius menininkus sutikome beskanaujančius arbūzą… Neseniai grįžę iš ekskursijos po Mažosios Lietuvos senąsias evangelikų liuteronų bažnyčias jie guviai dalijosi įspūdžiais. Emalio laboratorijos kūrėjai po 12 dienų kūrybinės viešnagės Kintuose Vydūno kultūros centrui paliks po vieną savo sukurtą darbą. Per 11 metų emalio laboratorijos kūrėjai paliko Kintų Vydūno kultūros centrui per 100 unikalių meno kūrinių.

Baigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos. Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų,

2014 m. rugpjūčio 1 d. sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Beje, šis karas nevadintas nei „Pirmuoju“, nei „Pasauliniu“. Oficialiai karas minėtas kaip Didysis, o žmonės tarpusavyje jį vadino „vokiečių karu“. Karo pradžia Pirmasis pasaulinis – vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių karų. Į karinius veiksmus buvo įsitraukusios 25 valstybės ir jų kolonijos. Šiose valstybėse tuo metu gyveno apie 1,35 milijardo žmonių – vienas ketvirtadalis visų planetos gyventojų. 1914 m. birželio 28 d. Sarajave nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis erchercogas

„Mingės poilsio“ ilgasis pastatas palei Minijos krantą – iš visų pusių apstatytas tapybos darbais. Karštis toks, kad vėpsome fotoaparatus paruošę – ar tik kuris paveikslas neužsiliepsnos… Tai būtų kadras! Į klausimą „Ar neiškeps?“, plenero dailininkas Valentinas Ajauskas tik šypteli į ūsą, panašiai kaip jo nupieštas raudonai rainas katinas su kapitono kepure… Individualistų vadas – Algimantas Kliauga „Saulė nieko blogo nedaro, pagrindinė dažų džiūvimo sąlyga yra šviesa. Anksčiau profesūra sakydavo, jei nori kad nedžiūtų, paveikslą nusuk į sieną“, – dalykiškai rimtas

Salos etnokultūros ir informacijos centre, Rusnėje, parodyta spektaklio premjera. Pagal Juozo Grušo vodevilį „Nenuorama žmona“ spektaklį pastatė Rusnės salos teatras. Spektaklį režisavo Daiva Plikšnienė, vaidmenis kūrė rusniškiai vaidintojai Inesa Bukantienė, Sandra Mažeikienė, Marytė Pankevičienė, Raimundas Plikšnys, spektaklyje debiutavo Rasa Jakienė. Kad vasarą daugelis atostogauja, negalėjai sakyti, ieškodamas vietos sekmadienio pavakarę Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje. Atrodė, kad rusniškiai niekur ne išvažiuoja, ne poilsiauja – tik skuba į kultūrinius renginius… Nors nebuvo jokių spektaklio premjeros afišų (išskyrus socialinį tinklapį), salėje

Rusniškis ichtiologas dr. Arvydas Švagždys surengė plenerą dailininkams. Skirtingų tautybių dailininkai Rusnėje praleido 10 vasaros dienų su saule, lietumi ir daugybe gamtos garsų. Pakerėti Rusnės gamtos tapė, idėjomis ir mintimis praturtino savo kūrybinį lobyną. Iš jo semsis vėlų rudenį, kai jautrią sielą lyg stygą užgaus prisiminimai, o gal žvarbią žiemą, kai iš atminties išplauks Rusnės salos vaizdai: kylanti saulė, medinės architektūros kontūrai, ryto rasos gaiva, apsnūdę nuo vasaros karščio gluosniai, rūkas ant Skirvytėlės upės, netikėtai perskrodžiamas pabaidyto paukščio klyksmo… Gal