Paparčio žiedo paieškos ant Rambyno kalno

Kupinos tradicijų, Joninių šventės papročių ir Vydūno dvasios – tokios Joninės, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines, mus pasitiko ant Rambyno kalno.  Birželio 23-iosios vakarą prasidėjusios paparčio žiedo paieškos baigėsi tik auštant Joninių rytui… 

Prieš šventės pradžią, buvo pagerbtas Vydūno atminimas. Savivaldybės politikai, kultūros žmonės ir Vydūno idėjų ir jo vardo puoselėtojai rinkosi Bitėnų kapinaitėse, kur amžinąjį poilsį surado Vydūno palaikai.

Tradiciškai iškilminga šventės pradžios ceremonija vyko prie Rambyno kalno aukuro. Susirinkusiuosius teatralizuotu preliudu „Vydūno šviesoje“ žavėjo Klaipėdos universiteto Menų akademijos katedros studentai, kuriems vadovauja profesorius Valentinas Masalskis. Šventės vedėjai Svetlana Jašinskienė ir Eugenijus Šaltis žodį suteikė Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui, Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burdžiuvienei ir Vydūno draugijos steigėjui daktarui  Vaclovui Bagdonavičiui. Pastarasis neslėpė džiaugsmo, kad šie metai yra paskelbti Vydūno metais, o senosios Joninių tradicijos mūsų krašte gyvuoja iki pat šių dienų.

Garbė įžiebti Rambyno kalno aukuro ugnį buvo suteikta minėtajam Vaclovui Bagdonavičiui, prie jo prisijungė Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos jaunimo mišraus choro vadovė Ingrida Bertulienė, Šilutės Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė, Kintų Vydūno kultūros centro muziejininkė  Reda Cirtautienė, buvusi Pagėgių viešosios bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė ir Pagėgių Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė.

„Amžinojoje Rambyno kalno knygoje“ pasirašo dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Iškilmingai buvo pristatyta „Amžinoji Rambyno kalno knyga“, kurioje savo įrašus paliko kviestiniai šventės svečiai.

Po iškilmingos atidarymo ceremonijos šventės dalyviai ir svečiai pro stebuklingus Joninių vartus patraukė klausytis chorų koncerto. Būtent chorų giesmės  Vydūno laikų Joninėse ant Rambyno kalno būdavo vienas svarbiausių akcentų. Chorai dainavo ir atskirai, ir bendrai. Žiūrovai galėjo išgirsti ne tik Pagėgių krašto choristų balsus, tačiau ir svečių iš Klaipėdos, Palangos bei Kretingos. Tautos giesmes „Lietuva brangi“ ir  „Lietuviais esame mes gimę“ visi šventės dalyviai kartu traukė atsistoję.

Padėkota chorų vadovams.

Gera pajusti Vydūno laikų dvasią ir žmonių vienybę. Visų chorų vadovus padėkos raštais ir ąžuolų vainikais pagerbė Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis.

Kai didingų chorų dainų ir giesmių besiklausantys žiūrovai praalko, savo vaišingumą demonstravo Pagėgių krašto bendruomenių atstovai, atžingsniavę nešini naminiais sūriais. Kiekvienas sūris suslėgtas pagal  savitą receptą, turintis savo istoriją… Bendruomenių pirmininkai šiais skanėstais vaišino visus susirinkusius ant Rambyno kalno.

Bendruomenių  atstovai vaišino sūriais.

Pasistiprinus atėjo metas šokiams ir dainoms prie Joninių laužo. Čia šventinę dvasią palaikė folkloro kolektyvai iš Pagėgių, Šakių, Bikavėnų, Šilutės. Žmonės aktyviai pritarė ansamblių dainoriams, mielai sukosi šokių aplinkui laužą sūkuryje. Jaunosios vaidilutės dar ir Joninių burtų pamokė. Sutemus vaidilutės leidosi nuo aukštojo Rambyno prie Nemuno, ten iš žolynų vainikus pynė ir paleido didžiąja upe pasroviui…

Atkakliausieji paparčio žiedo ieškotojai leidosi eitynių raganų takais, kol pasiekė Martyno Jankaus muziejų. Ten jų laukė žolelių sveikatingumo procedūros, Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ ir Deivido Norvilo muzikinė komedija „Ar Amerika pirtyje?“,  naktišokiai su modernaus folkloro grupe „Aisva“. Visos Joninių linksmybės truko, kol saulė užtekėjo…

Šventėje teko sutikti nemažai svečių, kurie Jonines ant Rambyno kalno šventė pirmą kartą. Jie žavėjosi, kad mūsų krašte puoselėjamos senosios tradicijos, gerbiamas Vydūno atminimas. Daugelis jų pažadėjo atvykti  Joninių naktį ant Rambyno kalno ir kitąmet.

Dominykas Norkus, autoriaus nuotr.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite