Būrų gyvenimas net vasarą nebuvo labai spalvingas…

FONDASŠilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka parengė programą „Kristijono Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambiai“. Visus metus vyksta renginiai, kviečiama į parodas, knygų sutiktuves. Bibliotekininkai rugsėjo pradžioje pakvietė į dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijų Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ parodą bei naujo Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ leidinio K. Donelaičio „Metai“ pristatymą.

Nuotraukoje (iš kairės): Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ direktorė dr. Danutė Zovienė, naująjį „Metų“ leidinį iliustravęs dailininkas Šarūnas Leonavičius, renginio vedėja – bibliotekos skaitytojų aptarnavimo vyr. bibliotekininkė Ingrida Zakaraitė.

Susižavėjusiems paroda dailininkas Šarūnas Leonavičius atviravo, kad keletą iliustracijų K. Donelaičio „Metams“ buvo sukūręs dar studijų laikais. Prie K. Donelaičio sugrįžo ir iškėlė sau uždavinį pavaizduoti Donelaičio laikų būrų gyvenimą, neapsunkinti žiūrovų detalėmis, išsaugoti autentišką kūrinio nuotaiką.
Dailininkas prisipažino mėgstantis dirbti, kūrybai atsiduodamas visomis jėgomis. K. Donelaičio kūrinį, skaitytą ne vieną kartą, vėl skaitė visą, dalimis, kol taip susigyveno, kad, rodos, ir pats pradėjo kalbėti hegzametru.
Iliustracijas naujai knygai kūrė septynis mėnesius – kasdien po 10 valandų įtempto darbo. Vienu metu triūsdavo ne prie vienos, bet prie kelių iliustracijų. Kol džiūsta vieno tapomo darbo dažų sluoksnis, eidavo prie kito.
Dailininkas Š. Leonavičius nutapė 20 kūrinių – dvylika didelių siužetinių tapybos kompozicijų atskiroms poemos dalims ir aštuonis nespalvotus grafinius piešinius. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojamos siužetinės kompozicijos, deja, dėl vietos stokos – ne visos.
Vienas iš dažniausiai dailininkui užduodamų klausimų nuskambėjo ir šios parodos atidaryme. Dailininkas atvėrė paslapties šydą, kodėl jo darbuose vyrauja pilkai melsvos spalvos: „Juk būrų gyvenimas net vasarą nebuvo labai spalvingas“.
Kitas dalykas, paakinęs rinktis tokį spalvinį sprendimą, buvo spauda, kuri vis dar sunkiai įstengia perteikti kai kuriuos spalvinius sprendimus. Jam paantrino ir Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ direktorė dr. Danutė Zovienė, rankose laikiusi XXI amžiuje (2014 m.) išleistą K. Donelaičio poemos „Metai“ leidinį. Knygą spėta išleisti dar prieš Knygų mugę. Pirmasis leidimas buvo 1000 egz. tiražu, netrukus išleista dar 500 egz. Susidomėjimas leidiniu yra didžiulis, todėl jau planuojama leisti ir trečią tiražą. Atėjusieji į parodos atidarymą, pasak leidėjų, naująjį leidinį galėjo įsigyti bene perpus pigiau nei knygynuose.
D. Zovienė pasakojo, kad redaguojant tekstus buvo remtasi pirminiais šaltiniais, leidinyje yra žodynėlis, dar kartą akcentavo, kodėl leidinyje tiek daug pilkos spalvos: „Pažvelkite jūrų muziejuje – visos lietuviškos žuvelės yra pilkos. Čia – Lietuva, o ne Karibai…“
Susidomėjęs nauju leidiniu ir paroda vicemeras Algirdas Gečas sakė, kad, kaip ir daugelis, įspūdį apie K. Donelaičio pavaizduotus būrus buvo susidaręs dar mokydamasis mokykloje. Dailininkas Šarūnas Leonavičius sugriovęs tą įprastą mątymą, istorinę tikrovę pateikęs per savo jausmų, XXI amžiaus profesionalaus menininko prizmę.

Parodoje: paveikslai ir žiūrovai.
Petro Skutulo nuotr.

Kitiems parodos lankytojams kilo klausimų, kodėl dailininko sukurtose iliustracijose atsirado vietos Adomui ir Ievai, kas žvelgia pro šimtamečio medžio šakas, kodėl vienoje iš iliustracijų nutapyti votai, kuriuos galima pamatyti tik bažnyčiose ir pan.
Į visus klausimus dailininkas turi atsakymus. Jų galime paieškoti ir kiekvienas iš mūsų, pasinaudoję galimybe aplankyti unikalią parodą, kuri F. Bajoraičio bibliotekoje, Šilutėje, veiks iki rugsėjo pabaigos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas  žygiavo Pagėgių miesto šventinės eisenoje

biblioteka

2026 m. rugsėjo 13-oji Pagėgiuose buvo ypatinga – miestas alsavo šventiniu šurmuliu, skambėjo muzika, netrūko spalvų, gerų emocijų ir jaukių susitikimų. Į Pagėgių miesto šventę „Iš praeities – į ateitį. Per žmones, Nemuną ir šviesą“ susirinkę gyventojai bei svečiai turėjo progą ne tik stebėti renginius, bet ir patys tapti gražios bendrystės dalimi. Vienu iš ryškiausių dienos akcentų tapo iškilminga šventinė eisena, į kurią kartu su gausiu būriu miestelėnų ir svečių išsirikiavo ir Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas. Šįkart bibliotekininkai pasirinko saulėtą

Kaip pasiruošti einant į mišką? Pataria miškininkai

grybai

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose. Svarbiausia – namų darbai Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti miške gali kiekvienas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar patirties. Vis dėlto riziką pasiklysti gerokai

Kodėl kirmija riešutai?

Rudenį gamtoje pamačius lazdyno krūmą, neretai kyla noras paskanauti šviežių lazdyno riešutų, tačiau pradėjus juos raškyti paaiškėja, kad kažkas mus aplenkė ir jau „vaišinosi“ šiais gardėsiais. Daug riešutų būna sukirmiję ir vietoje skanaus branduolio randame tik išgraužas. Kaltininkės – riešutinio vaisiastraublio (Curculio nucum) lervos. Riešutinis vaisiastraublis priklauso straubliukų (Curculionidae) šeimai. Tai nedidelis, 6-9 milimetrų dydžio vabalas, padengtas tankiais pilkšvais ir gelsvais įvairių atspalvių žvyneliais, sudarančiais neryškų dėmėtą piešinį. Riešutinis vaisiastraublis nuo kitų straubliukų skiriasi itin ištįsusia priekine galvos dalimi, kurios

Švėkšnoje sudegė bitininko ūkinis pastatas

ugniagesys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie rugsėjo 15 d., antradienį, Švėkšnoje kilusį gaisrą. Pievų gatvėje degė ūkinis pastatas (36x10m). Pranešimą apie liepsnojantį pastatą ugniagesiai gelbėtojai gavo vidurdienį. Jiems atvykus, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Tai buvo  vieno aukšto mūrinis-medinis statinys. Dvišlaitis stogas dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato priblokuotas mūrinis priestatas (36×3 m). Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė ~50 kv. m medinių perdangų. Sudegė virš perdangos buvę daiktai, nudegė priestato stogas. Išsaugoti du sodybos pastatai. Šalies žiniasklaida skelbia,

Taip pat skaitykite