VARDAI, kuriuos skaitėme garsiai

FONDASRugsėjo pabaigoje per Lietuvą nuvilnijo renginių ciklas „Vardai“. Ši iniciatyva visiems priminė, jog Holokausto aukos nėra tik skaičius. Rugsėjo 23 d. „Vardai“ buvo skaitomi Švėkšnos muziejuje.

Holokaustas Švėkšnoje minimas kasmet, tačiau „Vardai“ buvo skaitomi pirmą kartą. Kasmet, minint šią tragišką datą, būdavo vardijami skaičiai: skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus skaičius. Apie 300, netoli 400, per 400… Šiemet buvo perskaityti 147 žmonių vardai. Visi šie asmenys susiję su Švėkšna: gimę, gyvenę ar nužudyti Holokausto metu Švėkšnoje. Apie kai kuriuos žmones galima pasakyti daug daugiau negu vien vardą ir pavardę, galima pasakyti žmogaus amžių, profesiją, šeimyninę, socialinę ar ekonominę padėtį visuomenėje.
„Šajevičius Šmuelis – gimė apie 1900 m., buvo fermos savininkas, turėjo tris vaikus, buvo našlys. Kiršner Meita – gimė 1910 m., buvo namų šeimininkė, gyveno Švėkšnoje. Meitos vyras Kiršneris Cheskelis – gimė 1908 m. Plungėje, gyveno Švėkšnoje. Ošerovič nee Neiman Rebeka, kilusi iš Skuodo, buvo matematikos mokytoja, prieš ištekėdama, dėstė matematiką Rygos universitete. Dukros Rachelė – g. 1926 m. ir Dvora – g. 1922 m. Rebekos vyras Šaja ir sūnus Samuelis Holokaustą išgyveno“.
Visi šie žmonės buvo nužudyti Holokausto metu ir daugiausia, ką mes galime padaryti, tai juos prisiminti. Prisiminti, jog mūsų kaimynai buvo nužudyti, prisiminti gatves, kuriomis jie vaikščiojo, namus, kuriuose gyveno. Prisiminti jų vardus ir pasakyti kitiems.
Švėkšnos žydų bendruomenės narių vardai, kurie žuvo Holokausto metu, publikuojami Yad Vashem archyve, JAV memorialiniame Holokausto muziejuje (United States Holocaust memorial museum). Tačiau šie sąrašai nėra pilni, duomenys bet kada gali būti atnaujinti, papildyti naujais vardais.
Holokausto minėjimo renginių ciklas vyksta savanoriškumo principu, bendradarbiaujant su istorikais, kraštotyrininkais, mokytojais, archyvų tyrinėtojais, visuomeninėmis organizacijomis. Renginiai nėra administruojami vieno asmens ar įstaigos, tai gausaus būrio iniciatyva, koordinuojama Facebook socialiniame tinkle, pavadinimu „Vardai“. Prie šio renginio idėjos įgyvendinimo prisideda ir muziejai: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Švėkšnos muziejus, Viekšnių vaistinės muziejus.
Oficialiais duomenimis, Klaipėdos apskrityje tik dviejose vietose buvo skaitomi „Vardai“ – Švėkšnoje ir Palangoje. Švėkšnos muziejus kartu minėjo ir Europos žydų kultūros dienas, kurių tema šiais metais buvo „Moteris judaizme“. Renginio metu kompoziciją apie Holokausto aukas Švėkšnoje, sukurtą specialiai „Vardų“ skaitymo proga, atliko Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleivės Karolina ir Evelina (vad. R. Zagurskienė), vėliau buvo skaitomi Vardai, peržiūrėtas trumpametražis filmas „Žydės moterys“ (aut. P. Ignatavičius), aplankytos senosios žydų kapinės bei pirmoji žydų genocido aukų vieta.

Monika Žąsytienė
Švėkšnos muziejus

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite