Pirmasis pasaulinis karas

2014 m. rugpjūčio 1 d. sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Beje, šis karas nevadintas nei „Pirmuoju“, nei „Pasauliniu“. Oficialiai karas minėtas kaip Didysis, o žmonės tarpusavyje jį vadino „vokiečių karu“.

Kaizerinė okupacija Lietuvoje. Vokiečių kareiviai 1918 m.

Karo pradžia
Pirmasis pasaulinis – vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių karų. Į karinius veiksmus buvo įsitraukusios 25 valstybės ir jų kolonijos. Šiose valstybėse tuo metu gyveno apie 1,35 milijardo žmonių – vienas ketvirtadalis visų planetos gyventojų.
1914 m. birželio 28 d. Sarajave nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis erchercogas Pranciškus Ferdinandas ir jo žmona. Šis įvykis ir tapo karo pradžios pretekstu. Istorikai užsimena, kad žudynes vykdė bosnis studentas Gavrila Principas. Austrijos-Vengrijos imperija įvykį traktavo kaip teroristinį veiksmą, kuriuo serbai siekė parodyti pasauliui, kad Austrija-Vengrija pietų slavų žemes valdo neteisėtai. Austrija-Vengrija, užsitikrinusi Vokietijos paramą, 1914 m. liepos 23 d. pareiškė Serbijai ultimatumą, kuriam įvykdyti buvo skirtos dvi paros. Tų pačių metų liepos 25 d. Serbija Austrijai-Vengrijai pranešė, kad priima beveik visas ultimatume nurodytas sąlygas. Nepaisant to, liepos 28 d. Austrija-Vengrija nutraukė diplomatinius santykius su Serbija ir paskelbė jai karą.
Tokia buvo pradžia karo, prasidėjusio tarp Vidurio Europos imperijų: vienoje pusėje – Vokietija ir Austrija-Vengrija, kitoje – Antantės valstybės Prancūzija, Didžioji Britanija, Rusija, Serbija. Vėliau dviejų Vidurio Europos imperijų pusėje kariavo ir Osmanų imperija bei Bulgarija, o jų priešininkės Antantės pusę papildė Italija, JAV, Japonija, Portugalija, Rumunija.
Rytų frontas
1914 m. rugpjūčio 1 d. Vokietija paskelbė karą Rusijai, nors dar sausio 14-18 d. šios šalys buvo pasirašiusios tarpusavio sutartį, kurioje pažymėjo, jog rytinė siena tarp šių imperijų eina per Lietuvos etnines žemes. 1914 m. liepos 31 d. paskelbus mobilizaciją, pradėta formuoti Pirmoji (joje tarnavo dauguma pašauktų lietuvių) ir Antroji Rusijos armijos. Rugpjūčio 2 d. Klaipėdos krašto lietuvius pradėta šaukti į Vokietijos VIII armiją, kur buvo suformuoti lietuviškieji dragūnų ir ulonų pulkai.
Pagal Šlifeno planą, kurį parengė generalinio štabo viršininkas generolas feldmaršalas Alfredas fon Šlifenas (Alfred von Schliffen), Vokietija turėjo kariauti dviem frontais – su Prancūzija iš vakarų ir su Rusija, iš rytų pusės. Kilus karui, Vokietija pirmiausia turėjo didžiąją dalį savo pajėgų siųsti kovai su Prancūzija, taip išnaudodama laiką, per kurį Rusija vykdys mobilizaciją. Rytų fronte Vokietija ketino iš lengvo trauktis tol, kol bus pasiekta Vyslos linija, o vėliau dėl gerai išplėtoto geležinkelių tinklo sutelkti visas savo pajėgas iš vakarų į rytus, kur jau turėtų būti sutriuškinta Rusija.

Pirmojo pasaulinio karo kareivis iš Saugų apylinkių su pilna apranga ir šautuvu.

Pasitvirtinus spėjimams, kad Vokietija pagrindines savo pajėgas sutelkė prieš Prancūziją, Rusija nebelaukė, kol bus baigtos komplektuoti I ir II armijos (Pirmoji armija net nesulaukė, kol atvyks sunkioji artilerija), ir antroje rugpjūčio pusėje pradėjo veržtis į Rytprūsius.
Mūšių eigą Rytprūsiuose būtų galima suskirstyti į du etapus. Pirmasis etapas prasidėjo 1914 rugpjūčio 17 d. ir truko iki rugpjūčio 24 d. Pagrindine puolimo kryptimi Rusija pasirinko Virbalio, Stalupėnų, Gumbinės, Karaliaučiaus kryptis. Šiose teritorijose buvo geras geležinkelio tinklas. XX a. pradžioje sausumos transportas buvo menkai išplėtotas, tad geležinkelis buvo pagrindinė priemonė, kuria buvo galima greitai pergabenti karius ir dislokuoti juos reikiamose pozicijose ir aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis.
Jau pirmuosiuose mūšiuose buvo priversti susiremti ir lietuviškieji daliniai. Vokietijos armijos Lietuviškasis dragūnų pulkas kovose prarado apie 1000 karių ir 19 karininkų. Kautynėse ne tik pasižymėjo, bet ir patyrė daug nuostolių Rusijos 105-asis pulkas, sudarytas beveik vien iš lietuvių.
Pirmajame etape Rusijos armijos daliniai privertė Vokietijos kareivius trauktis iš Rytų Prūsijos. Tačiau Rusijos žygiavimas ir žaibiškas veržimasis į Rytprūsius 1914 m. antroje pusėje nebuvo toks sėkmingas kaip tikėtasi iš pradžių. Nė viename mūšyje Rusija nepasiekė didelio masto pergalių, todėl pradėjo trauktis.
Antras etapas prasidėjo 1914 m. rugpjūčio 26 d. ir tęsėsi iki 1915 m. rugsėjo 17 d. Po susirėmimų su Rusijos kariuomene ir priverstinio karių traukimosi, Vokietija iš Vakarų fronto pasiuntė į Rytprūsius keletą armijos korpusų, taip sustiprindama ten esančius dalinius. Karinėms pajėgoms vadovavo nauji vadovai. Prie būsimų pergalių fronte prisidėjo ir tai, kad rugpjūčio gale vokiečiams pavyko perimti neužšifruotus Rusijos armijos generolo pranešimus. Taip sužinota apie rusų ketinimus ir dalinių išdėstymą.
Rugpjūčio 26-29 d. po įvykusių kautynių ir patirtų didelių nuostolių, Rusijos armijos daliniai buvo priversti trauktis.
Tada Vokietija iš gynybos perėjo į puolimą. Rugsėjo 9-14 d. po mūšių prie Mozūrų ežerų net pasiekė dabartinės Lietuvos teritoriją. Iki metų galo šiaurinė rytų fronto riba nusistovėjo ties Gumbinės-Mozūrijos ežerų linija.
1915 m. pradžioje Vokietija toliau stiprino savo jėgas Rytų fronte. Po trumpos pertraukos, kuri tęsėsi nuo 1914 m. pabaigos, kariniai veiksmai atsinaujino 1915 m. vasario 7 d. Vokiečiai toliau tęsė savo pergalingą žygiavimą į Rytus. Iki rugsėjo 17 d. visa šiandieninės Lietuvos teritorija buvo užimta Vokietijos kariuomenės. Vokietijos kariuomenės veržimasis į Rytus buvo sustabdytas tik 1915 m. rudenį. Ši riba išsilaikė iki 1917 m.
Karo veiksmai Klaipėdos krašte
Pirmojo pasaulinio karo kovos veiksmai Klaipėdos krašte – Lietuvoje vyko apie 14 mėnesių, nuo 1914 m. rugpjūčio iki 1915 m. rugsėjo 17 d., kai aukščiausioji Rusijos karinė vadovybė, bijodama Vilniuje esančių pajėgų apsupimo, liepė pasitraukti kariams iš miesto. Tuo pat metu Šiaurės Lietuvoje Rusijos armijos daliniai buvo nustumti už Obelių-Zarasų linijos. Tokiu būdu visa šiandieninės Lietuvos teritorija buvo užimta Vokietijos kariuomenės.
Nedideli susirėmimai Rusijos-Vokietijos pasienyje prasidėjo iškart po karo paskelbimo. Rugpjūčio 2-17 d. iš pasienio kariuomenės suformuota rusų dragūnų brigada surengė išpuolius į Klaipėdos ir Šilutės (straipsnyje bus vartojamas Šilokarčemos (Heydekrug) gyvenvietės dabartinis pavadinimas – Šilutė, – autoriaus past.) apskritis: Kretingalėje, Laugaliuose, Baituose, Doviluose, Vilkyčiuose, Saugose, Kukoraičiuose, Žemaitkiemyje ir kitur. Visur buvo griaunamos geležinkelio stotys, pylimai ir bėgiai, naikinama telegrafo ir telefono įranga, siaubiama, plėšikaujama ir prievartaujama.
Pirmuosius nuostolius Klaipėdos krašte, Laugaliuose, rugpjūčio 8 d. patyrė Vokietija. Pirmas užmuštas klaipėdietis buvo vyresnysis leitenantas Maras Fišeris (Mar Fischer).
Iš pradžių šiuos Rusijos karių išpuolius pasienyje Vokietijos kariams pavykdo atremti. Tačiau rugpjūčio 17 d. negausios pajėgos, kurios buvo suformuotos Klaipėdos krašte, dar labiau susilpnėjo, kai 2-oji landvero brigada nužygiavo prie Gumbinės padėti ten besikaunančiai Vokietijos armijai.
Rugpjūčio 20 d. bandant kompensuoti bent dalį prarastų pajėgų visi 17-45 metų vyrai buvo šaukiami ginti kraštą. Dėl šio šaukimo kariuomenę papildė apie 3200 pašauktųjų. Stokojant karių, rugsėjo pradžioje papildomai buvo šaukiami ir vyresni nei 45 metų vyrai. Tačiau netekusios didelės dalies karių, Vokietijos pajėgos nesugebėjo pasipriešinti gausesniam priešininkui ir į Klaipėdos kraštą įžengė Rusijos kareiviai.
Neturėdama jėgos persvaros, Vokietijos karinė vadovybė sutelkė dalinius prie Šilutės ir Klaipėdos. Taip stengtasi neleisti priešininkui užvaldyti Nemuno upės žiočių. Vokietijai kariaujant Vakarų fronte, Rusijos kariuomenė užėmė Klaipėdą, tačiau Šilutė liko neužimta.
Rugsėjo pradžioje Rusijos daliniai stovėjo kairiajame Gilijos krante prie Skiepių kaimo (dabar Моstovoje, Kaliningrado sr.). Jų veržimąsi turėjo sustabdyti Šilutės apskrities landšturmo kariai. Dėl šių aplinkybių prieš Rusnę buvo įrengti įtvirtinimai, iškasti apkasai. Tačiau to neprireikė.
Įvykių eiga Rytų fronte Vokietijos naudai pasikeitė po pergalingų mūšių 1914 m. rugsėjo 9-14 d. prie Mozūrijos ežerų. Po šios pergalės Vokietija sustiprino savo pajėgas Klaipėdos krašte. Papildomai į šį regioną sutraukti Vokietijos daliniai pradėjo staigiai ir sėkmingai stumti priešininką iš šiaurinių Rytų Prūsijos žemių.
Mūšis dėl Klaipėdos
Klaipėda, kurioje gyveno apie 20 tūkst. gyventojų, ilgą laiką liko Pirmojo pasaulinio karo kovų nuošalyje. Tačiau situacija pasikeitė 1915 m. pradžioje. Nors Vokietijos karinė vadovybė turėjo informacijos apie priešininko pajėgų telkimą Lietuvoje, tačiau tam didelio dėmesio neskyrė, nes panašių melagingų pranešimų sulaukdavo gana dažnai.
Klaipėdai pulti buvo sudarytas gana stiprus karinis junginys. Jį sudarė 7 pėstininkų batalionai, 1 kavalerijos eskadronas, 2 jūrų pėstininkų kuopos, prie jų prisijungė Rygos ir Liepojos pasienio apsaugos daliniai bei 270-ojo Gatčinos pulko 1 batalionas. Klaipėdos puolimo grupė buvo sustiprinta 8 senais artilerijos pabūklais. Puolimas vyko dviem kryptimis – pro Nemirsetą ir Laugalius. Pro Nemirsetą žygiavo apie 8000 karių grupė, o pro Laugalius – apie 3000.
Veržimasis Klaipėdos link prasidėjo kovo 17 d. rytą. Siaučiant pūgai 8000 Rusijos karių grupė peržengė sieną ties Nemirseta. Žygiuodami į Klaipėdą, Rusijos kareiviai degino pakeliui esančias sodybas ir kaimus.
Nėra tiksliai žinoma, kokios pajėgos buvo paliktos ginti Klaipėdos miesto. Kadangi šiame fronto ruože vyko tik nedideli pasienio susirėmimai, tikėtina, kad miestą saugojo tik nedidelė karinė įgula. Stokojant karių, į miesto gynybą buvo įtraukti ir vietos gyventojai. Jie buvo apginkluoti ne tik šautuvais, bet ir rankinėmis granatomis, kulkosvaidžiais.
1915 m. kovo 17 d. vakarą įvyko Vokietijos ir Rusijos pajėgų susidūrimas. Nepaisant kiekybinio pranašumo, Rusijos kareiviams nepavyko užimti miesto.
Lemiamas Klaipėdos miesto šturmas prasidėjo kovo 18 d. vakarą. Buvo tikimasi prisidengti tamsa, tačiau šiuos planus sužlugdė Klaipėdos gynėjai, kurie nukreipė į puolančius priešininkus akinamą prožektorių šviesą. Tačiau Rusijos pajėgoms vis dėlto pavyko įsiveržti į miestą. Mieste Vokietijos kariai susimaišė su vietos gyventojais. Į įsiveržusią Rusijos kariuomenę imta šaudyti pro namų langus ir gatvių barikadas. Klaipėdoje užvirė gatvių mūšiai. Nepaisant Klaipėdos gynėjų pastangų, po vidurnakčio mieste jau šeimininkavo Rusijos kariuomenė.
Užėmę miestą, kareiviai pradėjo siautėti, plėšikauti Klaipėdoje. Buvo išgrobstytos maisto ir kitokių prekių parduotuvės, susprogdintas vandens bokštas, iš gamyklų paimti ir į Rusiją išvežti visi įrenginiai. Girtaujantys kareiviai išgėrė visą spiritą, sunaikino eterio ir chloroformo atsargas.
Po miesto užėmimo Vokietija į šį regioną pradėjo siųsti papildomus, tačiau jau ne tik landvero ir landšturmo, bet ir reguliariosios kariuomenės dalinius. Kovo 21 d. prasidėjo Vokietijos kariuomenės puolimas iš pietų pusės. Po įnirtingų gatvės mūšių miestas buvo išlaisvintas ir išliko Vokietijos teritorijos dalimi iki 1919 m.
Karo pabaiga Rytų fronte
Rytų Prūsijoje, dabartinėje Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų, vykę mūšiai labai skaudžiai palietė žmones. Vietos gyventojai turėjo tenkinti tai vienos, tai kitos kariuomenės poreikius: aprūpinti maistu, suteikti nakvynę ir t. t. Daugybė sodybų, gyvenviečių vykstant karo veiksmams buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus.
Žmonės pradėjo reikšti nepasitenkinimą vykstančiu karu. Vyko streikai, demonstracijos. 1917 m. pradžioje Rusijoje įvyko revoliucija, kurios metu įsigalėjo nauja bolševikų valdžia. Jau 1917 m. lapkričio 22 d. tarp Vokietijos ir bolševikinės Rusijos buvo pasirašyta paliaubų sutartis, o gruodį Brest-Litovske prasidėjo taikos derybos. Jose Vokietija pareikalavo, kad Rusija atsisakytų Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijų. Nesutikdama su tokiomis sąlygomis, Rusija 1918 m. sausio 28 d. nutraukė derybas.
Po derybų nutraukimo vokiečiai bei jų sąjungininkai atnaujino puolimą ir užėmė nemažai naujų teritorijų. Bolševikai buvo priversti priimti vokiečių taikos sąlygas. 1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovske buvo pasirašyta Vokietijos ir bolševikinės Rusijos sutartis, kuri užbaigė Pirmąjį pasaulinį karą Rytų fronte.
Parengė Ignas Giniotis

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atėjo laikas genėti krūmus. Svarbiausia – turėti tinkamus įrankius ir negailėti augalų

genėjimas

Artėjant pavasariui sodininkams atsiranda vis daugiau darbų. Vienas jų – uogakrūmių ir lianinių augalų (vynmedžių bei aktinidijų) genėjimas – tai reikia atlikti pačiame žiemos gale, kai šaltasis periodas jau eina į pabaigą, tačiau augalai dar nėra prabudę. Kaip tai tinkamai daryti, pataria sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaras Malinausko medelyno savininkas Kęstutis Malinauskas. Nugenėti vaismedžiai geriau deri Genint siekiama prailginti derėjimo laiką – nuolat genimų krūmelių derėjimo amžius būna ilgesnis. „Nors negenimas augalas duoda didesnį derlių, nei genimas, šakų derėjimo laikotarpis

Pusei vairuotojų žiemą saugumas kelyje nėra svarbiausia…

vairavimas žiemą

Vasario mėnesį lauke spustelėjus šalčiui, vairuotojams tenka prisiminti vairavimo žiemos metu įgūdžius. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad tik apie pusė šalies gyventojų skiria laiko tinkamam savo transporto priemonės paruošimui kelionei žiemą.  Ekspertai pabrėžia, jog automobilio paruošimas žiemos sąlygoms ir atsakingas vairavimas yra būtini, siekiant sumažinti eismo įvykių riziką. Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausias veiksmas, kurį atlieka vairuotojai – nuvalo sniegą nuo automobilio stogo, variklio dangčio ir langų. Šiuos būtinus saugiam vairavimui veiksmus nurodo atliekantys 49 proc.

Trys patarimai kitokiai ryto pradžiai

vietoj kavos

Rytas – tai laikas, kai galite pasiruošti dienai ir duoti puikų postūmį savo produktyvumui, kūrybingumui ir puikiai savijautai. Visgi jei dar ieškote, kas padėtų dieną pradėti dar geriau, išbandykite šiuos tris patarimus, kurie gali jūsų ryto rytiną pakylėti į visai naują lygmenį. Vietoj paprastos užpilamos kavos – išsivirkite Chemex kavos Kava yra neatsiejama daugelio ryto ritualo dalis, tačiau, kad  kiekvienas rytas taptų tikrai  ypatingas, verta apsvarstyti patį kavos gaminimo būdą. Vietoj paprastos užpilamos kavos išbandykite Chemex metodą – tai ne

Žiema prasidėjo vasarį

orai

Šį rytą Šilutės priemiestyje spaudė -9° šaltukas. Dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Vėjas pietryčių, 4–9 m/s. Temperatūra 2–7 laipsniai šalčio. Ketvirtadienį kritulių taip pat nenumatoma. Vėjas besikeičiančios krypties, naktį silpnas, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį kai kur gali nukristi iki -7–12°C, Kuršių nerijoje 4–6° šalčio, dieną 0–5° šalčio. Penktadienio naktį vietomis, dieną didesnėje šalies dalyje truputį pasnigs. Vėjas daugiausia šiaurės, naktį 3–8 m/s, dieną 5–10 m/s. Temperatūra naktį 7–12, vietomis 4–6 laipsniai šalčio, dieną 0–5 laipsniai šalčio. Pasirodė prognozių, kad vasario

Taip pat skaitykite