Vakar, spalio 23 d., Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos aktų salėje buvo pristatyta Prano Avižinio parengta knyga „Kalėjime 60 metų“. Leidinio įžangoje rašoma: „Teismo rūmų ir kalėjimo pastatų komplekso perdavimo Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklai 60-ies metų paminėjimo proga mokyklos direktoriaus Prano Avižinio parengtas leidinys yra vertinga dovana mokyklos kolektyvui, Šilutės gyventojams, jaunimui bei miesto svečiams“.
Pateikiame ištraukų iš šio leidinio ir „Pamario“ laikraščio skaitytojams.

Pranas Avižinis

Įžanginis žodis
Daugelis šilutiškių ir Šilutės svečių, vaikščiodami po Šilutę, praeina pro miesto centre, Lietuvininkų g. 72, stovintį trijų aukštų raudonų plytų mūrą ir atkreipia dėmesį į prie sienos prikaltą atminimo lentą. Ant įėjimo durų raidės AGH – reiškia „AMTS GERICHT HEIDEKRUG“ (vok.) – Šilokarčemos apskrities teismas. Tačiau nedaugelis užsuka į kiemą apsidairyti ir pamatyti, kad tai ne vienas pastatas, o visas pastatų kompleksas – Teismo rūmų ir kalėjimo kompleksas, – įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių kultūros istorinės architektūrinės vertės registrą. Kompleksas pastatytas 1845-1848 metais. Neskaičiuojant H. Šojaus dvaro pastatų, Šilokarčemos kalėjimas Žibų kaime buvo seniausias ir didžiausias neogotikinio stiliaus visuomeninis pastatas ne tik Šilokarčemos apskrityje, bet ir visame Klaipėdos krašte.
1954 m. šį pastatų kompleksą Lietuvos TSR ministrų tarybos nutarimu Vidaus reikalų ministerija perdavė Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemės ūkio mechanizacijos mokyklai. Taigi, 2014 m. sukanka 60 metų, kai buvusiame Šilutės kalėjime „įkalinta“ gyvuoja šiandieninė Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla. Vienintelė švietimo institucija Respublikoje, įsikūrusi tokio tipo pastatuose, džiaugiasi ir didžiuojasi jų unikalumu, išskirtinumu, saugo komplekso architektūros elementus. Per 60 metų 9 kartus pastatai buvo rekonstruoti ir nuolat remontuojami, kad visos erdvės būtų pritaikytos mokyklos reikmėms, stengtasi išlaikyti istoriškumą, vertingus architektūros bruožus, metalo, akmens, mūro bei medžio detales.

Teismo rūmai (kairėje) iki XX a. pradžios buvo dviejų aukštų, todėl nuotraukose šis pastatas kitoks nei dabar.

Kodėl Šilokarčemos apskrityje reikėjo kalėjimo?
1815 m. Šilokarčema tapo Rytų Prūsijos arba Karaliaučiaus apygardos apskrities centru. Kodėl XIX a. pirmojoje pusėje ne Šilokarčemoje, o Žibuose reikėjo statyti teismo rūmus ir kalėjimą, ir kokią įtaką šie pastatai turėjo Žibų centro radialinio plano architektūrinės urbanistinės struktūros formavimuisi ir susijungimui su Šilokarčema?
Šilokarčemos apskritis buvo pasienyje su Rusijos imperija. Su Didžiąja Lietuva, kuri tuo metu buvo Rusijos sudėtyje, ribojosi vos už 10 kilometrų. Klestėjo kontrabanda. Ypač didelė buvo druskos kontrabanda į Didžiąją Lietuvą. Jau XVII a. Prūsijos valdžios įsakuose buvo numatyta griežta bausmė – pakorimas už įvežamą druską (Meškauskienė R. Kontrabanda. Šilainės istorija. Klaipėda, 2009, p. 140-142). Kontrabandininkai į Lietuvą veždavo gėrimus, cigaretes, o iš Lietuvos dideliais kiekiais maisto produktus, arklius. Šilokarčemos pirkliai irgi aktyviai dalyvaudavo, norėdami gauti pelno. Virkytuose jie buvo įrengę sandėlį, iš kur spiritą, kavą kontrabandininkai paimdavo ir nešdavo per sieną. Vykdavo susirėmimai su caro žandarais, būdavo net žuvusių. Kontrabandininkui grėsė kalėjimas arba didžiulė piniginė bauda. Kontrabanda užsiimanti grupė būdavo atiduodama į teismą, baudžiama piniginėmis baudomis, jos nariai 5 metams ištremiami iš pasienio ruožo.
Šilokarčemoje vykdavo dideli turgūs. „Grįždami iš turgaus vyrai guli išsitiesę vežime, o žmonos, laikydamos vienoje rankoje butelį, kita ranka vadelioja arklius. Turgaus aikštė ir plentai, kuriais grįždavo iš turgaus, dvokdavo eteriu ir alkoholiu“. Taip apie tuometinę gyventojų dorovę rašo P. Jakštas (Senoji Šilutė. Vilnius, 1994, p. 99).
Būdavo daug vagysčių, muštynių, susirėmimų su pasieniečiais ir kitokių nusikaltimų bei nusižengimų. Neretai pasitaikydavo arklių ir kitų gyvulių vagysčių iš ganyklų. Todėl jau XIX a. pabaigoje, be seniausių Šilokarčemos apskrityje pastatytų teismo rūmų ir kalėjimo, Klaipėdos krašte veikė net 5 teismo apygardų – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės – teismo rūmai ir kalėjimo pastatai, kurie išlikę iki šiol.
Apskrities viršininkui policijos reikalai buvo sunki našta, todėl jis ne kartą kreipėsi į Prūsijos valdžią, prašydamas ir reikalaudamas Šilokarčemoje statyti teismo pastatus ir kalėjimą, nes iki 1817 m. apskrityje buvo tik vienas Rusnės teismas. Taigi, tik 1817 m. privačiame name buvo įsteigtas Šilokarčemos teismas (Jakštas P. Senoji Šilutė. Vilnius, 1994, p.96). Vėliau – 1839 m. Šilokarčemos žemės teismas. Žemesnieji teismai sprendė civilines ir baudžiamąsias bylas, kuriose aukščiausia bausmė būdavo piniginė bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Valstybės išdavimo, sukilimo, karaliaus didenybės įžeidimo, nužudymo, plėšikavimo, padegimo ir kt. sunkių nusikaltimų tardymą vesdavo žemės teismas, o bylą nagrinėdavo ir sprendimą priimdavo vyriausias žemės teismas Įsrutyje (Jakštas P. Senoji Šilutė.Vilnius, 1994, p. 96-98). Ir tik 1848 m. Prūsijos valdžios lėšomis pastatyti teismo rūmai su 200 vietų kalėjimu ant nupirktos iš ūkininkų žemės Žibuose. Šilutės muziejaus archyvuose išlikęs 1899 m. Žibų teismo pastato ir kalėjimo žemės sklypo planas pavadinimu „Nuo Prūsijos valstybės Karaliaus Žibams priklausantis justicinės valdybos žemės sklypas Nr. 60“.
Kodėl nepastatė kalėjimo Šilokarčemoje? Čia buvo dvarininko žemės ir, matyt, jis nesutiko parduoti žemės sklypo kalėjimo statybai. Žibai tuo metu jau buvo didžiausia iš trijų (Verdainė, Šilokarčema ir Žibai) miesto teritorijos dalių (Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. 11 mokslo darbų rinkinys.Vilnius, 1988, p. 34).
Teismo rūmai ir Žibų kaimo vystymosi pradžia
Teismo rūmai buvo pastatyti vakariniame miestelio pakraštyje už tuometinių Žibų sodybų. Jie iškilo jau prie anksčiau susidariusios gatvelės į Traksėdžius (dabar V. Kudirkos gatvė), kuri nuo Žibų išsišakojo į Šilokarčemą. Vadinasi, jau buvo susiformavęs radialinis aikštės planas (Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. 11 mokslo darbų rinkinys. Vilnius, 1988, p. 35).
Pastačius teismo rūmus ir kalėjimą bei dar kelis visuomeninius pastatus (senoji Žibų ligoninė gyvavo iki 1892 m., o vėliau buvo pastatyta ligoninė prie kelio į Rusnę, dar buvo ir mokykla), Žibai tapo faktišku administracijos centru.
Visuose senuose Šilokarčemos atvirukuose ir nuotraukose, darytose XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, knygose ir leidiniuose dominuoja Žibų teismo rūmų, dvaro, pašto pastato, geležinkelio tilto, metalinio tilto per Šyšą į Rusnę, senojo turgaus aikštės ir Žibų centrinės gatvių sankryžos nuotraukos. Tik teismo rūmai iki XX a. pradžios buvo dviejų aukštų, todėl nuotraukose daugelis jų neatpažįsta.

Bus daugiau.