Karaliaučiuje skambėjo „Metų“ ištraukos ir lietuviškos dainos

FONDASŠilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knygininkai, įgyvendindami Valstybinės programos finansuotą tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, išvykoje į Karaliaučių vykdė projekto dalį „Pas bičiulius…“. Kaliningrado A. Gaidaro vaikų bibliotekoje atidaryta Kaliningrado lietuvių Liudviko Rėzos draugijos ekspozicija „Karaliaučiaus rašytojai – Kristijonui Donelaičiui“.

Hegzametrą skaito
Pristatydama parodą, bibliotekos direktorė Oksana Vasiljeva pasidžiaugė, kad lietuvių literatūros klasiko „Metų“ hegzametrą lietuvių ir rusų kalbomis aktyviau nei bet kada skaito šeimos, jaunuomenė, vietos intelektualai. Šilutiškiams buvo pristatyti ne tik Kaliningrado (Karaliaučiaus), bet ir kitų Rusijos leidyklų išleisti „Metų“ vertimai rusų, lenkų, ukrainiečių, baltarusių ir kitomis kalbomis.
Gausiai publikai šilutiškiai pristatė lietuviakalbę stendinę fotodokumentiškos ekspoziciją „Kristijonas Donelaitis: „Metų“ vertimai į ES kalbas“, kurią padovanojo Karaliaučiaus bibliotekininkams. Ekspozicija lankytojus supažindino su Lietuvoje paskelbtais „Metų“ ar poemos dalies vertimų leidimais ES kalbomis: anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, švedų, vengrų ir vokiečių. Parodą pristačiusi jos organizatorė Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja Nijolė Budreckienė pastebėjo, kad pirmieji vertimai įvairiose užsienio valstybėse išleisti gana anksti: čekų kalba visą „Metų“ tekstą („Ročni doby“) 1960 m. išvertė Hana Jechova, latvių „Gadalaike“ – 1963 m. poetas ir vertėjas Paulis Kalva, švedų „Arstiderna“ – 1991 m. Lenartas Šelbergas. Įdomu tai, kad sudėtinga nustatyti tikslią datą, kada pirmą kartą „Metai“ („The seansons“) išversti į anglų kalbą. Todėl parodoje eksponuoti įvairūs poemos angliakalbiai vertimai, išleisti XX ir XXI a. Kita įdomybė, kuria pristatydami parodą pasidžiaugė šilutiškiai, yra ta, kad ispanų kalba išleisto „Metų“ vertimo („Las estaciones del ano“, 2013) pratarmės autorė yra Šilutės kraštietė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Pasitelkus kompiuterines technologijas
Moderniai įrengtame Kaliningrado centralizuotos bibliotekų sistemos 4-ajame filiale, kuriame veikia Karaliaučiaus lietuviškoji biblioteka, šių metų pavasarį atidaryta Šilutėje vykusio jaunimo konkurso „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ baigiamųjų darbų paroda. Pasak konkurso organizatorės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjos Laimos Dumšienės, per pusšimtis jaunųjų autorių turėjo galimybę netradiciškai, pasitelkdami informacines technologas, perteikti „Metuose“ užfiksuotą veikėjų gyvenseną, pajusti kalbos, gamtos ir kasdienybės grožį.

Projekto vykdytojai ir organizatoriai su kolegomis kaliningradiečiais.
Nuotrauka iš bibliotekos archyvo

Lietuvybės ženklai
Ekspozicijų atidarymuose dalyvavusi Kaliningrado lietuvių L. Rėzos draugijos pirmininkė Nida Lukoševičienė pasidžiaugė, kad šilutiškiai bibliotekininkai „yra ištikimi lietuviško žodžio skleidėjai šiapus Nemuno“, kur dešimtmečiais gyvena įvairių likimų atvesti lietuviai. Draugija vienija per 200 narių. Joje veikia du meno mėgėjų kolektyvai „Penkiavaikiai“ ir „Gabija“ (vadovas Algirdas Karmilavičius). Į kolektyvus susibūrę dainoriai savo lėšomis koncertuoja Karaliaučiaus lietuviškose bendruomenėse, lankosi Lietuvoje. Keliones riboja lėšų stygius, vietos valdžių nenoras remti lietuviškų draugijų veiklą, senstanti pati bendruomenė. Todėl lietuviškas žodis ir knyga yra atgaiva sielai ir vaikams bei anūkams, kurių dauguma jau nebekalba lietuviškai. Draugijos narė, poetė ir vertėja Rūta Leonova lietuvių kalba išleido savo poezijos rinktinę „Apmąstymai“. Jevgenija Untulienė parašė net detektyvą „Iš teismo salės“.
Abi knygas su savo autografais autorės padovanojo F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojams.
Žodžio ir muzikos sąskambiai
Vakarop į A. Gaidaro bibliotekos Baltosios muzikos svetainę rinkosi Karaliaučiaus knygininkai, literatūrinių dienų svečiai, rašytojai, atvykę iš Maskvos, Kaliningrado kultūros fondo tarybos nariai, bibliotekos skaitytojai. Pilnutėlė svetainė iškalbingai bylojo – Šilutės krašto knygininkų laukta.
Renginio vedėjas ir šilutiškių bibliotekininkų projekto bičiulis Marijus Budraitis kartu su Kaliningrado rašytojų sąjungos nariu Borisu Bartfeldu lietuvių ir rusų kalbomis skaitė „Metų“ ištraukas.
Inscenizuotą skaitymą keitė Šilutės vaikų meno mokyklos mokytojų Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės fortepijonu atliekama subtilioji klasika. Vėliau Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje atašė Romanas Senapėdis apie renginį pasakys: „Įspūdinga!“ Ne mažiau įspūdingai skambėjo antroji vakaro dalis – šilutiškių Žydrės ir Liudos dainuojamosios poezijos programa. Lyriška, šiuolaikiška ir puikiai atspindinti Donelaičio žemės dvasią…
Karaliaučiaus lietuvius vienijančios L. Rėzos draugijos narius pakvietėme dalyvauti kitąmet gegužę F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kiemelyje planuojamose rengti Lietuvos etnografinių regionų subėgtuvėse-varžytuvėse, skirtose Etnografinių regionų metams paminėti.
Tuo tarpu donelaitikos projekto dalis „Pas bičiulius…“ tęsiasi. Šiai temai skirti renginiai lapkritį ir gruodį dar vyks Punsko (Lenkija) ir Bauskės (Latvija) lietuvių bendruomenėse.

Dalia Užpelkienė
Šilutės F. Bajoraičio VB direktorė, projekto vadovė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite