Kai vasara įsidūksta patraukiančia visus žaliąja jėga, dailininkai vis dažniau pasirenka darbą ne studijoje, o įvairove, netikėtumais ir nuotaikingumu pulsuojančioje gamtoje. 2014 m. liepos 23 d. – rugpjūčio 3 d. Nemuno deltos regioniniame parke gyvuojančiame Minijos kaime jau penktąjį kartą organizuotas tapybos pleneras „DELTA. Stichijų išlikimas ir trauka“ sukviečia dalininkus padirbėti gamtoje. Pasirinktoji plenero tema toliau plėtoja plenero organizatorių iškeltą tikslą – tyrinėjama ir vaizduojama unikalios vietovės gamta, stichijų galių veikiamas kasdieninis čionykščių gyvenimas. Įprasta plenero darbotvarkė sodrinama išvykomis į

Antradienį Gorainiuose plušėjo visi, kas juda. Vyko paskutiniai pasiruošimo kaimo šventei darbai. Vyrai prikalė atnaujintą ąžuolinę lentą, liudijančią, kad buvusiame mokyklos pastate įsikūrusi septintus metus gyvuojanti Gorainių bendruomenė. Gorainių mokyklai šiemet sukaktų 95-eri, bet ji nustojo veikti prieš metus. Ant didžiulio akmens pritvirtinta ąžuolo lenta su įsimintinomis Gorainiams datomis: 1614 – 2014. Šiemet sukanka 400 metai kai rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Gorainių vardas. Birbynininkas – bitininkas Su muzikos instrumentu į mokyklos kiemą atskubėjo garsus birbynininkas Kazys Budrys: „Repetuosim. Šventėje koncertuos gorainiškiai“.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo liepos 7 d. inkstų transplantacijos iš gyvo donoro jau atliekamos dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (toliau – VULSK) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau – LSMUL). Inkstą dukrai padovanojo mama Pirmoji Kaune gyvo donoro inksto transplantacija atlikta šių metų liepos 7-ąją – dvidešimtmetei merginai iš Birštono persodintas jos mamos inkstas. Po operacijos praėjus dviem savaitėms, ir dukra, ir mama jaučiasi gerai. Donorė

Šilutės r. savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, organizuojanti tarptautinį ekslibrisų konkursą „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ jau gali pasidžiaugti sulaukusi 30 dailininkų 77 ekslibrisų. Konkursui savo darbus atsiuntė 11 kūrėjų iš Lietuvos ir 19 – iš užsienio šalių: Rumunijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Turkijos, Norvegijos, Makedonijos, Serbijos, Kroatijos. Ekslibrisus dailininkai dedikuoja įžymioms Pamario krašto asmenybėms, įstaigoms, vietovėms, kitiems objektams, kai kurie iš jų – menininkų itin mėgstami, nors yra ir savitų, netikėtų. Džiugu, kad

Ten, kur anksčiau buvo Rusnės autobusų stotelė, dabar įrengtoje poilsio ir informacijos aikštelėje-skvere žydi rožės. Antradienio vakarą vykusioje atidarymo šventėje padėkota visiems, prisidėjusiems gražinant Rusnės miestelį. Rusnės miestelyje esančioje poilsio ir informacijos aikštelėje pastatyta 12 informacinių stalų, mediniai suolai, stendas, pastatyta šiukšliadėžė, o įrengtame gėlyne pasodintos Rusnės geradarių dovanotos 72 rožės. Poilsio ir informacijos aikštelė yra Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ įgyvendintas projektas. „Rusnės salos“ bendruomenės pirmininkas Raimondas Plikšnys kvietė pasidžiaugti ne tik šia, bet nepatingėti aplankyti ir kitas aikšteles. Po

59 proc. – tiek Šilutės rajone per praėjusį pusmetį ištirta nusikalstamų veikų ir nusikaltimų. Paskelbęs šį skaičių ir kriminogeninę situaciją pavadinęs nebloga, trečiadienį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate spaudos konferenciją pradėjo viršininkas Sigitas Mikutavičius. Svaigalų sukeliamos problemos S. Mikutavičius akcentavo, kad didele problema vis dar išlieka vagystės. Jų per praėjusį pusmetį būta įvairiausių – nuo kruopščiai suplanuotų didelės vertės iki paprasčiausių akumuliatorių vagysčių ganyklose. Vagims talkina vogtus daiktus neteisėtai perkantys asmenys ar įmonės. Šilutės PK viršininkas

1749 m. metrikų knygoje Kristijonas Donelaitis savo ranka įrašė: „Mano įpėdini, tegul tavo sūnūs… laiku išmoksta gerai lietuviškai“. Lietuvių literatūros klasiko palinkėjimas kaip priesakas gyvas ir šiandien. Ką tik nuaidėjusios jubiliejinės dainų šventės „Čia – mano namai“ atgarsiai pasiekė ir Šilutę. Į Šilutės bibliotekininkų surengtą renginį „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ suvažiavo mėgėjai teatralai iš visų Lietuvos etnografinių regionų. Ši teatro mėgėjų šventė yra vienas iš F. Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtos ir įgyvendinamos visų metų knygos

Eidamas 69-uosius metus mirė kraštietis, įžymus tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Klaipėdos universiteto profesorius Linas Julijonas Jankus. Tapytojas L. J. Jankus gimė 1946 m. birželio 29 d. Priekulėje, Klaipėdos rajone. Mokyklą pradėjo lankyti Saugose, Šilutės r. – ten jo tėvas buvo paskirtas Vaikų namų ir tuometinės septynmetės mokyklos direktoriumi. Po kelerių metų šeima persikraustė į Švėkšną, vėliau – į Pjaulus, šalia Priekulės. Būsimasis tapytojas baigė Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinę mokyklą, 1964 m. įstojo

Kasmetinėje Saugų seniūnijos šventėje „Po malūno sparnais“ varžėsi žirgų konkūre, krepšinio, tinklinio aikštelėse, amatų kiemelyje liejo žvakes, drožė šaukštus, vijo virves, lipdė iš molio, žaidė senovinis žaidimus, ėjo ratelius, prisiminė senąsias grūdų sėjimo, kūlimo tradicijas, „kepė“ pyragus.   Šišioniškius, žemaičius ir kitokius svetelius, suskubusius iš tolimiausių šalies kampelių į vasara kvepiančią Saugų seniūnijos šventę „Po malūno sparnais“, tarmiškai sveikino lietuvininkė mergelikė Indrė ir žemaitis unkulis Vytautas. Indrė fobeliavo tarme, kuria nuo amžių amžinųjų čia gyvenę žmonės kalbėjo, Vytautas gi, tarme,

48-erių šilutiškis, dziudo treneris Rimvydas Lukošius žino apie karą ne iš knygų ar filmų – 1985-1987 m. 19 mėnesių tarnavo sovietų kariuomenėje Afganistane. Jie ten buvo svetimi. Kulkos atskrisdavo nuo pilkų kalnų, iš kišlako plūkto molio trobelių. Kiekviena diena – gyvybės ir mirties loterija: būti ar nebūti? Rimvydas išsisuko nuo blogiausio – grįžo į namus sveikas, bet anų dienų prisiminimai atgyja vos paliečia nuotraukų albumą, ant kurio viršelio spausdintomis raidėmis rašalu užrašyta: KARINĖS. R. Lukošių į tuometinės TSRS (Tarybų socialistinių

Jau septintą kartą Pašyšių kaimo bendruomenė surengė tradicinę šventę „Pabūkime kartu“. Besiruošdamas šventei kiekvienas bendruomenės narys pasistengė, kad Pašyšiai atrodytų gražesni, tvarkingesni. Kartu dirbo, kartu ir šventė šeštadienį, sulaukę nemažo bičiulių būrio. Šventėje „Pabūkime kartu“ ne tik linksmintasi, bet ir padėkota žmonėms, puoselėjantiems Pašyšius, auginantiems gražias šeimas. Sporto aistruoliai varžėsi tinklinio aikštelėje bei kuris stipresnis, bibliotekoje atidaryta šviesaus atminimo pašyšiškio Vytauto Tribičiaus tapybos darbų paroda. Pašyšiuose netrūksta naujų sutvarkytų erdvių, skirtų bendruomenės ir kaimo svečių laisvalaikiui ir sportui. Šiemet atidaryta

Trečiadienį pagerbti jubiliejinėje Dainų šventėje „Čia – mano namai“ Šilutės kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai, organizacinis komitetas, kiti šventės dalyviai ir organizatoriai, visi palaikiusieji. Šilutės rajono savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje nuskambėjo padėkos žodžiai, prisimintos džiugios šventės akimirkos. Dainų šventėje „Čia – mano namai“ šilutiškių dalyvių delegacija buvo viena iš gausiausių. „Dainų šventė pirmiausia mus sužavėjo savo pavadinimu „Čia – mano namai“, – pasveikino susirinkusius Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė. Ji lyg iš bedugnės kraitės sėmė ir dovanojo gausybę šiltų žodžių bei