Ilgai lauktų darbų pradžia

Pagaliau Šilutėje prasidėjo tai, ko ilgus metus laukė UAB „Šilutės vandenys“ ir seniausios mieste Laisvės alėjos gyventojai. Įgyvendinant projektą „Nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone“ bus atskirta lietaus ir fekalinė kanalizacija. Užbaigus darbus, pagaliau bus galima imtis tvarkyti šio mikrorajono aplinką.

UAB „Šilutės vandenys“ vyriausioji inžinierė Vida Kiaulakienė sakė nesuprantanti, kas ir kodėl prieš pusšimtį metų sumąstė Šilutės Laisvės alėjoje sujungti į vieną lietaus ir fekalijų kanalizacijos sistemas.

Pokyčius stabdė kanalizacijos sistema
Pasak UAB „Šilutės vandenys“ vyriausiosios inžinierės Vidos Kiaulakienės, Laisvės alėja Šilutėje – vienintelis miesto mikrorajonas, kuriame lietaus vandens kanalizacija sujungta su fekaline. Kodėl taip buvo padaryta prieš pusę amžiaus, niekas nežino. Galbūt anksčiau, kai į ekologiją kreipdavo mažiau dėmesio, tai nebuvo labai svarbu, tačiau dabar ši nuotekų sistema kelia nemažai rūpesčių tiek gyventojams, tiek vandens tiekėjams.
Laisvės alėjos aplinką sutvarkyti ruoštasi jau seniai, tačiau nieko nebuvo daroma, kol nebuvo sutvarkyta nuotekų sistema. Kartu su fekalijomis į valymo įrenginius patenkantys lietaus vandenys nešė papildomų nuostolių „Šilutės vandenų“ bendrovei, nes papildomiems vandens kiekiams išvalyti buvo naudojama elektros energija, neigiamos įtakos turėjo biologinių valymo įrenginių bakterijoms. Senos kanalizacijos sistemos dažnai užsikimšdavo, todėl į gyventojų rūsius, o neretai ir į pirmųjų aukštų butus verždavosi nešvarus vanduo.
Atskirti nuotekų srautus planuota seniai, tačiau finansavimo šiems darbams atlikti laukta nuo pat 2007 m., kol pagaliau patvirtinta 2013 m. pabaigoje pateikta paraiška.
UAB „Šilutės vandenys“ vyriausioji inžinierė V. Kiaulakienė sakė, kad nauji vamzdynai nusidrieks spinduliais nuo gyvenamųjų daugiabučių namų iki ties krepšinio aikštele įrengtos požeminės siurblinės. Projektą numatyta įgyvendinti iki kitų metų gegužės. Generalinis rangovas – UAB „Kvėdarna“ iš Šilalės rajono, tačiau pagrindinius statybos darbus atliks šilutiškių UAB „Stamela“, techninę įrangą montuos UAB „August ir KO“ iš Vilniaus. Vamzdynus paklos per kelis mėnesius, tik neaišku, kada bus atgabenta požeminė siurblinė, kurią gamina Vokietijoje. Kai ji bus sumontuota, apie tai liudys tik tvorele aptverta elektros energijos skirstymo dėžė. Baigus šiuos darbus, pagaliau bus imtasi šio mikrorajono aplinkos – numatoma tvarkyti kiemus, šaligatvius, įrengti daugiau vietos automobiliams statyti.

Laisvės alėjoje prasidėjo pirmieji kanalizacijos sistemos renovacijos darbai.

Darbų – už 6 mln. Lt
Projektas apima nuotekų infrastruktūros plėtrą Katyčių, Usėnų ir Usėnų seniūnijos Žemaitkiemio kaimus. Ten bus įrengta nuotekų kanalizacija ir valymo įrenginiai. Šilutėje bus paklota 0,9 km, Katyčiuose – 7,3, Usėnuose – 5,9, Žemaitkiemyje 3,9 km kanalizacijos sistemų. Projektui įgyvendinti skirta beveik 7 mln. Lt.
Brangiausiai kainuos nutiesti naujus kanalizacijos tinklus – apie 6,2 mln. Lt. 84 proc. reikiamos sumos gauta iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų paramos programos, 9,9 proc. iš valstybės biudžeto skyrė Aplinkos ministerija, o likusius apie 5,7 proc. lėšų investuos UAB „Šilutės vandenys“. Skirtingai nei įgyvendinant daugumą didelių projektų, įmonė šį kartą planuoja išsiversti net neimdama paskolos. Struktūrinės paramos lėšomis pagal 2007-2013 metų investicinę programą įgyvendinamą projektą parengė UAB „Arionex“ iš Kauno.
Miesto patogumai į kaimą
Tuo tarpu Katyčiuose, Usėnuose ir Žemaitkiemyje pagal projektą „Nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone“, kaip jau padaryta Šilutėje ir nemažoje dalyje seniūnijų, 95 proc. šių kaimų gyventojų galės naudotis centralizuota nuotekų šalinimo sistema. Nebereikės naudoti nuotekų, kurias laikas nuo laiko reikia išvežti, kaupimo talpų. Kaimo gyventojai galės naudotis miestietiškais patogumais, o kartu mažiau bus teršiama gamta, nes pasitaikydavo atvejų, kai nuotekos iš gyventojų talpų patekdavo į aplinką. Nuotekoms valyti bus pastatyti LR ir ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys valymo įrenginiai.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite