Ilgai lauktų darbų pradžia

Pagaliau Šilutėje prasidėjo tai, ko ilgus metus laukė UAB „Šilutės vandenys“ ir seniausios mieste Laisvės alėjos gyventojai. Įgyvendinant projektą „Nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone“ bus atskirta lietaus ir fekalinė kanalizacija. Užbaigus darbus, pagaliau bus galima imtis tvarkyti šio mikrorajono aplinką.

UAB „Šilutės vandenys“ vyriausioji inžinierė Vida Kiaulakienė sakė nesuprantanti, kas ir kodėl prieš pusšimtį metų sumąstė Šilutės Laisvės alėjoje sujungti į vieną lietaus ir fekalijų kanalizacijos sistemas.

Pokyčius stabdė kanalizacijos sistema
Pasak UAB „Šilutės vandenys“ vyriausiosios inžinierės Vidos Kiaulakienės, Laisvės alėja Šilutėje – vienintelis miesto mikrorajonas, kuriame lietaus vandens kanalizacija sujungta su fekaline. Kodėl taip buvo padaryta prieš pusę amžiaus, niekas nežino. Galbūt anksčiau, kai į ekologiją kreipdavo mažiau dėmesio, tai nebuvo labai svarbu, tačiau dabar ši nuotekų sistema kelia nemažai rūpesčių tiek gyventojams, tiek vandens tiekėjams.
Laisvės alėjos aplinką sutvarkyti ruoštasi jau seniai, tačiau nieko nebuvo daroma, kol nebuvo sutvarkyta nuotekų sistema. Kartu su fekalijomis į valymo įrenginius patenkantys lietaus vandenys nešė papildomų nuostolių „Šilutės vandenų“ bendrovei, nes papildomiems vandens kiekiams išvalyti buvo naudojama elektros energija, neigiamos įtakos turėjo biologinių valymo įrenginių bakterijoms. Senos kanalizacijos sistemos dažnai užsikimšdavo, todėl į gyventojų rūsius, o neretai ir į pirmųjų aukštų butus verždavosi nešvarus vanduo.
Atskirti nuotekų srautus planuota seniai, tačiau finansavimo šiems darbams atlikti laukta nuo pat 2007 m., kol pagaliau patvirtinta 2013 m. pabaigoje pateikta paraiška.
UAB „Šilutės vandenys“ vyriausioji inžinierė V. Kiaulakienė sakė, kad nauji vamzdynai nusidrieks spinduliais nuo gyvenamųjų daugiabučių namų iki ties krepšinio aikštele įrengtos požeminės siurblinės. Projektą numatyta įgyvendinti iki kitų metų gegužės. Generalinis rangovas – UAB „Kvėdarna“ iš Šilalės rajono, tačiau pagrindinius statybos darbus atliks šilutiškių UAB „Stamela“, techninę įrangą montuos UAB „August ir KO“ iš Vilniaus. Vamzdynus paklos per kelis mėnesius, tik neaišku, kada bus atgabenta požeminė siurblinė, kurią gamina Vokietijoje. Kai ji bus sumontuota, apie tai liudys tik tvorele aptverta elektros energijos skirstymo dėžė. Baigus šiuos darbus, pagaliau bus imtasi šio mikrorajono aplinkos – numatoma tvarkyti kiemus, šaligatvius, įrengti daugiau vietos automobiliams statyti.

Laisvės alėjoje prasidėjo pirmieji kanalizacijos sistemos renovacijos darbai.

Darbų – už 6 mln. Lt
Projektas apima nuotekų infrastruktūros plėtrą Katyčių, Usėnų ir Usėnų seniūnijos Žemaitkiemio kaimus. Ten bus įrengta nuotekų kanalizacija ir valymo įrenginiai. Šilutėje bus paklota 0,9 km, Katyčiuose – 7,3, Usėnuose – 5,9, Žemaitkiemyje 3,9 km kanalizacijos sistemų. Projektui įgyvendinti skirta beveik 7 mln. Lt.
Brangiausiai kainuos nutiesti naujus kanalizacijos tinklus – apie 6,2 mln. Lt. 84 proc. reikiamos sumos gauta iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų paramos programos, 9,9 proc. iš valstybės biudžeto skyrė Aplinkos ministerija, o likusius apie 5,7 proc. lėšų investuos UAB „Šilutės vandenys“. Skirtingai nei įgyvendinant daugumą didelių projektų, įmonė šį kartą planuoja išsiversti net neimdama paskolos. Struktūrinės paramos lėšomis pagal 2007-2013 metų investicinę programą įgyvendinamą projektą parengė UAB „Arionex“ iš Kauno.
Miesto patogumai į kaimą
Tuo tarpu Katyčiuose, Usėnuose ir Žemaitkiemyje pagal projektą „Nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone“, kaip jau padaryta Šilutėje ir nemažoje dalyje seniūnijų, 95 proc. šių kaimų gyventojų galės naudotis centralizuota nuotekų šalinimo sistema. Nebereikės naudoti nuotekų, kurias laikas nuo laiko reikia išvežti, kaupimo talpų. Kaimo gyventojai galės naudotis miestietiškais patogumais, o kartu mažiau bus teršiama gamta, nes pasitaikydavo atvejų, kai nuotekos iš gyventojų talpų patekdavo į aplinką. Nuotekoms valyti bus pastatyti LR ir ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys valymo įrenginiai.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite