Dešimtą kartą nuskambėjo Juknaičių seniūnijos šventė „Visada jauni“. Šventės svečiai dešimtą kartą galėjo pasidžiaugti juknaitiškių gebėjimu išlikti jaunais, kurti ir puoselėti gyvenvietę-parką, skulptūras, sukurtas garsaus ir Juknaičiams brangaus skulptoriaus S. Kuzmos bei kitas vertybes. Juknaičiuose netrūksta jaunimo ir vaikų.

Šventės vėliavą vežimaityje atlydėjo raiteliai.

Juknaitiškiai meldėsi už Juknaičius, giesmėmis garbino K. Donelaitį, prisiminė pro Juknaičius nutiesto geležinkelio ir šio kaimo geležinkelio stoties istoriją, kitas Juknaičiams svarbias datas. Krepšinio ir tinklinio aikštelėse varžėsi sporto aistruoliai, netrūko smalsuolių įspūdingoje Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos atvežtoje parodoje.
Šventė prasidėjo, kai iškilmingai vežimaityje. Lydint raiteliams buvo atvežta ir pakelta Juknaičių vėliava. Paminėti Šeimų metai, paskelbtos seniūnijos „Europietiškiausia“ ir „Darniausia“ šeimos, apdovanoti gražinantys savo sodybas, daugiabučių namų aplinką.
Kaimo žadintuvai ir kiemo gražuolės
Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijai vadovaujantis Artūras Kundrotas surengė 16 skirtingų veislių paukščių parodą: bramų, bantamų, kochinchinų, viandotų, fryzų ir kitokių įmantrių pavadinimų vištų, gaidžių. Buvo ir ančių – Indijos bėgikių, kurios smalsuolių dėmesį traukė ne tik ilgais kaklais, bet ir vaikščiojančios grupele lyg koks pingvinų pulkelis.
Pasak A. Kundroto, tokios parodos kaimuose labai reikalingos, mat po kiekvieną kaimo sodybos kiemą galėtų vaikštinėti ne vien įprastos vištos, kurios kiaušinius deda tik kelerius metus, bet ir šie skardžiabalsiai gaidžiai (lyg kokie žadintuvai) ir ypač spalvingos vištaitės.
Juknaitiškiai ne vien smalsavo, bet ir pirko. Pirmasis į pirkėjo krepšį nukeliavo bramų veislės gaidys. Dekoratyvinių paukščių buvo galima gauti už 50-70 Lt, o už 100 litų galėjai ir porelę įsigyti. Pasak A. Kundroto, geriausia turėti šeimyną: gaidį ir kelias vištaites. Šventės dalyviai domėjosi, ar tie rinktiniai paukščiai peri, ar jie kasa gėles, daržus, ar jų valgoma jų mėsa, ką jie lesa…
A. Kundrotas nuramino, kad šios kiemo gražuolės nėra išrankios – lesa tą patį, ką ir kiti naminiai paukščiai, kiaušinius deda net ilgiau negu įprastos vištos, ir mėsa esanti skani. Pirmą kartą į Pamario kraštą atvykęs trakiškis Arvydas Valatka, pasakojo, kad hobis auginti gražius paukščius jį užvaldė atsitiktinai, kai draugai padovanojo porelę mažųjų vištelių. Besidomintiems paukščiais jis pasakoja išsamiai, atskleisdamas net jų charakterį. Pavyzdžiui, Indijos antys bėgikės yra labai bendruomeniškos – visur vaikšto būrius…
Alvydo Jurkaus žuvienė
„Užsukite į mūsų kiemelį paragauti šišioniškos žuvienės“, – šūktelėjo juknaitiškė Laima. Žuvienę iš Juknaičių tvenkinyje sugautos žuvies virė šišioniškis Alvydas Jurkus.
„Gimiau ir augau šiame krašte, Šilininkuose, į žvejybą eidavau su šviesios atminties Ervinu Prūsu. Žinau, kad šišioniškiai ne tik žvejojo, bet ir karves laikė, tai ir žuvienė buvo balinama“, – pasakojo žuvienės virėjas, atskleisdamas paslaptį, kodėl katile tiek daug tirščių ir mažai skystimo. Pasirodo, šišioniškiai šį viralą vadino „žuvienė su trumpa sriuba“.
Juknaičių garbės knygon
Šventės dalyvius pasveikino Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas, Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, kiti šventės svečiai. Į Juknaičių garbės knygą įrašytos šviesios atminties mokyklos direktoriaus Stasio Freitako, bendruomenės slaugytojos Lenos Šaulienės, Juknaičių vyresniųjų žmonių šokių kolektyvo „Juknaičiai“ šokėjų ir jų vadovės pavardės: Loreta Margarita Černeckienė, Birutė ir Vytautas Verbai, Rasa ir Rimas Gailiai, Dalia ir Algirdas Bagdonai, Lijana Šerpytienė, Sigitas Černeckis, Ingrida ir Arūnas Petkeliai, Rita ir Rolandas Mažeikos, Jolanta ir Gediminas Lapinskai, Jovita ir Tomas Jankauskai.
Padėkos tvarkingiausiems
Seniūnijos padėkos ir dovana – tulpmedis, šventės rėmėjų dovanos įteiktos puošiantiems savo sodybas ir daugiabučių kiemus. Gražiausiai tvarkoma sodyba pripažinta tarvydiškių Vandos Grygalienės ir Juozo Bajorino. Jiems įteikta medinė lenta „Gražiausiai tvarkoma sodyba 2014“, tulpmedis ir Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos įsteigtas prizas veisliniai vištaitė ir gaidelis. Antroji vieta – Pašyšių kaimo gyventojams Almai ir Kęstui Gudams, trečioji – juknaitiškiams Rasai ir Gintautui Vaičiuliams. Gražiausiai tvarkomu daugiabučiu pripažintas Pašyšių kaimo daugiabutis Sodų g. 1. Laimėtojams įteiktos seniūnijos padėkos bei šventės rėmėjų: Juknaičių bendruomenės, Seimo nario Artūro Skardžiaus, UAB „Žibai“įsteigti prizai.
Darnioms šeimoms
Juknaičių garbės piliečio Zigmanto Dokšo iniciatyva Juknaičiuose jau 11 kartą išrenkama „Europietiškiausia“ šeima, konkurso „Duona ir grožis iš vienų rankų” laimėtoja. Konkursą laimėjusiems juknaitiškiams Dangyrai ir Alfredui Gaubiams savo įsteigtą prizą ir 100 eurų premiją įteikė į šventę atvykęs Z. Dokšas.
Pasveikinta darniausia daugiavaikė Daivos ir Vaclovo Degučių šeima. Prizą įteikė šios nominacijos steigėjai Violeta ir Alvidas Šimelioniai.
Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis pasidžiaugė, kad jam Juknaičiai visada buvo ir yra vienas iš gražiausių Lietuvos miestelių. Jis įteikė Seimo padėkas penkioms Juknaičių seniūnijos darnioms šeimoms.
Geležinkelio stotyje nebelūkuriuoja keleiviai
Vakarop suliepsnojo šventės laužas, kurį įžiebė Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas ir bendruomenės pirmininkė Laima Barkauskienė. Žiūrovai negailėjo plojimų meno kolektyvams. Juknaitiškis Vaclovas Balčius, pasidžiaugęs šventės šurmuliu, išskubėjo į savo namus. Prieš 35 metus jis apsigyveno buvusiame Juknaičių geležinkelio stoties pastate. Tuo laiku stočiai priklausė tik nedidelė keleivių salė ir kasa, o kitose namo patalpose gyveno žmonės. Vaclovas prižiūrėdavo Juknaičių ir Šilutės stočių aplinką. Pamena, kad anksčiau stotis buvo „gyva“, juknaitiškiai traukinuku važiuodavo į Šilutę, Klaipėdą, Pagėgius.
„Dabar visi važiuoja automobiliais, o traukiniams pritrūko keleivių, todėl pro šalį dunda tik krovininiai“, – sakė Vaclovas, į burną berdamas raudonas aviečių uogas. Jo sodelyje jos sunoksta kasmet, o štai traukinukas su keleiviais nebekursuoja.
Geležinkelio, kuriuo dardėdavo keleiviai, pradžią primins akmenyje iškaltas įrašas. Akmenį gyvenvietės poilsio zonoje netoli tvenkinio atidengė šventės pradžioje.
Istorija
Atidengiant akmenį su įrašu lentelėje, Salos etnokultūros ir informacijos centro darbuotoja Rasa Vaičiulienė perskaitė ištrauką iš Johano Zembrickio ir Artūro Bitenso knygos „Šilokarčemos apskrities istorija“ apie geležinkelio ties Juknaičiais pradžią. Knygoje, kurią juknaitiškiai gavo iš Šilutės muziejaus, rašoma, „…kad būtų lengviau pervežti prekes iš Klaipėdos į Tilžę, šių miestų pirkliai siekė, kad tarp šių miestų būtų nutiesta geležinkelio linija. Kai 1860 m. pradėtas eksploatuoti Rytų geležinkelis iki Eitkūnų, o anglų bendrovė nutiesė privatų geležinkelį Įsrutis – Tilžė, Klaipėdos ir Tilžės miestų delegacijos ne kartą šiuo klausimu buvo nuvykusios pas Prūsijos valdžią. Pasibaigus Prūsijos-Prancūzijos karui (1870-1871 m.), vasario mėnesį, Klaipėdos, Šilutės ir Tilžės apskritys pakartotiniais nutarimais galutinai patvirtino nemokamą žemės ruožų statybai skyrimą.
1871 m. buvo parengtas statybos planas, kuris pateiktas gruodžio 9 d. kartu su 5 800 000 talerių statybos sąmata (taleris – Vokietijoje vartota 29,232 g sidabro moneta, cirkuliavusi 1518-1907 metais). 1872 metų pavasarį geležinkelio linija buvo pradėta tiesti, o 1875 m. Liepos 1-ąją geležinkelio linija Klaipėda – Pagėgiai buvo perduota naudoti.
1875 m. Spalio 1 d. užbaigus statyti geležinkelio tiltą per Nemuną ties Tilže, užbaigti ir visos geležinkelio linijos Klaipėda – Tilžė tiesimo darbai. Šilutės apskrityje geležinkelio atkarpa tęsėsi 30 km. Tiesiant geležinkelį pastatytas akmeninis penkių arkų tiltas per Šyšą ir metalinis tiltas per Tenenį. Bendros geležinkelio ir tiltų statybos išlaidos sudarė 7 250 000 talerių.
Geležinkeliui tiesti labai trūko darbininkų. Nedidelė dalis potencialių darbininkų, neturėjusių žemės nuosavybės ir vadintų „liuosininkais“, jau buvo užimti karaliaus Vilhelmo kanalo statyboje arba kasdami gintarą Juodkrantėje. Todėl pasitelkta darbo jėgos iš Vakarų Prūsijos bei Pomeranijos (istorinė sritis Baltijos jūros pietinėje pakrantėje, dabartinėje Šiaurės Rytų Vokietijoje), o dirbantiesiems gerokai pakelti atlyginimai. Kadangi apskrities valdyba davė nemokamai žemės geležinkeliui tiesti apskrities teritorijoje, tai gavo sustojimo vietas Juknaičiuose ir Kukoraičiuose bei geležinkelio stotį Šilutėje“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Darniausia daugiavaikė – Daivos ir Vaclovo Degučių šeima.

Lentelė ant akmens nuo šiol skelbia apie nutiestą geležinkelio liniją Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai prieš 140 metų.

Žuvienę virė ir svečius vaišino Alvydas Jurkus.

Šventėje „Visada jauni“.

Juknaičių vyresniųjų žmonių šokių kolektyvo narių pavardės įrašytos Juknaičių garbės knygoje.

Gražiausiai sodybą puoselėjantiems tarvydiškiams Vandai Grygalienei ir Juozui Bajorinui įteiktos seniūnijos ir šventės rėmėjų dovanos.

Liepsnojo šventinis laužas.

Seimo vicepirmininkas K. Komskis įteikė padėkas ir atminimo dovanas šioms Juknaičių seniūnijos šeimoms.

Juknaičių garbės knygoje pasirašė bendrosios praktikos slaugytoja Lena Šaulienė.

„Europietiškiausia“ pripažinta juknaitiškių Dangyros ir Alfredo Gaubių šeima.

Juknaičių garbės pilietis Zigmantas Dokšas ir Benedikta Dokšienė.