Gamtos saugotojai bandys užsidirbti skatindami turizmą

Pasak Nemuno deltos regioninio parko direkcijos direktoriaus Vaido Pavilonio, pasikeitus Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos politikai, bus bandoma patiems užsidirbti lėšų ir gerinti sąlygas turizmui. Pradedama rengti naujas poilsiavietes, steigti lankytojų centrus, siūlomi turistiniai maršrutai.

Anot Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Vaido Pavilonio, didžiausią rūpestį statant naują lankytojų centrą kelia trumpas darbų atlikimo terminas – kol kas klojami tik pamatai.

Rusnėje – lankytojų centras
„Keičiasi Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos politika. Anksčia valstybės tarnyboje nebuvo galima uždirbti lėšų, įstaigos buvo išlaikomos tik iš biudžeto. Dabar požiūris pasikeitė. Leidžiama užsidirbti lėšų, kurios būtų naudojamos infrastruktūrai, technikai atnaujinti. Nors apribojimų – daug, tačiau tai, kad leidžiama užsidirbti, labai gerai“, – sakė Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis.
Visoje Lietuvoje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba steigia lankytojų centrų tinklą. Toks jau veikia Rambyno regioniniame parke, netrukus atsiras Rusnėje, Kuršmarių g. 13 ir Pagramančio regioniniame parke (Šilalės ir Tauragės rajonų teritorijoje).
Lankytojų centras Rusnėje bus pradėtas statyti plyname lauke. Jau kitąmet ten turėtų atsirasti administracinės ir ūkinės patalpos, ekspozicijų ir konferencijų salės. Darbai turėtų būti užbaigti iki kitų metų balandžio., tad V. Pavilonis ne be reikalo labai susirūpinęs, kaip suspėti viską padaryti laiku. UAB „Žibai“ statybininkai dar tik pradėjo kloti pamatus.
„Didžiausia problema – terminai. Lėšų gavome iš paskutinių 2007-2013 m. ES paramos etapų. Turime labai pasistengti, kad laiku spėtume įsisavinti tuos 2,5 milijono projektui vykdyti skirtų litų“, – dalijosi rūpesčiais regioninio parko direktorius.
Kol kas didžiausias rūpestis – laiku atlikti statybos darbus, vėliau reikės formuoti darbuotojų kolektyvą, organizuoti jo veiklą.

Taip turėtų atrodyti naujasis Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centras.

Ne tik drausti, bet ir padėti
Anot V. Pavilonio, saugomose teritorijose galioja daug draudimų, tačiau drausti lengviausia, o žmonės teiraujasi, kur Nemuno deltos regioniniame parke galima pailsėti, atvykus išsikelti kepsnių, nekenkiant gamtai.
Siekiant sudaryti sąlygas poilsiui kartu su asociacija „Lamatos žemė“ saugomose teritorijose planuojama įrenti 6 poilsio aikšteles. Jose bus laužavietės, lauko tualetai, specialūs židiniai, pavėsinės. Tokia aikštelė bus ir Rusnėje, Pakalnės kaime, prie Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro.
Stengiantis pritraukti lankytojų, aktyviai bendradarbiaujama su bendruomenėmis, asociacijomis, turizmo centrais, verslininkais. Parengtas specialus 5-6 val. edukacinis kelias, kurį įveikdami turistai susipažins su gamtos, istorinėmis ir kitokiomis vietos vertybėmis, o maršruto pabaigoje pasivaišins žuviene. Šioje edukacinėje programoje lankytojai susipažins su žolininkais Baužais, pamatys, kaip žuvį rūko Jurijus Belokopytovas, kaip laivus stato Simas Knapkis, o stogus nendrėmis dengia Alfonsas Demereckas.
Visi šie žmonės gali naudotis pernai įsteigtu Nemuno deltos regioninio parko produkto ženklu, kuris garantuoja, kad juo pažymėti gaminiai yra geros išskirtinės kokybės.

Nemuno deltos regioninis parkas gali suteikti produkto ženklą, garantuojantį juo pažymėtos produkcijos kokybę ir išskirtinumą.

Neaiškus „Brazausko vilos“ likimas
Kol kas galutinai neapsispręsta, ką daryti su dabartiniu Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centru, esančiu Pakalnės kaime, kurį vietiniai labiau žino „Brazausko vilos“ vardu. Per laiką senas pastatas nusidėvėjo. Jį reikėtų atnaujinti, nusprendus, ką jame daryti. Kad bendradarbiaujant su „Lamatos žeme“ bus sutvarkyta poilsiavietė, jau aišku. Atnaujinus patį pastatą, jo antrajame aukšte buvo planuota įrengti 6 kambarių viešbutėlį, o apačioje organizuoti vaikų stovyklas. Tačiau Rusnėje uždarius valgyklą, iškilo klausimas, kaip vaikus maitinti, nes pats Nemuno deltos regioninis parkas licencijos maitinimo paslaugoms teikti neturi.
Svarstyta ir apie ekspozicijos Ernstui Vilhelmui Berbomui kūrimą senajame lankytojų centre. Pasak V. Pavilonio, nemažai medžiagos apie E. Berbomą turi surinkęs jis pats, nemažai jos turi Šilutės politikas ir verslininkas Šarūnas Laužikas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite