Gamtos saugotojai bandys užsidirbti skatindami turizmą

Pasak Nemuno deltos regioninio parko direkcijos direktoriaus Vaido Pavilonio, pasikeitus Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos politikai, bus bandoma patiems užsidirbti lėšų ir gerinti sąlygas turizmui. Pradedama rengti naujas poilsiavietes, steigti lankytojų centrus, siūlomi turistiniai maršrutai.

Anot Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Vaido Pavilonio, didžiausią rūpestį statant naują lankytojų centrą kelia trumpas darbų atlikimo terminas – kol kas klojami tik pamatai.

Rusnėje – lankytojų centras
„Keičiasi Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos politika. Anksčia valstybės tarnyboje nebuvo galima uždirbti lėšų, įstaigos buvo išlaikomos tik iš biudžeto. Dabar požiūris pasikeitė. Leidžiama užsidirbti lėšų, kurios būtų naudojamos infrastruktūrai, technikai atnaujinti. Nors apribojimų – daug, tačiau tai, kad leidžiama užsidirbti, labai gerai“, – sakė Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis.
Visoje Lietuvoje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba steigia lankytojų centrų tinklą. Toks jau veikia Rambyno regioniniame parke, netrukus atsiras Rusnėje, Kuršmarių g. 13 ir Pagramančio regioniniame parke (Šilalės ir Tauragės rajonų teritorijoje).
Lankytojų centras Rusnėje bus pradėtas statyti plyname lauke. Jau kitąmet ten turėtų atsirasti administracinės ir ūkinės patalpos, ekspozicijų ir konferencijų salės. Darbai turėtų būti užbaigti iki kitų metų balandžio., tad V. Pavilonis ne be reikalo labai susirūpinęs, kaip suspėti viską padaryti laiku. UAB „Žibai“ statybininkai dar tik pradėjo kloti pamatus.
„Didžiausia problema – terminai. Lėšų gavome iš paskutinių 2007-2013 m. ES paramos etapų. Turime labai pasistengti, kad laiku spėtume įsisavinti tuos 2,5 milijono projektui vykdyti skirtų litų“, – dalijosi rūpesčiais regioninio parko direktorius.
Kol kas didžiausias rūpestis – laiku atlikti statybos darbus, vėliau reikės formuoti darbuotojų kolektyvą, organizuoti jo veiklą.

Taip turėtų atrodyti naujasis Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centras.

Ne tik drausti, bet ir padėti
Anot V. Pavilonio, saugomose teritorijose galioja daug draudimų, tačiau drausti lengviausia, o žmonės teiraujasi, kur Nemuno deltos regioniniame parke galima pailsėti, atvykus išsikelti kepsnių, nekenkiant gamtai.
Siekiant sudaryti sąlygas poilsiui kartu su asociacija „Lamatos žemė“ saugomose teritorijose planuojama įrenti 6 poilsio aikšteles. Jose bus laužavietės, lauko tualetai, specialūs židiniai, pavėsinės. Tokia aikštelė bus ir Rusnėje, Pakalnės kaime, prie Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro.
Stengiantis pritraukti lankytojų, aktyviai bendradarbiaujama su bendruomenėmis, asociacijomis, turizmo centrais, verslininkais. Parengtas specialus 5-6 val. edukacinis kelias, kurį įveikdami turistai susipažins su gamtos, istorinėmis ir kitokiomis vietos vertybėmis, o maršruto pabaigoje pasivaišins žuviene. Šioje edukacinėje programoje lankytojai susipažins su žolininkais Baužais, pamatys, kaip žuvį rūko Jurijus Belokopytovas, kaip laivus stato Simas Knapkis, o stogus nendrėmis dengia Alfonsas Demereckas.
Visi šie žmonės gali naudotis pernai įsteigtu Nemuno deltos regioninio parko produkto ženklu, kuris garantuoja, kad juo pažymėti gaminiai yra geros išskirtinės kokybės.

Nemuno deltos regioninis parkas gali suteikti produkto ženklą, garantuojantį juo pažymėtos produkcijos kokybę ir išskirtinumą.

Neaiškus „Brazausko vilos“ likimas
Kol kas galutinai neapsispręsta, ką daryti su dabartiniu Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centru, esančiu Pakalnės kaime, kurį vietiniai labiau žino „Brazausko vilos“ vardu. Per laiką senas pastatas nusidėvėjo. Jį reikėtų atnaujinti, nusprendus, ką jame daryti. Kad bendradarbiaujant su „Lamatos žeme“ bus sutvarkyta poilsiavietė, jau aišku. Atnaujinus patį pastatą, jo antrajame aukšte buvo planuota įrengti 6 kambarių viešbutėlį, o apačioje organizuoti vaikų stovyklas. Tačiau Rusnėje uždarius valgyklą, iškilo klausimas, kaip vaikus maitinti, nes pats Nemuno deltos regioninis parkas licencijos maitinimo paslaugoms teikti neturi.
Svarstyta ir apie ekspozicijos Ernstui Vilhelmui Berbomui kūrimą senajame lankytojų centre. Pasak V. Pavilonio, nemažai medžiagos apie E. Berbomą turi surinkęs jis pats, nemažai jos turi Šilutės politikas ir verslininkas Šarūnas Laužikas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite