Tolygi ir tvari plėtra visoje Lietuvos teritorijoje, nedideli regionų plėtros netolygumai ir maži gyvenimo šalies miestuose ir kaimuose kokybės skirtumai. Toks yra nacionalinės regioninės politikos siekis, kuris realizuojamas pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Kokios perspektyvos atskirų regionų laukia ateityje?

Lėšų – 1,5 karto daugiau
Šiemet prasidėjo naujas 2014-2020 metų ES paramos laikotarpis – per ateinančius septynerius metus nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti bus skirta beveik 3,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo skirta 2007-2013 m.
Naujos finansinės perspektyvos lėšų investavimui bus naudojami ne tik jau pažįstami ir pasiteisinę instrumentai, bet ir kelios naujos iniciatyvos. Viena jų – integruotosios teritorinės investicijos (ITI). Ši metodika leidžia per integruotas teritorijų vystymo programas kompleksiškai spręsti socialines (nedarbas, migracija, socialinė atskirtis), ekonomines (neefektyvus, nesubalansuotas ūkis), aplinkosaugines (oro, grunto, vandens ir vizualinė tarša) ir klimato kaitos problemas, derinti viešąsias, privačias investicijas ir bendruomenines iniciatyvas.
Didžiuosiuose mietuose
ITI metodais paremtas investavimas bus panaudotas penkių didžiųjų miestų savivaldybių tarybų atrinktose tikslinėse teritorijose – po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tipinis tokios tikslinės teritorijos dydis – apie 35 tūkst. gyventojų. Šioms 7 tikslinėms teritorijoms plėtoti 2014-2020 m. numatoma skirti 478 mln. litų.
Vidutiniuose ir mažuose miestuose
Ta pati metodika bus taikoma ir mažuose bei vidutiniuose miestuose – savivaldybių centruose ir miestuose, kuriuose gyvena per 6000 gyventojų. Šioje miestų grupėje yra atrinkti 23 miestai (tikslinės teritorijos), kurie 2014-2020 m. sulauks 382 mln. Lt ES paramos, administruojamos per Vidaus reikalų ministeriją.
„Nustatant kriterijus buvo atliktas didelis analitinis darbas. Mes įvertinome visų 54 miestų, kurie priskiriami šiai grupei, demografinius, ekonominius ir socialinius rodiklius ir pagal juos nustatėme kiekvieno miesto indeksą. Tie miestai, kurių indeksas viršija visos grupės vidutinį balą, ir yra pripažinti tikslinėmis teritorijomis.
Tai miestai, kuriuose sparčiau negu visoje grupėje mažėjo gyventojų (2001-2014 m.), steigėsi mažiau įmonių (2011-2013 m.), o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje“, – sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Taip pat buvo nuspręsta į indeksavimą neįtraukti tų 20 miestų, kurie 2007-2013 m. laikotarpiu buvo pripažinti probleminėmis teritorijomis ir plėtotinais regioniniais centrais, nes šie miestai jau yra gavę reikšmingą paramą infrastruktūrai ir šiuo metu jiems keliami kitokie plėtros tikslai. Projektams užbaigti iš naujojo periodo Europos Sąjungos struktūrinė paramos bus papildomai skirta apie 40 mln. Lt.
Tikslinių teritorijų atrankos kriterijai buvo derinti su visomis regioninėmis plėtros tarybomis. 2013 lapkričio 19 d. jiems pritarė Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kurią sudaro regionų plėtros tarybų, ministerijų ir socialinių partnerių atstovai.
Tikslinėms teritorijoms didžiuosiuose, vidutiniuose ir mažuosiuose miestuose rengiamos integruotos plėtros programos, apimančios tikslinę Vidaus reikalų ministerijos paramą (apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversijai, viešosioms erdvėms atgaivinti, verslo plėtrai pritaikyti, gyvenamajai aplinkai gerinti) ir kitų ministerijų priemones.
Miesteliams ir gyvenvietėms – 165 mln. litų investicijų
Numatytos 165 mln. Lt investicijos ir į mažesnes tikslines teritorijas (mažiausi miestai, miesteliai ir kaimai, kuriuose gyvena nuo 1000 iki 6000 gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus). Šias tikslines teritorijas išskirs regionų plėtros tarybos pagal savo nustatytus kriterijus. Jų plėtros priemonės bus įgyvendinamos pagal regionų plėtros planus.
Investavus litą, grįžta du
2007-2013 metais vykdytoje regioninėje politikoje tikslinėmis teritorijomis buvo pripažinti 7 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas) ir 14 probleminių teritorijų (savivaldybių). Šiose teritorijose buvo plėtojama infrastruktūra, gerinama gyvenamoji ir investicinė aplinka, renovuojami daugiabučiai namai, plėtojamas socialinis būstas. Parama buvo skirta ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešųjų erdvių plėtrai – poilsio, laisvalaikio, kultūros ir sporto infrastruktūrai atnaujinti.
1566 projektai jau užbaigti, jų rezultatai akivaizdūs: atnaujintos 46 viešosios erdvės, renovuoti 203 viešieji pastatai ir 88 daugiabučiai gyvenamieji namai (262 atnaujinami), rekonstruota arba nutiesta 238 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. 120 ikimokyklinio ugdymo įstaigų suremontuotos patalpos, atnaujinti baldai ir įranga. 106 kaimo vietovėse bei miesteliuose sutvarkytos viešosios erdvės (aikštės, skverai, pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, gatvės ir pan.).
Dėl ES investicijų tikslinėse teritorijose sukurta ar išsaugota 12-15 tūkst. darbo vietų, sutvarkytuose turistiniuose objektuose jau apsilankė 1,2 mln. turistų. Šiuo metu vis dar įgyvendinami 825 regioniniai projektai.
Specialistų atliktas ES struktūrinės paramos poveikio vietinei ir urbanistinei plėtrai vertinimas rodo, kad minėtosios priemonės 1,8 proc. padidino Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir 1,5 proc. Šalyje sumažino nedarbo lygį. Tikslinėse teritorijose minėtasis efektas yra apie 15-20 proc. didesnis. Makroekonominio modeliavimo rezultatai byloja, kad į vietos ekonomiką investuotas 1 litas per BVP grąžina beveik 2 litus.

Pagal Vidaus
reikalų ministerijos informaciją