Kasmetinėje Saugų seniūnijos šventėje „Po malūno sparnais“ varžėsi žirgų konkūre, krepšinio, tinklinio aikštelėse, amatų kiemelyje liejo žvakes, drožė šaukštus, vijo virves, lipdė iš molio, žaidė senovinis žaidimus, ėjo ratelius, prisiminė senąsias grūdų sėjimo, kūlimo tradicijas, „kepė“ pyragus.

Pagerbtos gražiausios, sportiškiausios šeimos.

Šišioniškius, žemaičius ir kitokius svetelius, suskubusius iš tolimiausių šalies kampelių į vasara kvepiančią Saugų seniūnijos šventę „Po malūno sparnais“, tarmiškai sveikino lietuvininkė mergelikė Indrė ir žemaitis unkulis Vytautas. Indrė fobeliavo tarme, kuria nuo amžių amžinųjų čia gyvenę žmonės kalbėjo, Vytautas gi, tarme, kuria rokuojasi šiandieniniai saugiškiai.
Šiųmetę šventę saugiškiai skyrė pyragams. Tėvai su vaikais, seneliai su anūkais – visi kaip viena graži šeima vasaros šventėje žaismingai keliavo pyrago keliu: sėjo, kūlė, sijojo, kepė ir vaišinosi pyragais, šišioniškių pomeliais vadintais.
Ko reikia pyragui iškepti?
Kad galėtum pyragą iškepti, pirmiausia reikia javą pasėti. Unkulis Vytautas porino, kad tik patyręs žemdirbys išmano, kokioje žemėje ir kada tinkamiausias laikas kviečius berti.
„Laiku nepasėsi – žiemą badą kentėsi. Mažojoje Lietuvoje, o ir visoje Lietuvoje nuo seniausių laikų buvo sėjama iš prijuostės arba prisitaisytos paklodės. Sėtuvės buvo iš šiaudų ir plonai supjaustytos lazdyno medienos. Sėtuvę kabindavo ant kaklo per kairįjį petį, sėjo dešine. Į grūdus įmaišydavo per Žolines pašventintų grūdų.
Sėjos įrankius paruošdavo dar ankstyvą pavasarį, ruošdami burdavo. Kad sėklos kirminai nepultų, sėtuvę ištrindavo taukais. Sėdavo vyriausias šeimos narys: senelis, tėvas, vyresnysis brolis. Pasėtus kviečius apakėdavo. Vėjuotą dieną vengė sėti. Į sėtuvę sėklą berdavo pro praardytą maišo kampą, kad paukščiai nokstančių javų nepultų…
Žodžiu, sėjos pradžia buvo susijusi su įvairiais prietarais ir magija.
Skūniose kūlė, vėtė, malė
Kai kviečiai būdavo parvežti į skūnias, juos kūlė, vėtė ir malė. Kūlimas spragilais buvo paskutinis ir labai sunkus žemdirbio darbas. Pabaigę kulti, lietuvininkai rengdavo šventę.
Javus kulti geriausia poromis. Dažniausiai kuldavo šešiese. Jeigu šeimoje nebūdavo tiek žmonių, samdydavo. Kuliant reikėjo išlaikyti taktą: visiems mušti spragilu vienas po kito, ne sykiu ir neatsiliekant, kad spragilai tarsi dainuotų. Stengdavos kulti į taktą parinkdami žodžius. Jei kuldavo vienas, sakydavo: „Ubags, ubags“ ir pridėdavo kūlėjo vardą. Jei dviese; „Pats su pačia“, trise: „Pats su pačia, merga trečia“, keturiese: „Cupu lupu, cupu lupu kuliam keturiese“.
Baigę kulti lietuvininkai kepdavo „bobą“. Dar mergelikė Indrė paporino, kad lietuvininkai grūdus džiovindavo krosnyje, o maltus grūdus pildavo į kubilus. Išskirtinis bruožas – Mažojoje Lietuvoje dažniausiai maldavo moterys. Prieš malimą persižegnodavo, maldamos dainuodavo.
Ne lietumi, sveikinimais prapliupo
Nuo šventės iki šventės prabėgusiais metais ir lietumi neprakiurusiu dangumi pasidžiaugė ir saugiškius pasveikino Saugų seniūnė Anastazija Oželytė. Sveikinimų negailėjo būrys svečių. Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, linkėdaams geros nuotaikos teikė padėkos raštus ir atminimo dovanas gražiausioms saugiškių šeimoms: Jurgitai ir Algirdui Kavaliūnams, Žanetai ir Andriui Stonkams, Laimai ir Kęstučiui Kasiliauskams, Linai ir Ruslanui Gaidajams, Julijai ir Zigmantui Jauniams.
Anot Seimo nario Artūro Skardžiaus, daugelį Lietuvos vietų dangus laisto, o Saugose, matyt, debesis išsklaidė malūno sparnai. Susirinkusiems linkėjo, kad į jų širdis ir namus ateitų laimė ir džiaugsmas. Kartu su Šilutės r. savivaldybės nauju vicemeru Algirdu Balčyčiu, Tarybos nariu Sauliumi Vytuviu, Administracijos direktoriaus pareigas laikinai einančiu Sigitu Šepučiu ir Saugų seniūne A. Oželyte teikė padėkas ir pyragų.
Padėkota garbaus amžiaus Žemaitkiemio kaimo gyventojai Elenai Pečiulienei, užauginusiai gražų būrį vaikų, kartu su jais gyvenančiai, puoselėjančiai aplinką bei ūkininkaujančiai. Padėkota gražioms ir aktyvioms, sportuojančioms Danguolės ir Algimanto Savickų, Virginos ir Vaclovo Stančaičių, Danguolės ir Juozo Rimgailų, Kristinos Albinos ir Antano Norkų, Jolantos ir Arvydo Stonių šeimoms, Irenai Grauslienei. Jiems įteiktos padėkos ir medaliai, padovanota pyragų.
Už paramą seniūnijai dėkota Redai ir Rolandui Straukoms.
Dainomis ir linksmomis melodijomis linksmino Saugų moterų ansambliai „Artuma“ (vad. Vida Gončarova), „Vakarė“ (vad. Danguolė Žilionienė), Bikavėnų kapela ,,Lolytėlė“ (vad. Kazys Budrys). Šventės dalyvius linksmino Inkaklių „Dainoriai“ (vad. Marijus Sūdžius), mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“ (vad. Regina Jokubaitytė), „Prūsai ilgi ūsai“ (vad. Vaidotas Macijauskas).
Koncertavo Giulija, „Pusbroliai Aliukai ir sesutė“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Eglė Morenaitė su žirgu Vulkanu laimėjo pirmąjį žirgų konkūrą (kliūtys iki metro aukščio).

Į šventę „Po malūno sparnais“ rinkosi šeimomis.

Nenugalima šaškininkė Irena Grauslienė.

Amatų kiemelyje liejo iš vaško žvakes.

Netrūko norinčių išmokti virvę nuvyti.

Garsus muzikantas Kazys Budrys demonstravo sėją.