Šilutės valymo įrenginiuose sukaupiama sauso dumblo

FONDASŠilutės dumblo apdorojimo įrenginiai iškilmingai buvo atidaryti praėjusių metų birželio 7 d., tačiau pradėjo veikti 14 mėnesių anksčiau. Per tą laiką apdorota beveik 11 tūkst. kubinių metrų dumblo, kurio svoris išdžiovinus sudaro apie 132 tonas. Ką su tuo sausu dumblu daryti?

UAB „Šilutės vandenys“ Nuotekų tvarkymo padalinio vadovas Vytautas Grunskis prie paruoštų išvežti didmaišių su sausu dumblu.

Dumblu tręšia medelius
Nuo veiklos pradžios valymo įrenginiuose susikaupė apie 132 tonos išdžiovinto dumblo, kurio valymo įrenginius eksploatuojančiai UAB „Šilutės vandenys“ reikia kažkaip atsikratyti. Ieškoma būdų, kaip parduoti besikaupiantį dumblą. Jį galima panaudoti ir kurui, ir trąšoms, tačiau niekas neskuba pirkti. Priešingai, dažniausiai už išvežamą dumblą dar norima priemokos.
Būdas, kaip išvengti papildomų išlaidų, bent jau laikinai, surastas. Didmaišius su džiovintu dumblu savo transportu išsiveža UAB „Euromediena“ ir naudoja dumblą biokurui auginamiems medeliams tręšti. Pernai taip išgabenta apie 50 tonų džiovinto dumblo, šiemet sutarta dar dėl 60 tonų.

Apie projektą
Praėjusiais metais įgyvendintas projektas „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ – trečias tokio pobūdžio projektas, įgyvendintas Lietuvoje.
Buvimas bendroje Europos Sąjungos erdvėje leido pasinaudoti ir finansine parama, ir tapo lengviau prieinamos moderniausios pasaulinio lygio technologijos.
Projekto vertė – apie 13 mln. Lt. Daugiau kaip 80 proc. Šios sumos gauta iš ES struktūrinių fondų, apie 9,5 proc. sudarė šalies biudžeto lėšos ir apie 10,5 proc. išlaidų padengta iš UAB „Šilutės vandenys“ bei Šilutės r. savivaldybės lėšų.
Projektas finansuojamas pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir jos įgyvendinimo programas.

Pasak UAB „Šilutės vandenys“ nuotekų tvarkymo padalinio vadovo Vytauto Grunskio, iš vienos pusės ieškoma būdų, kaip atsikratyti dumblo, o ateityje gal ir parduoti, iš kitos pusės – tą dumblą būtų galima deginti patiems ir gaminti elektros energiją įmonės poreikiams. Deja, neapsimoka, nes to dumblo susidaro per mažai.
Dabartinis sandoris su UAB „Euromediena“ – kol kas geriausia išeitis.
Anot V. Grunskio, prieš kurį laiką sulaukta svečių iš Klaipėdos, kurie siūlė savo paslaugas išvežti dumblą, bet paprašė mokėti po 90 litų už toną.
V. Grunskis pasakojo, kad nusodintuvuose ir biologiniuose valymo įrenginiuose per 14 mėnesių apdorota 10 756 kub. metrai dumblo, kuris surenkamas pūdytuvuose. Tokio dumblo kiekio pakaktų užpildyti 4 olimpiniams plaukimo baseinus…
Pūvant dumblui, susidariusios dujos deginamos. Nuo valymo įrenginių veiklos pradžios taip pagaminti 107 tūkst. kubinių metrų biodujų. Deginant biodujas išgaunama šiluma naudojama tam pačiam dumblui džiovinti. Sausas dumblas saugomas 1,5 kubinio metro talpos sandariuose didmaišiuose, kuriuos vėliau ir išgabena UAB „Euromediena“.
Pradėjo veikti pernai
Eksploatuoti dumblo valymo įrenginius atiduota pernai, vasarį. Naujoji dumblo valymo įranga jungia keletą gamybinių procesų, padedančių apdoroti pavojingą dumblą. Per parą jie pajėgūs išvalyti 32 kub. metrus dumblo, kuris perdirbamas į maždaug dvi tonas sausųjų medžiagų. Gamybinio proceso metu dumblo tūris sumažėja 10 kartų. Išvalytas sausas dumblas pilamas į specialius 1,5 kubinio metro tūrio maišus. Cechas pajėgus išvalyti ne tik Šilutės valymo įrenginiuose besikaupiantį dumblą – numatyta apie 20 proc. rezervinių pajėgumų, todėl dalis dumblo gali būti atgabenama ir iš kitų rajono vandens valymo įrenginių.
Pripažintas „2013 metų gaminiu“
Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje, Vyriausybės rūmuose, premjeras Algirdas Butkevičius UAB „Šilutės vandenys“ direktoriui Alfredui Markvaldui įteikė „Metų gaminio – 2013“ aukso medalį.
UAB „Šilutės vandenys“ aukso medaliu įvertinti Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje už miesto nuotekų valyklos teritorijoje pradėjusius veikti dumblo valymo įrenginius.
Kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimams buvo nominuotos 82 įmonės dešimtyje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip plėtojant Lietuvos verslą.
UAB „Šilutės vandenys“ savo grupėje aukso medaliu apdovanoti kartu su UAB „Sweco Lietuva“, kuri nominuota už Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo ir susijusios infrastruktūros statybos bei eksploatavimo poveikio aplinkai vertinimą.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • JO

    To dumblo smarve baisi ,uz 5 kilometru smirdair kokia ten trasa nesamone kazkokia.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite