Šilutės eismo infrastruktūra turi būti patogesnė žmonėms

Šilutė – vienas iš nedaugelio miestų, turinčių galimybę suderinti pėsčiųjų, dviračių ir vandens transporto srautus vienoje vietoje. Perspektyvos puikios, tačiau kol kas žengiami tik pirmi žingsniai. Artimiausiu metu (šią ar kitą savaitę) bus nužymėti dviračių takai antroje Lietuvininkų gatvės pusėje ir nufrezuoti aštrūs betoninių šaligatvių bortelių kampai. Kiek vėliau, greičiausiai kitais metais, dviračių takai centrine gatve nusidrieks iki pat kapinių.

Šilutės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis įsitikinęs, kad mūsų kraštas turi unikalią galimybę sujungti pėsčiųjų, dviračių ir vandens transporto srautus.

„Dviratis – unikali transporto priemonė, kuri tinka laisvalaikiui, sveikatai stiprinti ir keliauti. Kasdien važinėdamas į Šilutę iš Klaipėdos ir atgal nuolat sutinku žmones, kurie dviračiais važiuoja ištisus metus. Nedideliu atstumu 10-25 kilometrų spinduliu dviratis labai tinkama transporto priemonė ir turime pasistengti, kad ja naudotis būtų patogu. Tik gaila kad viskas vyksta labai lėtai. Apie gegužės pabaigoje pradėtus žymėti dviračių takus Lietuvininkų gatvėje kalbėjome dar 2011 metais, kai ruošėmės 500 miesto jubiliejui, tačiau darbai pajudėjo tik dabar“, – sakė Šilutės rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis. Jis ir pats mėgsta paminti dviratį – dažną savaitgalį iš Klaipėdos juo važiuoja iki Palangos arba Juodkrantės, kompaniją palaiko žmona. Architektas sako, kad dviračiai pamažu populiarėja ir dar labiau populiarėtų, jeigu būtų įrengta patogesnė infrastruktūra.
Pasak Edmundo Benečio, ateityje Šilutės centras turėtų būti atskirtas nuo pagrindinių transporto srautų. Padaryti tai padėtų apvažiavimai šalutinėmis gatvėmis, pats miesto centras turėtų būti skirtas daugiau pėstiesiems ir dviratininkams. Architekto manymu, Šilutės išplanavimas leidžia patogiai nukreipti eismą lygiagrečiomis gatvėmis, tik jas reikia sutvarkyti. Ypač Gluosnių, Cintjoniškių ir Kalinausko gatves. Pradėjus žymėti dviračių takus Lietuvininkų gatvėje formuojasi dviračių takų žiedas, sujungiantis Šyšos pakrantę su pagrindinėmis gatvėmis. Šilutiškiams dviračiai gali būti patrauklūs kaip kasdienė transporto priemonė šiltuoju metų laiku, o turistams sujungtas dviračių ir vandens transportas padės labiau pažinti mūsų kraštą abiejose Kuršių marių pusėse. Juo labiau kad persikėlus į Neringą, nuo marių iki jūros yra nemažas atstumas, kurį labai smagu įveikti dviračiu.

Šilutiškiai mielai važiuoja naująja dviračių eismo juosta Šilutės Lietuvininkų gatvėje.

Pastaruoju metu dviratininkų pastebimai daugėja. Sutankėjus dviračių takų tinklui ir didesnė dalis Savivaldybės darbuotojų galėtų į darbą važiuoti dviračiais, taip dar labiau juos populiarindami. Anot architekto, svarbiausi objektai Šilutės mieste išsidėstę apie 1,5 kilometro spinduliu, tad reikia pasistengti, jog juos būtų patogu pasiekti pėstiesiems ir dviratininkams.
Po beveik 4 metų pasiruošimo pradėtas dviračių takų žymėjimas Šilutės pagrindinėje gatvėje vyksta lėčiau negu tikėtasi. Dar prieš miesto šventę pradėjus žymėti dviračių eismo juostą vienoje Lietuvininkų gatvės pusėje, žadėta kitoje pusėje juostą nubrėžti tuoj po miesto šventės. Deja, po šventės praėjo jau daugiau kaip mėnuo, o žadėtųjų dviračių takų dar nėra. Kol kas laikinai einantis administracijos direktoriaus pareigas Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis sakė, kad dviračių takai kitoje Lietuvininkų gatvės pusėje bus pažymėti per artimiausias dvi savaites. Tuo pačiu bus pažeminti ir dviračiams bei vaikiškiems vežimėliams trukdantys šaligatvių borteliai.
Nors pamažu, bet dviračių eismo infrastruktūra pačioje Šilutėje plečiama. Modernizuojant sankryžas užmiestyje taip pat atsižvelgiama į dviračių eismą. Kol kas sunkiausiai išsprendžiama problema tebėra dviračių takai į Traksėdžių ir Pagrynių kaimus bei Rusnės salą. Atstumas nuo jų iki Šilutės labai patogus važiuojantiems dviračiais, tačiau ten esantys senieji dviračių takai tokios būklės, kad važiuoti jais tikras vargas. Ir kol nebus, kaip nuplanuota anksčiau, tvarkomi ir platinami automobilių keliai, renovuoti dviračių takų nėra galimybės. Kelius į šias gyvenvietes numatoma renovuoti iki 2020 metų. Belieka tikėtis, kad tada atsiras ir naujų dviračių takų.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite